Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

R. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- A. D. priklausantį fotoobjektyvą, 2016 m. lapkričio 8 d. apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. D. sudarė atlygintinės daikto nuomos sutartį, kurios pagrindu R. K. iš A. D. paėmė 1 400 eurų vertės fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200 mm f/2.8, kurį įsipareigojo A. D. grąžinti iki 2016 m. lapkričio 8 d. 23.59 val., tačiau R. K. minėtą fotoobjektyvą pardavė ir sutartu laiku minėto fotoobjektyvo A. D. negrąžino.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2016 metais jis neturėjo darbo ir gyvenamosios vietos, dėl to jis, internete radęs skelbimą apie nuomojamą fototechniką, išsinuomojo fotoobjektyvą, kurį jis planavo parduoti, o gautais pinigais išvykti į Ispaniją. Realiai jam to fotoobjektyvo nereikėjo. Šis įvykis buvo 2016 m. lapkričio mėnesį Vilniaus mieste, tikslaus adreso jis negali pasakyti, kažkur netoli Žaliojo tilto. Fotoobjektyvą jis pardavė lombarde už 100 ar 200 eurų. Su gautas pinigais jis išvyko į Ispaniją, kur dirbo oficialiai. 2018 m. maždaug birželio mėn. jis savo noru grįžo į Lietuvą viską susitvarkyti. Jis pats nuėjo į policijos komisariatą. Šiuo metu jis oficialiai dirba statybose pagalbiniu darbuotoju. Jo atlyginimas yra apie 700 eurų. Jis pradės atlyginti žalą gavęs atlyginimą. Jis blogai padarė.

Teisiamojo posėdžio metu R. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ jis yra pardavęs pagal skelbimą, kurį buvo patalpinęs internete www.skelbiu.lt. Fotoobjektyvą jis pardavė už 150 eurų nepažįstamam asmeniui, kadangi jam buvo reikalingi pinigai išvažiuoti iš Lietuvos. Jis fotoobjektyvą ėmė žinodamas, kad pastarojo jis negrąžins (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 11.00 val. prie pastato, esančio Antano Vienuolio g. 6, Vilniuje, jis susitiko su R. K., kuriam jis pagal interneto svetainėje www.dalinuosi.lt sudarytą nuomos sutartį ir priedus prie sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 išnuomojo fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200mm f2.8. Jis už fotoobjektyvą mokėjo 1 400 eurų. Pagal 2018 m. lapkričio 6 d. nuomos sutartį R. K. įsipareigojo grąžinti fotoobjektyvą iki 2016 m. lapkričio 8 d. 23.00 val., tačiau R. K. jam fotoobjektyvo negražino, į jo skambučius bei laiškus neatsiliepė. Jis fotoobjektyvą įsigijo iš fizinio asmens bei atsiskaitė grynaisiais pinigais, mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų jis neturi. Jis ieškojo R. K. socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau R. K. jam nieko neatrašė. Jis matė, jog R. K. jo žinutes perskaitė. Jis siuntė R. K. laišką- pareikalavimą grąžinti fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200mm f/2.8 registruotu paštu 2016 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartyje nurodytu adresu, tačiau minėto laiško R. K. neatsiėmė. Jam R. K. už fotoobjektyvo nuomą pervedė 20 eurų (b. l. 38-39).

2018 m. lapkričio 8 d. atlygintinėje daikto nuomos sutartyje, pasirašytoje nuomotojo A. D. ir nuomininko R. K., nurodyta, kad A. D. 2018 m. lapkričio 8 d. perdavė R. K. fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200mm f/2.8. Sutartyje nurodytas daikto gražinimo terminas 2016 m. lapkričio 8 d. nuo 23.00 val. iki 23.59 val. (b. l. 28-32).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. D. atpažino R. K. kaip asmenį, kuriam pagal 2016 m. lapkričio 8 d. nuomos sutartį jis perdavė fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“, kurį R. K. įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 8 d. 23.00 val., tačiau negrąžino (b. l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad R. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat atlygintinė daikto nuomos sutartis, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. K., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- A. D. priklausantį fotoobjektyvą, 2016 m. lapkričio 8 d. apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. D. sudarė atlygintinės daikto nuomos sutartį, kurios pagrindu R. K. iš A. D. paėmė 1 400 eurų vertės fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200 mm f/2.8, kurį įsipareigojo A. D. grąžinti iki 2016 m. lapkričio 8 d. 23.59 val., tačiau R. K. minėtą fotoobjektyvą pardavė ir sutartu laiku minėto fotoobjektyvo A. D. negrąžino.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 190 straipsnio 1 dalis.

Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Minėta, kad R. K. apgaule savo naudai įgijo A. D. priklausantį 1 400 eurų vertės turtą. Šio turto vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 63 straipsnio 1-4 dalys.

Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 63 straipsnio 9 dalis.

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

69 straipsnis.

1. Teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai.

2. Į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

3. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą.

BK 75 straipsnio 1-4 dalys.

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Spręsdamas dėl R. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. K. padaryta nusikalstama veika A. D. buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. R. K. yra teistas šešis kartus, daugumą iš jų- už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šio baudžiamojo proceso metu R. K. kaltinamas vėl padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kiti baudžiamieji procesai buvo užbaigti priimant nuosprendžius, kuriais R. K. buvo skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek ir arešto bausmės, tačiau R. K. nusikalto vėl, kas leidžia pagrįstai teigti, kad R. K. skyrus švelnesnes už terminuotą laisvės atėmimą bausmes šios nepadėjo pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų, taigi R. K. skirtina griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl R. K. padarytos nusikalstamos veikos nekilo, R. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis ir už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. K. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. K. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir R. K. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant R. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. K. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. K. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- šiuo nuosprendžiu R. K. skirtinos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- keturis mėnesius Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir R. K. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas pažymi, kad R. K. pats savo noru grįžo į Lietuvos Respubliką, iš kurios jis buvo išvykęs po šio nusikaltimo padarymo, atvykęs į Lietuvos Respubliką ir žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus jis pats nuėjo į policijos įstaigą, kur papasakojo nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingas aplinkybes. Atvykęs į Lietuvos Respubliką R. K. įsidarbino. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. savo nusikalstamais veiksmais A. D. padarė turtinės žalos, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant R. K. per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. D. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant A. D. ne mažiau kaip po 140 eurų.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. pareiškė 1 400 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 44-45).

Vertindamas A. D. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: R. K. apgaule įgijus svetimą A. D. priklausantį turtą- fotoobjektyvą „Nikon Nikkor“ 70-200 mm f/2.8, A. D. buvo padaryta turtinė 1 400 eurų dydžio žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, taigi A. D. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš R. K. A. D. naudai 1 400 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonė

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 104-105), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64¹, 69, 74, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

P. R. Kavaliauską kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir R. K. skirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu R. K. skirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. K. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- šiuo nuosprendžiu R. K. skirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- keturis mėnesius Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu R. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir R. K. skirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

R. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant R. K. per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. D. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant A. D. ne mažiau kaip po 140 eurų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. skirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui- panaikinti.

A. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. K. A. D. naudai priteisti 1 400 eurų.

Išaiškinti R. K., kad baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.