Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V.Kubiliaus individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB Bankrotų centro, ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Nr. eB2-1337-826/2016 V.Kubiliaus individualiai įmonei iškelta bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirtas MB Bankrotų centras. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V.Kubiliaus individualios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 7 329,55 Eur sumai. 2016 m. gruodžio 2 d. teismo nutartimi įmonės bankroto byloje buvo nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2016 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vadovas ir savininkas nuo įmonės įkūrimo buvo V. K..

Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo įmonės vadovą V. K. perduoti administratoriui V.Kubiliaus individualios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Bankroto administratoriaus įsakymas buvo išsiųstas paštu gyvenamosios vietos ir įmonės registracijos adresais, tačiau laiškai buvo negrąžinti, nes nurodytais adresais įteikti laiškų adresatui nepavyko. Vykdydamas bankroto procedūras, bankroto administratorius nustatė, kad valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, bankrutuojančios įmonės vardu nėra registruotų transporto priemonių, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto bankrutuojanti įmonė neturi. Individualiosios įmonės savininkas V. K. nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. V.Kubiliaus individuali įmonė valstybės įmonei „Registrų centras“ metinių finansinių ataskaitų neteikė nuo jos įregistravimo. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų.

Atsakovo įmonės vadovavimo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijoje 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismų praktikoje laikoma, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Įmonės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų: neteikė finansinių ataskaitų valstybės įmonei „Registrų centras“, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais, neperdavė visų įmonės dokumentų bankroto administratoriui, dėl to administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovas įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.263 straipsnio l dalimi ir IBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 7 329,55 Eur. Teismų praktikoje laikoma, kad patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje laikytina padarytos žalos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi atsakovo neveikimas nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.10 straipsnio 1 dalis.).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 165 Eur žyminio mokesčio valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K. 7 329,55 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų penkiasdešimt penkių centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 7 329,55 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų penkiasdešimt penkių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. vasario 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai V.Kubiliaus individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus MB Bankrotų centro.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. K. 7 329,55 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų penkiasdešimt penkių centų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.