Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-01 · Civilinė byla Nr. 2-322/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-01
Bylos Nr.
2-322/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.), Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
P. P.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-322/2006Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui P. P. tikrajai ūkinei bendrijai ,,LPS“ (bylos Nr.B2-391-538/2006).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos P. P. TŪB ,,LPS“ iškėlimo. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 5 d. varžytynėse iš UAB ,,Gamafarma“ nupirko atsakovo 363, 54 Lt skolą, apie tai informavo atsakovą 2005 m. rugpjūčio 11 d., o 2005 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl skolos grąžinimo bei informavo, kad jei skola nebus grąžinta, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas skolos negrąžino, į pretenziją neatsakė.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad P. P. TŪB ,,LPS“ yra likviduojama, neturi nei turto, nei įsiskolinimų. Atsakovas teigė, jog su tiekėju UAB ,,Gamafarma“ buvo sudaręs sutartį, pagal kurią prekės buvo tiekiamos konsignacijos principu ir buvo atsiskaitoma tik jas pardavus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo minėta skola atsirado dėl prekių tiekėjo UAB ,,Gamafarma“ aplaidumo, nes prekės nebuvo parduotos, likviduojant įmonę tiekėjas buvo apie tai informuotas ir privalėjo atsiimti likusias prekes, tačiau to nepadarė. Prekės buvo saugomos šešerius metus iki įmonės veiklos nutraukimo, o likusios tiekėjų neatsiimtos prekės buvo nurašytos ir sunaikintos, nes pasibaigė jų tinkamumo laikas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė. Nurodė, kad jei skolininkas ginčija piniginę prievolę, kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimas turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos iškėlimo metu, o ginčo teisenos tvarka pateikus ieškinį dėl skolos išieškojimo arba jau iškeltoje bankroto byloje tvirtinant kreditorių reikalavimus. Teismo nuomone, vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant ginčui dėl pačios skolos buvimo, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti (Įmonių bankroto įstatymo 3, 4 str.). Teismas taip pat nurodė, jog ši nutartis neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir vėliau, jei jo reikalavimas būtų patenkintas, inicijuoti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir iškelti P. P. TŪB ,,LPS“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB ,,VPT“. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas neišreikalavo iš atsakovo reikalingų dokumentų: įmonės balanso, kreditorių – debitorių sąrašų, turto sąrašų, minėtos konsignacijos sutarties, pareiškėjo bei atsakovo susirašinėjimo dokumentų, atsakovo banko atsiskaitomosios sąskaitos, įmonės pažymėjimo, įstatų, tikrųjų narių sąrašo, tikrųjų narių turto sąrašų, minėto turto nurašymo ar perdavimo aktų (ĮBĮ 9 str.). Teismas neįvertino įmonės mokumo (ĮBĮ 2 str.). Teismas skolos buvimą ar nebuvimą konstatavo vien iš atsakovo pasisakymo, tačiau nesirėmė rašytiniais įrodymais, be to, neatsižvelgė į tai, kad UAB ,,Gamafarma“ administratorius, iš kurio pareiškėjas įgijo atsakovo įsiskolinimą, nuo 2003 m. birželio mėnesio ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos padengimo, bet šis vengė atsiskaityti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas 2006 m. kovo 10 d. atsiliepime į teismo pranešimą sutiko su esama skola (b. l. 32), o teiginys, jog prekes jis nurašė kaip nusidėvėjusias, neįrodo skolos nebuvimo fakto. Teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio ketvirtąją dalį, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2006 m. sausio 25 d., tačiau byla išnagrinėta tik 2006 m. balandžio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, nagrinėjant bankroto bylas yra taikomos CPK įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str.). CPK 178 straipsnis įtvirtina bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Nors bankroto bylų nagrinėjimo procese teismas yra aktyvesnis nei nagrinėjant kitas civilines bylas, tačiau nei Įmonių bankroto įstatymas, nei CPK, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose nėra nurodyta jokių išimčių iš minėtos šalims priskiriamos įrodinėjimo pareigos. Dėl šio darytina išvada, kad apeliantas nagrinėjamu atveju privalėjo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 178 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo P. P. TŪB ,,LPS“, teigė, kad atsakovas negrąžina jam 363, 54 Lt skolos. Tačiau atsakovas nesutiko su pareikštu finansiniu reikalavimu ir jį ginčijo nurodydamas, kad tokios skolos, kurią apeliantas nusipirko iš šios skolos pardavėjo UAB ,,Gamafarma“, nėra. Taigi akivaizdu, kad vyksta ginčas dėl apelianto teigimu esančio atsakovo skolinio įsipareigojimo pagrįstumo, nes apelianto perimta reikalavimo teisė dar nereiškia, jog ši reikalavimo teisė yra pagrįsta. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nevertinti atsakovo mokumo, nereikalauti apelianto skunde nurodomų dokumentų apie bendrovės ūkinę – finansinę būklę bei nenagrinėti bendrovės mokumo klausimo. Teismas pagrįstai sprendė, jog kol minėta skola yra atsakovo ginčijama, apeliantas neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas (CPK 185 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio ketvirtąją dalį, nes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nagrinėtas ilgiau nei nustato ši norma. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes pagal CPK 329 straipsnio pirmąją dalį, procesinės teisės pažeidimas arba netinkamas pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad minėto termino praleidimas turėjo įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185, 7 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingi nurodė, jog apeliantui nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir vėliau, jei jo reikalavimas bus patenkintas, pakartotinai inicijuoti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo J. K. atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Marytė MitkuvienėGintaras Pečiulis