- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eI2-3845-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01946-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau- ir Tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.Z. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021-05-10 sprendimą Nr. (SK-126) SPR-100 (toliau- ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą Žurnalistų etikos inspektorių išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Skunde nurodo, kad Sprendimu Inspektorius nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo ginčijama informacija paskelbta 2014-10-11 (atnaujinta 2018-01-27) metais (yra suėjęs 2 metų senaties terminas), pareiškėjas jokiais įtikinamais objektyviais duomenimis nepagrindė praleistą 2 metų skundo nagrinėjimo senaties terminą.
Nurodo, kad visuomenės informavimo priemonė Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt 2014-10-11 paskelbė publikaciją „Esate valdinga motina? Jūsų sūnus gali tapti alfonsu“ (toliau - Publikacija). Ši Publikacija interneto svetainėje Lrytas.lt. vis dar yra skelbiama skaitytojams, t. y. pažeidimas prasidėjęs nuo 2014-10-11 trunka iki šiol. Publikacijos turinys apie pareiškėją, jo asmens duomenis prieinamas (skelbiamas) visiems skaitytojams internete nuo 2014-10-11 iki pat dabar. Pareiškėjo teisės šiuo metu yra pažeidžiamos tiek pat, kaip ir 2014-10-11, nes pažeidėjas savo veiksmų nenutraukęs.
Laiko nepagrįstais atsakovo argumentu, nurodydamas, kad jis negalėjo kreiptis anksčiau, nei sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Nepaisant to, kad Publikacija Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11, vėliau atnaujinta 2018-01-27, nežinodamas apie Publikaciją, pareiškėjas negalėjo kreiptis dėl pažeidimo. Nurodo, kad jis skunde atsakovui nurodė, kad apie Publikaciją sužinojo šių metų sausio mėn. Prie skundo pateikė 2021-01-26 susirašinėjimo elektroninėmis priemonėmis ištrauką, iš kurios matyti, kad yra pateikiama Publikacijos teksto dalis, bei remiantis pateikta informacija pareiškėjas yra raginamas atsistatydinti. Pareiškėjas apie Publikaciją sužinojo 2021-01-26, kai grupei asmenų susirašinėjant elektroninėmis priemonėmis, vienas iš susirašinėjime dalyvaujančių asmenų parašė ką „Lietuvos rytas“ yra rašęs apie pareiškėją bei nurodė dalį Publikacijos turinio. Gavęs minėtą informaciją, pareiškėjas susipažino su Lrytas.lt interneto portale www.lrytas.lt skelbiama Publikacija ir joje esančia informacija apie jį. Sužinojęs apie Publikaciją, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į visuomenės informavimo priemonės Lrytas.lt redaktorių su prašymu nustoti skelbti tokią informaciją apie pareiškėją bei netvarkyti jo asmens duomenų, o šiam atsisakius, kreipėsi su skundu į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Nurodo, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, - nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-1592-520/2018). Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai.
Pažymi, kad Skundžiamame sprendime nėra nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonei Lrytas.lt būtų išnykusi pareiga laikytis įstatymų reikalavimų dėl informacijos rengimo ir skleidimo, arba, kad pati visuomenės informavimo priemonė Lrytas.lt, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai daromą pažeidimą (Publikacijos skelbimą) būtų nutraukę. Priešingai, 2014-10-11 prasidėjęs pažeidimas trunka iki šiol. Publikacija Lrytas.lt interneto svetainėje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11, vėliau atnaujinta 2018-01-27, ir yra skelbiama šiuo metu.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė ir jokių duomenų, pagal kuriuos jis būtų sprendęs, kad pareiškėjui apie Publikaciją buvo ar turėjo būti žinoma anksčiau nei 2021-0126.
Atsakovo atsisakymas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teisę reikalauti iš kompetentingos valstybės institucijos - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos - vykdyti įstatymo jam pavestą valstybinę priežiūrą, bei užtikrinti, jog būtų pašalinti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, asmens duomenų tvarkymo pažeidimai. Laikantis priešingo aiškinimo būtų sudaromos prielaidos visuomenės informavimo priemonėms piktnaudžiauti teise, elgtis nesąžiningai (informaciją skelbiant interneto svetainėse mažai pastebimose vietose), o privatūs asmenys turėtų jaustis nesaugiai, nuolat tikrinti ar apie juos interneto svetainėse nėra paskelbta kažkokios informacijos.
Šalies argumentai
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundžiama informacija buvo paskelbta interneto tinklalapiuose prieš septynerius metus iki pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dienos. Atsakovas Skundžiamame sprendime pasisakė, jog Visuomenės informavimo įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinti terminai žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. LVAT ne kartą yra nurodęs, jog už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos, nes poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Taigi suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui poveikio priemonės skyrimas nebegalimas (LVAT nutartys Nr.A662 -996/2014, Nr. A1435- 624/2015).
Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog negalima pripažinti pažeidimo, neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, nes tai prieštarauja viešojo administravimo principams (viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), todėl yra neteisėta. Atsakovo funkcijos nustatytos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimo rūšių, kuriuos žurnalistų etikos inspektorius priima atlikdamas minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad, esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, žurnalistų etikos inspektorius galėtų konstatuoti (pripažinti skundą pagrįstu/iš dalies pagrįstu) pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonės (LVAT nutartis Nr. Al435-624/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad toks teisės aktuose nenumatytas sprendimas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, kas nėra priimtina gero administravimo principo požiūriu: viena vertus, toks viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo jokios poveikio priemonės nėra taikomos, nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, todėl, pagal vyraujančią administracinių teismų praktiką, negalėtų būti ginčo dalyku administraciniame teisme (LVAT nutartys bylose 2015-06-18 Nr. A-1435-624/2015, 2018-10-24 Nr. A- 1592-520/2018), kita vertus, tokiame sprendime yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas / nebuvimas, jis (sprendimas) gali būti naudojamas kaip įrodymas kitoje byloje, todėl jau savaime gali apsunkinti asmeniui galimybę ginti savo teises arba saugomus interesus.
Pažymi, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip dveji metai.
Įvertinęs LVAT išaiškinimus, daro išvadą, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Atsakovas negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo ir ADTAĮ, o pateikto skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybes per septynerių metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta susirašinėjimo ištrauka (be konteksto) nėra įtikinantis objektyvus duomuo, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo ir pats žinoti šios informacijos: nėra fiksuota pareiškėjo ligos atvejo ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo, kaip kiti asmenys (skaitytojai), žinoti apie jį viešai skelbiamą informaciją. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą tik kilus darbinio pobūdžio problemų, tačiau tokios subjektyvios aplinkybės negali lemti piktnaudžiavimo įstatymų nustatyta tvarka dėl skundų teikimo.
Atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių teisiškai pagrįstų pagrindų nukrypti nuo ankstesnėje LVAT praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.
Laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jis neprivalo taikyti nuobaudų pagal jam įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją, t. y. tyrimo metu nustačius ginčijamos informacijos neteisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021-05-10 sprendimo Nr. (SK-126) SPR-100 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovą teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas 2021-04-29 pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl Lrytas.lt paskelbtos publikacijos „Esate valdinga motina? Jūsų sūnus gali tapti alfonsu“ (autorė T.A.). Pareiškėjas skundu prašė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį, dėl visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir reikalauti pašalinti pažeidimą - iš interneto tinklalapio www.lrytas.lt publikacijos „Esate valdinga motina? Jūsų sūnus gali tapti alfonsu“ (autorė T.A.) pašalinti tiesos neatitinkančią, asmens privatumą pažeidžiančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją, nurodytą skundo 2.1-2.5 punktuose; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią, D. Z. garbę ir orumą žeminančią, informaciją interneto tinklalapyje www.lrytas.lt arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) reikalauti sunaikinti visą turimą informaciją, kuri surinkta apie pareiškėją, jo asmeninį gyvenimą, be jo sutikimo, ir netvarkyti jo asmens duomenų.
Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti D. Z. skundą, kadangi pareiškėjo ginčijama informacija paskelbta 2014-10-11 (atnaujinta 2018-01-27) metais (yra suėjęs 2 metų senaties terminas). Sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skunde nurodytos publikacijoje paskelbtos informacijos turinį buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Inspektorius administracinio poveikio priemones gali taikyti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo informacijos paskelbimo dienos.
Visuomenės informavimo įstatyme yra apibrėžta Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija ir jos ribos. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Inspektoriaus funkcijos, tarpe kurių yra - nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 punktas) bei teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas). Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d.).
Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai ir priimamiems sprendimams yra taikomos ne tik Visuomenės informavimo įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos (LVAT nutartys Nr. A21-87/2008, Nr. Al46-343/2008, Nr. A556- 1594/2008, Nr. A756-489/2009, Nr. A525-259/2012). Atsakovas savo veikloje privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu bei jame įtvirtintais viešojo administravimo principais, o jo priimami ir individualiems administraciniams aktams priskirtini sprendimai turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Iš pareiškėjo 2021-04-298 skundo turinio, nustatyta, kad pareiškėjas Inspektoriaus prašė įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą funkciją, t. y. išnagrinėti jo skundą dėl garbės ir orumo bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.
Pažymėtina, kad Inspektoriaus sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1592-520/2018 nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 iš esmės sprendė analogišką klausimą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus teisės skirti įspėjimą bei įpareigoti paneigti informaciją, įstatyme esant nesureguliuotam naikinamajam poveikio priemonės skyrimo terminui (senaties terminui). Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad tiek įspėjimas, tiek įpareigojimas paneigti informaciją yra priskirtini prie kitų poveikio priemonių grupės (t. y. ne prie administracinių nuobaudų), todėl šias dvi poveikio priemones išplėstinė teisėjų kolegija vertino kaip lygiavertes. Byloje pažymėta, kad analizuojamas santykis, t. y. senaties termino skaičiavimas Žurnalistų etikos inspektoriui skiriant įspėjimą ar įpareigojimą paneigti informaciją, kaip poveikio priemones, nėra sureguliuotas Visuomenės informavimo įstatyme, nors toks poreikis egzistuoja. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisinio instituto neįtvirtinus Visuomenės informavimo įstatyme, konstatuotina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytais senaties terminais skiriant poveikio priemones, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjo skunde minima publikacija buvo paskelbta virš dviejų metų iki pareiškėjo skundo Inspektoriui pateikimo dienos, tai yra 2014-10-11, vėliau atnaujinta 2018-01-27, o pareiškėjas su skundu į atsakovą kreipėsi tik 2021-04-29, todėl ginčijame sprendime atsakovas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju jis negalėtų taikyti jokių Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių, o nesant galimybės jų taikyti pareiškėjo skundo analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams ir būtų neteisėtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms Inspektorius skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl jame nurodytos publikacijos.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad Inspektorius netinkamai taikė termino skaičiavimo taisykles, nes esant trunkamajam pažeidimui terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o pareiškėjas apie publikaciją sužinojo tik 2021-01-26 ir nedelsiant su skundu kreipėsi į Inspektorių. Ginčo atveju publikacija buvo paskelbta viešai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad jis neturėjo galimybės per 2 metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgtina į tai, kad publikacija skelbta viešai, todėl buvo prieinama laisvai. Todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, tai yra publikacijos paskelbimo diena. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota 2021-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, kurioje nurodyta, kad publikacijos paskelbtos viešai yra prieinamos laisvai, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena.
Be kita ko sutiktina ir su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis neturėjo galimybės su viešai paskelbta informacija susipažinti per naikinamąjį terminą. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nėra viešas asmuo, apie save neteikė jokios informacijos žurnalistams, taigi net negalėjo numanyti ar tikėtis, kad be jo sutikimo viešai visuomenės informavimo priemonėje gali būti paskelbti jo asmens duomenys bei iškraipyta, tiesos neatitinkanti informacija apie jo asmeninį gyvenimą, tačiau šis teiginys paneigiamas ginčo publikacijos turiniu. Tokia pagrįsta abejonė kyla išnagrinėjus paskelbtos publikacijos turinį, kuriame yra nurodyta, kad „„Lietuvos ryto“ paprašytas plačiau papasakoti apie šią istoriją D. Z. atsisakė tai padaryti“, taigi akivaizdu, kad pareiškėjas dar iki publikacijos paskelbimo žurnalisto buvo informuotas apie tai, kad domimasi jo tam tikromis asmeninio gyvenimo detalėmis.
Administracinėje byloje išnagrinėjus ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Taip pat atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo skundą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.