- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- eAS-526-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02107-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
- Advokatai
- Remigijas Rinkevičius, Inesa Kodisir
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3I-00153/4U496 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui S. P.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad apie Sprendimą sužinojo tik 2021 m. gegužės 14 d., nes 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) nacionalinės vizos išdavimo į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini), norėdamas gauti vizą, tačiau 2021 m. gegužės 14 d. atvykus į ambasadą jam buvo įteiktas atsisakymas išduoti vizą bei paaiškinta, jog jam yra uždrausta atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje bei kad duomenis į Šengeno informacinę sistemą įvedė Lietuva, todėl viza negalės būti išduota. Sužinojęs šią informaciją, pareiškėjas nurodė, kad susisiekė su tarpininkais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie padėjo rengti visus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bei paklausė jų, kodėl jam yra taikomas minėtas draudimas. Pareiškėjas paaiškino, kad tarpininkai sukūrė jo vardu elektroninį paštą, kurį nurodant buvo jungiamasi prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos ir joje pildomi visi duomenys. Kadangi pareiškėjas nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbos, todėl pats savarankiškai negalėjo užpildyti anketos bei sekti procedūros, taigi pateikė tarpininkams visą prašomą informaciją, duomenis ir dokumentus. Tarpininkai laiku neinformavo pareiškėjo apie priimtą Sprendimą, atsiuntė jį tik po įvykusio pokalbio, nurodydami, kad neigiamas Sprendimas priimtas dėl netikro diplomo pateikimo. Tai sužinojęs pareiškėjas iš karto kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bei paprašė išduoti jam oficialų raštą, patvirtinantį, kad jis iš tikrųjų mokėsi šioje įstaigoje ir gavo tikrą liudijimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. išsiuntė Sprendimą elektroniniu paštu savo buvusio darbdavio Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Vakarų industrinė grupė“ atstovei, kad padėtų jam išversti Sprendimo tekstą. Pareiškėjas darė išvadą, kad su Sprendimo turiniu susipažino tik 2021 m. gegužės 21 d., o, sužinojęs Sprendimo esmę, iš karto pradėjo ieškoti teisinės pagalbos Lietuvoje bei susisiekė su mokymo įstaiga, kad ji atsiųstų oficialų patvirtinimą apie jo mokymąsi. 2021 m. birželio 9 d. pareiškėjui pavyko susitarti dėl atstovavimo ir jis pasirašė teisinės pagalbos bei atstovavimo sutartį su advokatu Remigijumi Rinkevičiumi bei advokato padėjėja Inesa Kodis ir išsiuntė jiems Sprendimą bei visus turimus dokumentus, kurių dauguma yra (duomenys neskelbtini) kalba. Pareiškėjas darė išvadą, kad praleido terminą skundui pateikti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl trečiųjų asmenų, kurie laiku nepranešė apie priimtą Sprendimą, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad, sužinojęs apie Sprendimą, dėjo maksimalias pastangas tam, jog galėtų kuo greičiau pateikti skundą teismui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas skundžia teismui atsakovo 2021 m. balandžio 28 d. Sprendimą, apie kurio priėmimą jo atžvilgiu, kaip jis teigia, sužinojo 2021 m. gegužės 14 d., o su Sprendimo turiniu iš esmės susipažino 2021 m. gegužės 21 d., su advokatu atstovavimo sutartį sudarė 2021 m. birželio 9 d., skundą teismui padavė 2021 m. birželio 23 d.
Teismas kritiškai vertino pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus ir pažymėjo, kad jie nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog terminą pareiškėjas skundui paduoti praleido dėl objektyvių, ekstraordinarių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Nors apie Sprendimą jam tapo žinoma jau 2021 m. gegužės 14 d., tačiau pareiškėjas tik 2021 m. gegužės 21 d. ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi dėl jo išvertimo į jam suprantamą kalbą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog 2021 m. gegužės 14 d. jam nuvykus į ambasadą buvo tuo pačiu paaiškinta ir apie tai, kad jam yra uždrausta atvykti ir apsigyventi ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, kad duomenis į sistemą įvedė Lietuva bei kad susisiekus su tarpininkais (duomenys neskelbtini), padėjusiais rengti dokumentus, jam jau tuo metu buvo paaiškintas Sprendimo argumentas, kuriuo remiantis nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl dėl Sprendimo išvertimo kreipėsi tik dar po savaitės. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai ir neargumentuotai nurodė, kad sutartį su advokatu Lietuvoje jam pavyko sudaryti tik 2021 m. birželio 9 d., t. y. dar po daugiau kaip dviejų savaičių, nepaaiškino, kokios priežastys, individualios faktinės aplinkybės sukliudė gauti teisinę pagalbą per trumpesnį terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas palaikė ryšį su Lietuvoje veikiančia įmone. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai (advokatas turėjo įsigilinti į dokumentus, surašytus (duomenys neskelbtini) kalba ir pan.) nelaikytini objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, dėl ko yra praleistas terminas skundui dėl Sprendimo paduoti. Teismas nurodė, kad, sužinojęs apie Sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, bei gavęs jo vertimą, pareiškėjas galėjo būti aktyvus ir rūpestingas bei pats kreiptis į teismą nustatytu terminu, nors ir skundas būtų neatitikęs jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurių taisymas galimas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kodėl pats nesikreipė ir nesiėmė aktyvių, protingų veiksmų skundui paduoti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo laiku pranešta apie priimtą Sprendimą, todėl trečiųjų asmenų veiksmai lėmė termino jį apskųsti praleidimą, ir pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo būti aktyvus, veikti sąžiningai, atsakingai, rūpestingai, t. y., pateikęs atitinkamą prašymą, domėtis jo išnagrinėjimu, bendradarbiauti.
Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad, nors jis apie Sprendimą sužinojo 2021 m. gegužės 14 d., tačiau jam tik buvo pranešta, kad yra toks Sprendimas, bet jo turinys nebuvo žinomas iki pat 2021 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas nurodo, kad nežinojo apie tai, jog Sprendimui apskųsti yra nustatytas tik 14 dienų terminas, kuris yra labai trumpas, įvertinus tai, jog pareiškėjas yra užsienietis, Sprendimo priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini), apie Sprendimą sužinojo daug vėliau, nežino Lietuvos teisės aktais suteikiamų teisių ir pareigų, dėl ko jam prireikė daugiau laiko, kad galėtų suprasti Sprendimo turinį bei surasti Lietuvoje migracijos srityje dirbančius teisininkus, kurių nėra daug. Pareiškėjas tvirtino, kad dėjo maksimalias pastangas, jog galėtų kuo greičiau gauti teisinę pagalbą bei pateikti skundą, atitinkantį teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis dėl Sprendimo išvertimo į jam suprantamą kalbą kreipėsi pas būsimą darbdavį, kadangi jis kreipėsi dėl Sprendimo išaiškinimo ne pas būsimą, o pas buvusį darbdavį. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, kad jis pateikė savo atstovams dokumentus (duomenys neskelbtini) kalba, todėl reikėjo organizuoti jų vertimą į lietuvių kalbą, tam, kad būtų galima suprasti visas faktines aplinkybes bei parengti kvalifikuotą skundą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nebuvo aktyvus ir rūpestingas, nes galėjo pats savarankiškai pateikti teismui skundą, neatitintantį jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, kuriuos vėliau galėtų ištaisyti, kadangi jis nesuprato, kur ir kokiu būdu teikti skundą bei kaip turėtų atrodyti toks dokumentas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog Sprendimas itin stipriai apriboja jo judėjimo laisvę per visą Šengeno erdvę, kadangi jis net tris metus negalės atvykti į jokią Šengeno zonos valstybę tikslu dirbti, gauti pajamas ir išlaikyti savo šeimą, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, jam turėtų būti užtikrina veiksminga teisė į gynybą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo atidus ir rūpestingas bei dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl praleido terminą dėl objektyvių bei nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgęs į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, pakankamai trumpą Sprendimo apskundimo terminą, taip pat į tai, kad jis yra užsienietis bei nesupranta lietuvių kalbos, jis laiku nebuvo informuotas apie priimtą Sprendimą ir apie jį sužinojo tik 2021 m. gegužės 14 d., o su turiniu buvo supažindintas tik 2021 m. gegužės 21 d., taip pat atsižvelgęs į tai, kad buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, ir stengėsi kuo operatyviau susipažinti su Sprendimu bei savo teisių gynimą realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, pareiškėjas daro išvadą, kad jis terminą skundui pateikti praleido dėl svarbiomis laikytinų priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. P. skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo teigimu, atsitiktinai sužinojęs apie Sprendimą, jis buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, ir stengėsi kuo operatyviau susipažinti su Sprendimu bei savo teisių gynimą realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, tačiau teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialioji norma (Įstatymo 138 str. 1 d.) aiškiai įtvirtina nuostatą, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašomas panaikinti Departamento Sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio 28 d. Apie jį, pareiškėjo teigimu, jis atsitiktinai sužinojo 2021 m. gegužės 14 d., su Sprendimo turiniu susipažino 2021 m. gegužės 21 d., su advokatu atstovavimo sutartį sudarė 2021 m. birželio 9 d. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2021 m. birželio 23 d. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnyje nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tarpininkų nepranešimo laiku apie gautą Sprendimą neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl praleisto skundo padavimo teismui termino atnaujinimo galimybės, kadangi tiek po 2021 m. gegužės 14 d. sužinojimo apie neigiamą Sprendimą, tiek ir po 2021 m. gegužės 21 d. susipažinimo su Sprendimo turiniu pareiškėjui suprantama kalba, skundas teismui paduotas tik 2021 m. birželio 23 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis, 2021 m. gegužės 14 d. sužinojęs apie Sprendimą, iš karto kreipėsi į tarpininkus, kurie jam nurodė, jog neigiamas Sprendimas priimtas dėl netikro diplomo pateikimo, tik patvirtina, kad pareiškėjui jau prieš 2021 m. gegužės 21 d., kuomet, jo teigimu, jis susipažino su Sprendimu, buvo žinoma Departamento sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priežastis. Tačiau tai žinodamas, pareiškėjas dėl Sprendimo išvertimo į jam suprantamą kalbą kreipėsi į buvusį darbdavį tik 2021 m. gegužės 21 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas palaikė ryšį su buvusiu darbdaviu, kreipėsi į jį pagalbos dėl Sprendimo išvertimo ir ją gavo, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia kritiškai vertinti pareiškėjo argumentus dėl to, jog jis yra užsienietis, nemoka kalbos, Sprendimo priėmimo metu fiziškai buvo kitoje valstybėje ((duomenys neskelbtini)), neišmano Lietuvos teisės aktais suteikiamų teisių ir pareigų. Tokie pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs, be kita ko, nepaaiškinami ginčui aktualūs skirtumai tarp Lietuvos Respublikos ir pareiškėjo kilmės valstybės teisinių sistemų, pavyzdžiui, dėl valstybės institucijų sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ilgų advokato paieškų yra abstraktūs, nekonkretizuoti ir niekuo nepagrįsti, dėl to, remiantis jais, taip pat nėra pakankamo objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą teismui.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo ir neatnaujinęs skundo padavimo termino, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.