- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2101-907/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00478-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas"
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. P. R. P. patikslintu pareikšimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbni), ir negyvenamąją patalpą–parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ji įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis F. W. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja daug metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur 2002-08-21 sudarė santuoką su F. W. P., santuoka buvo sudaryta Ilinojaus Valstijoje, COOK apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste, registravimo data (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant santuoką su sutuoktiniu F. W. P. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis, kurioje jie numatė, kad sudarius jiems santuoką, jų nuosavybė, dėl jos kilmės, liktų išskirtinai jo ar jos asmenine nuosavybe, o mirties atveju, pereitų mirusiojo palikuoniams. Ši ikivedybinė sutartis, sudarius sutuoktiniams santuoką 2002-08-21, įgijo sutarties šalims įstatymo galią, tačiau ji negalėjo būti registruojama Lietuvos Registre, kadangi sutartyje nebuvo nurodytas R. P. asmens kodas. R. P. per įgaliotą asmenį J. D., būdama Lietuvos Respublikos piliete, Lietuvoje, iš savo asmeninių lėšų, 2017-09-07 dieną įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris remiantis įregistruota šalių santuoka, tačiau nesant galimybės registre įregistruoti ikivedybinės sutarties (asmens kodo nebuvimas) buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2018-09-24 dieną (po sutuoktinio mirties), pareiškėja R. P., per įgaliotą asmenį J. D., būdama Lietuvos Respublikos piliete, Lietuvoje, iš savo asmeninių lėšų, įgijo negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuris remiantis įregistruota šalių santuoka, tačiau nesant galimybės registre įregistruoti ikivedybinės sutarties (asmens kodo nebuvimas) buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau dėl teisinės sistemos skirtingo reguliavimo, nesant galimybės įregistruoti ikivedybinės sutarties Lietuvos registruose, ir šis turtas įregistruojamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors remiantis LR CK 3.100 str., bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi mirus vienam iš sutuoktinių, todėl (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui F. W. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė nuosavybė jau buvo pasibaigusi ir turtas negalėjo būti įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, kad R. P., disponavo savo asmeninėmis lėšomis ir nekilnojamąjį turtą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti nuosavybės dokumentus.
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 58-59).
4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 64-66).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
6. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
7. Pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad R. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su F. P., santuoka buvo sudaryta Ilinojaus Valstijoje, COOK apskrityje, (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 8). Pateikta (duomenys neskelbtini) ikivedybinė sutarties kopija patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir F. P. buvo pasirašyta ikivedybinė sutartis (b. l. 23-33). Ikivedybinės sutarties 3 punktu pareiškėjos sutuoktinis F. P. įsipareigojo ir sutiko R. P., kad jis nereikalaus, negaus ir neperims jokių teisių, nuosavybės teisės ar intereso į bet kokią nuosavybę ir nekilnojamąjį turtą, kuriuos valdytų R., o taip pat į bet kokį susijusį pripažinimą (b. l. 25). Sutarties 22 punktu šalys susitarė, kad bet koks nekilnojamasis turtas ar asmeninė nuosavybė, įsigyti šalių vėliau, nebus laikomi jungtine nuosavybe ir nepereis našliu likusiam sutuoktiniui, mirus bet kuriai iš šalių; taip pat aiškiai suprantama ir susitarta, kad visos pajamos ir kitas nekilnojamasis turtas ar asmeninė nuosavybė, įsigyti šalių po santuokos, bus išskirtinė, jį įsigijusios šalies nuosavybė, išskyrus dėl disponavimo/sutvarkymo ištuokos ar santuokos nutraukimo atveju, kaip nurodyta šalių paskutinėje valioje ir testamente (b. l. 28). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad F. W. P. gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Iš pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad pareiškėja, būdama santuokoje, (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), jau po sutuoktinio mirties, įgijo negyvenamąją patalpą - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (b. l. 38-43, 44-48). Pateiktos banko pavedimų kopijos patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad sandoriams sudaryti R. P. įgaliotam asmeniui J. D. 2018-09-10 dieną pervedė iš savo asmeninių lėšų 25 000,00 Eur ir 2018-09-13 dieną pervedė 25 000,00 Eur, kuriuos J. D. sumokėjo pagal 2018-09-24 dienos pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 23, 24). Iš pateiktų R. P. JAV individualių pajamų mokesčio deklaracijų už 2015, 2016, 2017 ir 2018 metus matyti, kad R. P. santuokos metu dirbo, turėjo pajamų, kurios pagal sutuoktinių pasirašytą ikivedybinę sutartį yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b. l. 78-80, 84-86, 90-92, 100-102), t. y., turėjo pakankamai pajamų (gavo grynojo pelno), kad įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, ir tai buvo jos asmeninės pajamos. Visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šalių sudaryta ikivedybinė sutartis dėl R. P. asmens kodo nebuvimo sutartyje nebuvo įregistruota Lietuvos Registruose (b. l. 49, 50). Taigi šalys vedybų sutartimi susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat dėl iki santuokos įgyto turto (CK 3.101 straipsnis), todėl santuokos metu įgytam turtui netaikomas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87-3.100 straipsniai). Šalys, sudarydamos ikivedybinę sutartį, įgyvendino savo teises nepažeisdami imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir pasirinko tokį elgesio ir veiksmų modelį, koks leistinas teisės aktais. Teismo vertinimu, pareiškėjos santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas pareiškėjos asmeniniam valdymui, panaudojant tik jos asmenines lėšas, nes priešingų duomenų byloje nėra. Be to, negyvenamoji patalpa-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, pareiškėjos buvo įgytas jau sutuoktiniui mirus, t. y., kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jau buvo pasibaigusi ir turtas negalėjo būti įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpciją.
8. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodyti teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., R. P. įgijo gyvenant santuokoje su F. P., tačiau galiojant ikivedybinei sutarčiai, kurioje taikomas sutuoktinių turto ir piniginių lėšų atskirumo principas, turtas viešame registre įregistruotas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ikivedybinė sutartis Lietuvos Respublikoje nebuvo registruota, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad F. P. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, ar prisidėjęs jį įgyjant, o nekilnojamąjį turtą - negyvenamąją patalpą-parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, R. P. įgijo po sutuoktinio F. P. mirties, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jau buvo pasibaigusi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad F. P. būtų prisidėjęs jį įgyjant, be to, visas turtas įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas ir esant jos valiai įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ką įrodo J. D. išduotas įgaliojimas ir jos tarpininkavimas įgyjant nekilnojamąjį turtą pareiškėjos pavedimu ir jos vardu sudarant sutartis, todėl pareiškėjos reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgyta negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.