Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. kad V. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 147 straipsnio 2 dalį ir nubaustas: pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija): J. M. ir I. S. epizode – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; S. A. ir S. A. epizode – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; A. G. epizode – laisvės atėmimu 3 metams; I. F. epizode – laisvės atėmimu 3 metams; I. F., A. G. ir D. S. epizode – laisvės atėmimu 5 metams; R. G. epizode – laisvės atėmimu 4 metams; R. R. epizode – laisvės atėmimu 3 metams; A. G. epizode – laisvės atėmimu 3 metams; A. B. epizode – laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį I. U. epizode – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

2. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu – Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeitė ir nuteistajam V. M. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V. M. paskirta – laisvės atėmimas 8 metams.

3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi perkėlė nuteistąjį V. M. į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą.

4. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. sausio 8 d., jos pabaiga – 2022 m. kovo 31 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. birželio 11 d.) – 1 metai 9 mėnesiai 20 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (16 balų), tačiau jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

10. Pažymėtina, kad materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų aritmetinis sumažėjimas, todėl privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

11. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistojo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir sudaro 16 balų, tačiau vertinimo sumažėjimas nėra ženklus (nuo 2019 m. sausio 24 d. – 1 balu), galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, 14 kartų skatintas, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis su teise savaitgaliais išvyti į namus, visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.

12. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta žema (skalėje nuo 0 iki 40 balų) pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita.

14. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

15. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus V. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nuteistasis plano vykdymo laikotarpiu mokėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, už aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje 14 kartų skatintas (paskutinį kartą skatintas 2019 m. gruodžio 13 d.), šiuo metu galiojančiu drausminių nuobaudų neturi, išklausė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, per Komisijos skirtą laikotarpį nuteistasis nustatytos tvarkos nepažeidė, nuo 2020 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, prisideda prie šių priemonių organizavimo.

17. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai.

18. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

19. Nors praeityje nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir ne už vieną epizodą. Atsižvelgtina į tai, kad teisiamas nuo 2006 m. už prekyba žmonėmis, dabartiniai teisės pažeidimai yra sunkesni palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. M. supranta, kad veika, kurioje jis dalyvavo yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja (Socialinės tyrimo išvados 2020 m. gegužės 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 4.6. punktas).

20. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš ankstesnių patyrimų nuteistasis nepasimokė ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama.

21. Skundu teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padarytų nusikaltimų sunkumas bei pobūdis jau buvo įvertinti Panevėžio apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimas, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje, atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

22. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. M. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis 1 kartą baustas drausmine tvarka (2016 m. gruodžio 21 d., už psichotropinių medžiagų vartojimą), nors drausminė nuobauda, šiuo metu yra negaliojanti (2017 m. gegužės 3 d. ši nuobauda panaikinta prieš terminą, nes jis buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), tačiau rodo, jog asmuo ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. nuteistasis skatintas nebuvo. Be to, nuo 2018 m. lapkričio 23 d. nuteistojo perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą, nuteistasis buvo skatintas tik vieną kartą – 2019 m. gruodžio 13 d. (už gerą elgesį pareikšta padėka). Taigi, šiuo metu per anksti spręsti apie tvirtą nuteistojo pasiryžimą tinkamai atlikti skirtą bausmę.

23. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

24. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

25. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kad jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu vykti trumpalaikių išvykų į namus, kurių metu jis jokių pažeidimų nėra padaręs. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėta teise V. M. naudojasi dar palyginus neseniai (nuo 2018 m. lapkričio 23 d., nors bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 31 d.), todėl sureikšminti jo pozityvaus elgesio nėra pagrindo.

26. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose (t. y., atvirojoje kolonijoje), įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. M., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.