Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-322-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
T-322-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00506-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. B.
Byla Nr. T-322-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00506-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 12 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-761 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 5 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu mokėsi, dirbo, įgijo vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja nuo 2018 m., aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė komisijos paskirtas rekomendacijas ir komisijos nuomone nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 159 straipsnį, 161 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 3 d., pabaiga – 2028 m. liepos 3 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti, kadangi, nors nuteistasis V. B. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įvertinus byloje pateiktą medžiagą, prokuroro nuomone, ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė, todėl laikytina, kad šiuo metu V. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo V. B. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar vyrauja net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio. Be kita ko, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog formaliai patvirtinta gyvenamoji vieta; aukšta motyvacija teigiamiems pokyčiams, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimus, tačiau tai niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimų padarymo. Tuo tarpu atsižvelgiant į nuteistojo elgesyje vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, ir vienareikšmiškai įtikinantis, jog nuteistasis jau yra pasirengęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nuteistasis V. B. šiai dienai elgiasi būtent taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo elgesys nėra laikytinas išskirtiniu ir sudarančiu pagrindą taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Byloje esanti 2023 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus pagrindžia aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių ir savo elgesį kreipti išimtinai teigiama linkme. Iš minėtos pažymos duomenų nustatyta, jog V. B. net šešis kartus yra pažeidęs nustatytą tvarką, ir nors paskutinis pažeidimas fiksuotas 2018 m. sausio 14 d., o per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas net 30 kartų, tačiau net minėtos pažymos duomenys atskleidžia, jog gaunami paskatinimai nesulaikė nuteistojo nuo priešingo vidaus tvarkos taisyklėms elgesio, tai yra nuteistasis toliau pažeidinėjo įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistasis net ir gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei gaudamas paskatinimus už gerą elgesį, nesilaikė tinkamo, teisei ne priešingo elgesio, savo nusikalstamo elgesio korekcijos nesiekė disciplinuotai ir nuosekliai. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. B. neatliktos bausmės dalis (4 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo V. B. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-761.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-761 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė