Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1. 2017 m. birželio 5 d., Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. 2017 m. rugsėjo 28 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir – galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

P. Ž. 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val., būdamas neblaivus (nustatytas 3,15 promilių girtumas), Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia abejomis rankomis stūmė savo sutuoktinę M. Ž. į krūtinės sritį, dėl ko ji atbula, galva trenkėsi į buto durų staktą, nugriuvo ant grindų ir tokiais savo veiksmais sukėlė M. Ž. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. sausio 26 d., lauke, prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Apie 17.30 val., jam grįžus į namus, sutuoktinė M. Ž., pamačiusi, jog jis yra neblaivus ėmė šaukti ant jo, o jis, sukilus emocijoms, abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinės sritį, dėl ko sutuoktinė nukrito ant grindų. Neprisimena kurioje namų patalpoje kilo konfliktas. Paaiškino, kad su M. Ž. kartu gyvena santuokoje penkiasdešimt metų ir yra ja pastūmęs anksčiau, kuomet buvo neblaivus. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji M. Ž., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val. jos sutuoktinis P. Ž. grįžo namo neblaivus ir, be jokios priežasties, ėmė ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Jiems būnant buto koridoriuje, P. Ž., savo abejomis rankomis pastūmė M. Ž. į krūtinės sritį, dėl ko ji krito atbula ir galvos galine dalimi trenkėsi į buto durų staktą, nugriuvo ant grindų ir taip patyrė fizinį skausmą. Bijodama, kad sugyventinis jos dar labiau nesužalotų, ji nuėjo į miegamąjį ir iškvietė policiją. Šio įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė ir į gydymo įstaigą nesikreipė. Nurodė, kad sutuoktinis, būdamas neblaivus, dažnai prieš ją fiziškai smurtauja, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ji jam atleisdavo (b. l. 7–11).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. sausio 26 d., išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 26 d., 17.34 val., apie įvykį pranešė M. Ž., nurodydama, kad neblaivus vyras ranka sudavė į galvos sritį, dėl ko ji parkrito (b. l. 6).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. sausio 26 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Nukentėjusioji M. Ž., prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą parodė, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sutuoktinis abejomis rankomis stūmė ją į krūtinės sritį, dėl ko ji atbula galvos galine dalimi trenkėsi į buto durų staktą, nugriuvo ant grindų ir taip patyrė fizinį skausmą (b. l. 7–9, 13–17).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2019 m. sausio 26 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiosios M. Ž., dėl jos psichinės būklės, nebuvo galima apklausti. M. Ž. patyrė didelį susijaudinimą, matėsi akivaizdi baimė ir gumbas galinėje galvos pusėje (b. l. 19–22).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12693 matyti, kad 2019 m. sausio 26 d., 18.27 val., P. Ž. nustatytas 3,15 promilių girtumas (b. l. 60).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2019 m. sausio 26 d., apie 17.30 val., P. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties, tyčia pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą prieš šeimos narį – sutuoktinę M. Ž. ir suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, abejomis rankomis stūmė M. Ž. į krūtinės sritį, dėl ko pastaroji, krito ir galine galvos dalimi trenkėsi į buto durų staktą bei nugriuvo ant grindų, ko pasėkoje galvos galinėje dalyje iškilo gumbas ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. Ž. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes bei nukentėjusiosios M. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad M. Ž. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, į namus parėjęs kaltinamasis P. Ž., būdamas akivaizdžiai neblaivus, pradėjo žodinį konfliktą necenzūriniais žodžiais koneveikdamas M. Ž., ir pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą, abejomis rankomis pastūmė M. Ž., dėl ko ji krisdama ant grindinio, galvos galine dalimi trenkėsi į durų staktą. P. Ž. kaltė patvirtinta ir pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti analogiški nukentėjusiosios M. Ž. parodymai, kurių pagrindu pastaroji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą sutuoktinio P. Ž. atžvilgiu, taip pat tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad po įvykio nukentėjusioji M. Ž. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi ir jos galvos galinėje dalyje matėsi gumbas, testo alkoholiui protokolu Nr. 12693, kuriame užfiksuotas P. Ž. nustatytas 3,15 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami P. Ž. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad P. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio žodinio konflikto, su savo šeimos nare – sutuoktine M. Ž., metu, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji M. Ž. yra kaltinamojo P. Ž. sutuoktinė, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl P. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

P. Ž. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu (b. l. 84), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 87), prašymų negauta.

Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014), taigi, jo atžvilgiu ši įstatymo nuostata yra taikytina.

Kaltinamasis teistas (b. l. 36–38), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 48–51), pensininkas, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijoje (b. l. 35), byloje yra duomenų apie ta, kad P. Ž. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2018 m. gruodžio 24 d., atvyko į skubios pagalbos skyrių ir buvo stebėtas iki 2018 m. gruodžio 25 d., nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti elgesio sutrikimai (b. l. 55), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas, tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 59).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis P. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas ir teisumas neišnykęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pakaltinamas, dirba (pensininkas).

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam P. Ž. skirtinos bausmės rūšį – areštą, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamasis sutiko, manytina, kad tokia bausmės rūšis P. Ž., kuris laikytinas recidyvistu, yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks P. Ž., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaip matyti, pagal ankstesnius teismo nuosprendžius P. Ž. skirtos laisvės apribojimo bausmės savo tikslų nepasiekė, ir iš esmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ir ši P. Ž. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, smurtavo prieš tą patį asmenį, kurį net kelis kartus grasino nužudyti, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad turėjo įtakos jo elgesiui, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, fizinio skausmo sukėlimą, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Nors BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į kaltinamojo pensijinį amžių, juo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, sunkių pasekmių nebuvimą, dėl ko parinktina švelnesnė bausmės rūšis – areštas, tačiau nustatytinas maksimalus šios bausmės dydis – 90 (devyniasdešimt) parų.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamajam P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis P. Ž. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. sausio 26 d., 17.45 val., (b. l. 79) iki 2019 m. sausio 28 d., 13.50 val., (b. l. 80), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. Ž. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 26 d., 17.45 val., iki 2019 m. sausio 28 d., 13.50 val., tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.