- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- I-160-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- J.M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 35 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-9) nurodė, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Patalpos buvo nuolat perpildytos, nebuvo pakankamai užtikrinama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinama kultūros, sporto, mokslo renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti nuteistuosius. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė sektoriuose, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpoje, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti. Taip pat nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti dušu, nes bendro naudojimo patalpoje nėra pertvarų tarp dušų, negalima reguliuoti pagal savo organizmą vandens. Bendro naudojimo tualetai pastoviai yra dezinfekuojami chlorkalkėmis. Nurodė, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, kad kilus būtinybei kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Marijampolės PN duodamas maistas nėra pilnavertis, pastoviai išduodamas šaltas (vos šiltas) maisto davinys. Pareiškėjui buvo leidžiama naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 14-24) nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. vasario 18 d., išvyko 2017 m. rugsėjo 4 d. Taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo išvykęs etapu šiais laikotarpiais: nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato privalomos dušo kabinos prausykloje esančioje būriuose. Nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Nurodė, kad negali paaiškinti pareiškėjo teiginio dėl tariamo negalėjimo reguliuoti vandens būryje esančiame duše, kadangi būriuose yra tik šaltas vanduo. 8 ir 16 būrių higienos mazge įrengtas dušo kabina, kuri yra pilnai atitverta ir yra pakabinta dušo užuolaida. Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai – specialistai išmano savo darbą, teisės aktų reikalavimus ir jų laikosi, taip pat yra organizuojami ir atliekami netikėti Visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurių metu yra tikrinamos visos Marijampolės PN patalpos, bendro naudojimo patalpos, skalbykla ir kt. Tokių patikrinimų metu nėra nustatytas nei vienas pažeidimas, taip pat nenustatyta, kad Marijampolės PN naudoja draudžiamą ar kenksmingą buitinę chemiją. Pareiškėjo skundai dėl sanitarinio ir higienos mazgų yra nepagrįsti. Pareiškėjas dėl buitinės chemijos ar kitais klausimais bei skundais nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į prižiūrintįjį specialistą. Pareiškėjas deklaratyviai išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl nepakankamų socialinės reabilitacijos programų, konkrečių argumentų neišreiškė, nenurodė ar lankė kokias nors programas, jei nelankė, nenurodė nelankymo priežasčių ir pasekmių, kurios gali būti pripažintos kaip neturtinės teisės pažeidimas. Teisės aktais nenumato socialinės reabilitacijos programų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentas dėl tariamai per mažo socialinės reabilitacijos programų skaičiaus yra nepagrįstas. Pareiškėjo argumentai, kad negalėjo tinkamai sportuoti, lankyti renginių, dirbti, niekuo neparemti, abstraktūs. Pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu galėjo pasireikšti išgyvenimai, gyvenimo kokybės pablogėjimas ar emocinė pareiškėjo būklė dėl nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad negalėjo susisiekti su personalu. Nuteistieji yra skirstomi į būrius, o kiekvienas būrys turi jam paskirtą specialistą, kuris yra Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojas – pareigūnas, kuris vykdo socialinės reabilitacijos programas, dirba su nuteistaisiais, padeda jiems buitiniais ir kitokiais klausimais, nagrinėja ir sprendžia nuteistųjų pateiktus prašymus bei skundus. Todėl pareiškėjas visada galėjo kreiptis į prižiūrintįjį specialistą, tam jokių kliūčių nebuvo, taip pat pareiškėjas, manydamas, kad būrį prižiūrintysis specialistas neišsprendžia kilusių problemų, galėjo teikti prašymą ar skundą Marijampolės PN administracijai. Tokius nuteistųjų prašymus ir skundus skirtus Marijampolės PN administracijai registruoja būrį prižiūrintysis specialistas. Dėl pareiškėjo argumento, jog maistas Marijampolės PN valgykloje tiekiamas nepilnavertis, atvėsęs, pažymėjo, kad Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras, atlikęs tyrimus pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2016 m. vasario 18 d., todėl šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., išskyrus laikotarpius nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės PN (b. l. 25, 26).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 19-21, 26, 31, 34, 37-40) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę karantino patalpoje, kurios plotas 35,85 kv. m, joje gyveno 5 asmenys, todėl pareiškėjui teko 7,17 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 12 d.) pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6, kurios plotas 34,02 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,40 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2017 m. sausio 10 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d.) pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būrio 17.2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 78,48 kv. m, joje įrengtos 25 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 14, kurios plotas 20,45 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. (nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Marijampolės PN) pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 20 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 6,97 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,97 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 20 būrio 8 kameroje, kurios plotas 27,53 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,93 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose 19 kameroje, kurios plotas 16,50 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,12 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo pakankamai užtikrinama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų, nepakankamai užtikrinama kultūros, sporto, mokslo renginių, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpoje, negalėjo lankyti įvairių renginių, dirbti, nurodo, kad laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, kad kilus būtinybei kalinamas asmuo galėtų veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Tačiau pareiškėjas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad būtų pageidavęs dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje ar renginyje ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas reiškė norą sportuoti, dirbti. Pareiškėjas taip pat nenurodo kada konkrečiai jis negalėjo susisiekti su pareigūnais ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl šių aplinkybių kilo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN maistas nėra pilnavertis, patiekiamas atšalęs.
Atsakovo atstovas pateikė į bylą Kauno technologijos universiteto maisto instituto Maisto tyrimų centro Tyrimų protokolus (b. l. 41-48), iš kurių duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 14-20 d., 2016 m. gruodžio 8-14 d., 2017 m. vasario 9-15 d., 2017 m. gegužės 10-18 d. buvo tikrinamas maisto davinys nedirbantiems vyrams ir atlikus patikrinimus pažeidimų nenustatyta. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada buvo pažeistos jo teisės dėl suteikto per mažo maisto kiekio ar jo blogos kokybės, nenurodė kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, darytina išvada, jog nepateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus šiuo aspektu.
Pareiškėjas teigia, kad dušu pasinaudoti buvo galima tik vieną kartą per savaitę, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti dušu, negalima reguliuoti pagal savo organizmą vandens, bendro naudojimo tualetai dezinfekuojami chlorkalkėmis. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo reguliuoti vandens ir netinkamo tualetų dezinfekavimo deklaratyvūs, pareiškėjas konkrečia nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių. Taigi, pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisiu pažeidimu susijusiu aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.
Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.