- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- 2YT-11310-1106/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Pareiškėjas
- K. F.
- Suinteresuotas asmuo
- V. F.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. F. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. F. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvas. Pareiškime nurodyta, kad jo gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą, tačiau jo tėvas yra K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Jo mama M. F., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Tėvai nebuvo susituokę. Jie susilaukė dešimt vaikų, iš kurių du mirė vaikystėje. Iš užaugusių aštuonių vaikų gyvi yra tik du – pareiškėjas ir jo sesuo V. F. Šeima turėjo daug giminių Baltarusijoje. Šioje šalyje apsigyveno pareiškėjo brolis, o vėliau išvyko ir pareiškėjas. Po 1990 m. pareiškėjas negrįžo gyventi į Lietuvą, o tapo Baltarusijos Respublikos piliečiu. Mirus Baltarusijoje gyvenusiam broliui ir kitiems giminaičiams, pablogėjus paties sveikatai, pareiškėjas nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, kurioje gyvena sesuo. Šiuo metu turi vizą. Leidimą gyventi Lietuvoje galėtų gauti kaip lietuvių kilmės asmuo, nes jo tėvas K. B. gimė Lietuvoje, tačiau jo gimimo dokumentuose nėra nurodyta tėvystė. Pareiškėjas prisimena tėvą, šeima gyveno Garliavoje. Tėvas dirbo melioracijoje, išlaikė visą šeimą. Kai pareiškėjui buvo šešiolika metų, tėvas mirė ir buvo palaidotas šalia Garliavos esančiose kapinėse. Tėvystės faktą būtina nustatyti dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 15). Pareiškėja yra už ją dvejais metais jaunesnis brolis, todėl ji žino, kad abiejų tėvas yra K. B. Šiuo metu iš visų šeimos vaikų likę gyvi tik ji ir brolis. Tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas ir motina M. F. yra palaidoti Garliavoje, kurioje gyveno jų šeima. Tiek ji, tiek brolis turi motinos pavardę. Kiek jai žinoma, oficialiai vaikų tėvystė nebuvo nustatyta, išskyrus vienai seseriai, tačiau visi žinojo, kad jie yra K. B. vaikai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad K. F. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra M. F., tėvas - K. (b. l. 4). K. F. yra Baltarusijos Respublikos pilietis (b. l. 3), jam išduota viza įvažiuoti į Europos Sąjungos šalis (b. l. 9).
K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
M. F., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
V. F. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra M. F., tėvas - K. (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo.
Nesant galimybės atlikti ekspertizę, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo nurodytos ir suinteresuoto asmens patvirtintos faktinės aplinkybės yra pakankamos tam, kad būtų galima teigti, jog K. B. yra K. F. tėvas. Tiek K. F., tiek jo sesers V. F. gimimo liudijimuose įrašyti tie patys įrašai apie tėvą, t. y. kad nurodyta tik vardas K. V. F. patvirtino gausios šeimos bendro gyvenimo faktą, tėvo mirtį (duomenys neskelbtini), kai vaikai buvo suaugę. Teismas neturi pagrindo šiuos paaiškinimus vertinti kritiški.
Tėvystės faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Nustačius, kad pareiškėjo tėvas yra lietuvis K. B., pareiškėjas kaip lietuvių kilmės asmuo įgis teisę kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.
Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini), yra K. F., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad būtų įgyta teisė kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.