- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-127-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00035-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kaltinamasis
- S. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gim. (duomenys neskelbtini) K. R., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis Olandijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis Olandijoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas Švedijoje 2015-11-30 už prekybą vogtomis prekėmis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir BK 219 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M., būdamas įmonės UAB ,,J.“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2013-12-23 iki 2016-05-31 būdamas UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal UAB „J.“ atskaitingo asmens bendrovės direktoriaus S. M. avansinių apyskaitų ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ 4486 „Kitos mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims“ buhalterinės sąskaitos duomenis gavo 236058,89 Eur sumą (iš bendrovės UAB „J.“ kasos ir 2015m. rugsėjo mėn. iš UAB „D.“ kasos) ūkio išlaidoms padengti, pažeisdamas 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo patvirtintų taisyklių - 9 p., kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“; išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų į įmonės kasą negrąžino.
Tuo būdu S. M. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „J.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, viso 236058,89 Eur, padarant bendrovei to paties dydžio turtinę žalą.
Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas įmonės UAB ,,J.“ direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:
laikotarpiu nuo 2013-12-23 iki 2016-05-31 būdamas UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015-02-25 iki 2015-12-31 elektroniniu būdu pateikęs valstybinei mokesčių inspekcijai - pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, po ko 2015-08-28 Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntus registruotą laišką su priminimu Nr. (23.31-08)464-917 bei 2015-11-03 patalpinus Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame tinklalapyje skiltyje „Vieši skelbimai apie pranešimus“ - priminimą apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 32874,24 Eur, ir nors turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau mokesčių laiku nesumokėjo, po ko 2016-02-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntus registruotą laišką su priminimu Nr. (23.31-08)464-177 bei 2016-03-30 patalpinus Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame tinklalapyje skiltyje „Vieši skelbimai apie pranešimus“ - priminimą apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 52546,94 Eur, nors ir turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau mokesčių laiku nesumokėjo.
Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kai įsigijo UAB „J.“ akcijas ir tapo šios įmonės vadovu, bendrovė teikė pervežimo paslaugas, prekiavo metalo konstrukcijomis. Taip pat paaiškino, kad įmonėje, be jo pagal darbo sutartį buvo įdarbintas darbuotojas, jis dirbo vairuotoju, taip pat pagal civilinių paslaugų sutartis samdė kitus asmenis. Įmonė veiklą faktiškai vykdė už Kauno miesto ribų, kur jis turėjo asmeninės nuosavybės teise patalpas. Tose patalpose buvo saugomos įmonei priklausančios transporto priemonės, buvo atliekamas remontas ir kiti su įmonės veikla susiję darbai. Įsitikinęs, kad ši bendrovė priklausė jam, todėl ir joje visas esantis turtas priklausė jam. Tokiu būdu jokio turto jis pasisavinti negalėjo, nes jis ir taip priklausė jam. Dėl mokesčių nesumokėjimo jis nekaltas, nes 2015 m. ar 2016 m. pabaigoje jis informavo buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „J.“ teikusios bendrovės darbuotoją R., kad UAB „J.“ stabdo veiklą. Ji jį informavo, kad UAB „J.“ įsiskolinimų valstybinėms institucijoms neturi. Todėl jam nebuvo žinoma apie bet kokį bendrovės mokesčių nesumokėjimą.
Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis įmonės pinigų nepasisavino, jo vadovaujama įmonė jokios nusikalstamos veikos nevykdė. Per paskutinį susitikimą buhalterei buvo pasakęs, kad sustabdytų įmonės veiklą, nes įmonė Lietuvoje jokios veiklos nevykdė. Iš mokesčių inspekcijos jis asmeniškai negavo priminimo, kad reikia sumokėti mokesčius. Buhalterė R. turėjo gauti tuos duomenis. Būdavo atvejų, kad vairuotojas turėdavo atvežti dokumentus, nes jis negrįždavo į Lietuvą, tai tokiu atveju dokumentus paduodavo vairuotojui, kuris dokumentus turėdavo perduoti buhalterei. Kaip įvyko įmonės bankrotas, jam nežinoma ir keista, nes įmonė negalėjo bankrutuoti. Jo vadovaujama įmonė jokių nusikalstamų veikų nevykdė, neteisėtai buvo likviduota. Mokesčius valstybei jis mokėjo, niekam neskolingas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta civilinio ieškovo atstovės, liudytojos parodymais, specialistės paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga.
Liudytoja R. M. parodė, kad: jos vadovaujama UAB „A“ teikia apskaitos paslaugas. Šiuo metu tvarko apskaitą maždaug 20 įmonių. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). Jų įmonėje galioja tvarka, kad dokumentai yra jiems pristatomi, kas numatyta ir sutartyje, kurią sudaro su įmonėmis. Jai tvarkant UAB „M.“ apskaitą, jos savininkai, kurie buvo ukrainiečiai, pristatė S. M., kad jis bus atstovas ir pristatinės šios įmonės dokumentus, tačiau tai buvo tik keli kartai, vėliau dingo S. M. ir ta įmonė daugiau veiklos nevykdė. Maždaug po metų, tiksliai kada buvo neatsimena, bet gal maždaug 2014 metais vėl atsirado S. M., tačiau tada jis papasakojo, kad turi savo įmonę UAB „J.“ ir jam reikalinga, kad būtų tvarkoma šios įmonės apskaita. Jie sudarė sutartį dėl apskaitos vedimo. Įmonės veikla buvo įvairi, pradžioje automobilių pirkimas, pardavimas, vėliau transporto veikla, metalo konstrukcijų pardavimas, kur buvo vykdoma įmonės veikla ji nežino, nes dokumentai buvo pateikiami jiems į ofisą (duomenys neskelbtini) įmonės buveinėje ji niekada nebuvo. Tačiau su šia įmone taip pat nebuvo didelės tvarkos, nes S. M. dokumentus reguliariai teikė tik kokius 4-5 mėnesius, vėliau teikė jau kas kelis mėnesius, nes nurodydavo, kad yra išvažiavęs Olandijoje. S. M. jai vis minėdavo, kad yra Olandijoje, buvo davęs net savo „olandišką“ numerį. Kiek atsimena, kad būdamas UAB „J.“ vadovu jis veždavo krovinius į Olandiją, tačiau tai nebuvo dažnai, todėl dėl pačios įmonės veiklos jis neturėdavo būti ten dažnai, tačiau ką ten veikdavo, ji nežino. Iki 2015 m. pabaigos jis teikė dokumentus, nors nereguliariai, kas tris mėnesius, tačiau pateikdavo visą eilę dokumentų, 2015 m. pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija, ji pateikė visus prašomus dokumentus, informavo vadovą S. M. apie tai, tačiau jis nereagavo. Paskutinį kartą S. M. ji matė 2016 m. sausio mėn., buvo atvykęs labai trumpai, ji informavo, kad buvo gautas reikalavimas iš FNTT prie LR VRM ir ji pateikė visus dokumentus šiai tarnybai. Tuo metu jai S. M. nurodė, kad vėl išvyksta į Olandiją, vėliau grįš, bet daugiau pasirodęs nebuvo. Dėl jo atleidimo iš darbo tiksliai neatsimena, gal jis buvo skambinęs ir prašęs sutvarkyti jo atleidimo klausimus, nes atleidimo dokumentus jis atsimena, kad sutvarkė, kaip ir dar vieno darbuotojo. Dėl grynųjų pinigų, kurie buvo kasoje ir išmokėti jam iš kasos, tai gali paaiškinti, kad visus atsiskaitymus jis tvarkė grynaisiais, ji jam yra minėjusi, kad jis turi sumokėti ir PVM, ir jo vardu yra nemažai pinigų išimta iš kasos, apie tai S. M. buvo informuotas, nes dokumentų pateisinančių išlaidas jis nepateikė, tačiau ir vėliau S. M. dokumentų nepateikė, pinigų į kasą negrąžino. Ji pati S. M. nuo 2016 m. sausio mėn. nėra mačiusi.
Civilinio ieškovo BUAB „J.“ atstovė V. V. parodė, kad UAB „J.“ 2016 m. gruodžio 14 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Dėl UAB „J.“ direktoriaus S. M. veiksmų įmonei buvo padaryta turtinė 236 000 Eurų žala. UAB „J.“ iš klientų gaudavo dideles pinigų sumas grynaisiais pinigais. Už kasą buvo atsakingas S. M.. Įmonė tų pinigų niekur nepanaudojo, jų neišleido, tai yra įmonės pinigai, kuriais savavališkai disponavo kaltinamasis. Prašo iš kalto asmens priteisti civilinį ieškinį 236 000 eurų sumoje.
2016-02-23 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)-FR1042-1469 nurodyta, kad <...>bendrovė pateiktose atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, kurios sudaromos kiekvieną mėnesį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2015-08-01 pas atskaitingą asmenį S. M. buvo 148918 Eur, pas atskaitingą asmenį R. K. pinigų nebuvo. Atskaitingas asmuo S. M. per laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 iš kasos gavo 94752 Eur, išleido 4611,16 Eur, o pinigų likutis 2015-12-31 pas jį buvo 236058,89 Eur. Kiekvieno mėnesio pabaigoje atskaitingas asmuo S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso į kasą negrąžino. Atskaitingas asmuo R. K. per laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 iš kasos gavo 2525,93 Eur įplaukų, išleido 2525,93 Eur ir 2015-12-31 jis pinigų likučio neturėjo. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2015-12-31 sudarė 248946,98 Eur. Didžiausi debitoriai: S. M. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) - 236058,89 Eur ( t.1, b. l. 39);
2016-11-24 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/163, kurioje nurodyta:
1. Ar laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 UAB „J.“ buvo vedami visi privalomi vesti apskaitos registrai?
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikti UAB „J.“ apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ ir atskirų sąskaitų „Apyvartos žiniaraštis“ už 2015 m., kuriuose įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pajamų ir sąnaudų pasikeitimu. Apskaitos registruose visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos bendrovės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta duomenų, kad buvo ūkinių operacijų, nepagrįstų dokumentais, ir neįvertintų UAB „J.“ tvarkomoje apskaitoje (spec. išvados 4.1. p.).
Pagal tyrimui pateiktus UAB „J.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tirtų klausimų apimtyje nenustatyti LR teisės aktų pažeidimai, dėl to galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2015 metus (spec. išvados 4.1. p.).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „J.“ už 2016 m. nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti ir sugrupuoti ūkinių operacijų duomenys įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei apyvartoms nustatyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, t. y. gavo pajamas ir (arba) patyrė išlaidas (spec. išvados 4.2. p.).
2016-08-09 dokumentų perdavimo akte, kuriuo R. M. (UAB „A.“ direktorė) perduoda UAB „J.“ buhalterinės apskaitos dokumentus yra įrašas, kad „2016 m. UAB „J.“ direktorius dokumentų nepristatė“ (spec. išvados 4.2. p.).
Ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija iš AB „S.“, AB DNB bankas ir AB N. B. Lietuvos skyriaus bankų, kad UAB „J.“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016?06-30 bankų sąskaitose operacijų nebuvo.
2. Ar laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-06-30 UAB „J.“ atsakingi asmenys, vykdant veiklą, buhalterinėje apskaitoje įformino visas ūkines operacijas ir apskaitė visas gautas pajamas ar pagrįstai panaudojo įmonės lėšas ir turtą?
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „J.“ atsakingi asmenys, t. y. bendrovės direktorius S. M. ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „A.“ atstovaujama direktorės R. M. 2015 metais į apskaitą įtraukė visas ūkines operacijos bendrovės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Apskaitos registruose visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta duomenų, kad buvo ūkinių operacijų nepagrįstų dokumentais ir neįvertintų UAB „J.“ tvarkomoje apskaitoje (spec. išvados 4.1. p.).
Pagal UAB „J.“ tvarkomą apskaitą 2015-12-31 bendrovės grynųjų pinigų likutis kasoje sudarė 84 371,22 EUR (spec. išvados 2. p.). Pagal UAB „J.“ atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ 4486 „Kitos mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims“ buhalterinės sąskaitos duomenimis už 2015 m. 2015-12-31 įsipareigojimų tarp bendrovės ir atskaitingo asmens R. K. neliko (sudarė 0,00 EUR) (spec. išvados 3.1. p.), o atskaitingo asmens bendrovės direktoriaus S. M. skola bendrovei sudarė 236 058,89 EUR (spec. išvados 3.2. p.). Pažymėtina, kad 2015 m. sausio – gruodžio mėnesių pabaigai atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso negrąžindavo į UAB „J.“ kasą, dėl to nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M. sudarydavo nuo 16 226,40 EUR iki 236 058,89 EUR, kurie turėjo būti grąžinami į bendrovės kasą (spec. išvados 3.2. p.).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „J.“ už 2016 m. nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti ir sugrupuoti ūkinių operacijų duomenys įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei apyvartoms nustatyti.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, t. y. gavo pajamas ir (arba) patyrė išlaidas (spec. išvados 4.2. p.).
3. Ar UAB „J.“ teikė finansines ataskaitas (PVM, Pelno, GPM ir kitas), jei taip, tai ar į jas įrašė teisingus duomenis? Nurodyti kokie duomenys neteisingi.
UAB „J.“ 2016?02?15 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2015 m. 1-12 mėn., kuriose pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentų duomenis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis neteisingų duomenų pateikimo faktai nenustatyti (spec. išvados 5. p.).
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2015 m. 1-12 mėnesius. Sulyginus UAB „J.“ 4450 „Mokėtinas PVM“ ir 2431 „Gautinas PVM“ buhalterinių sąskaitų žiniaraščių duomenimis už 2015 m. 1-12 mėnesius su UAB „J.“ pateiktomis pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis nustatyta, kad bendrovė 2015 m. 4, 8-12 mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir turto naudojimą, nes:
1. UAB „J.“ 2015-08-31 teiktoje balandžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 171 EUR mažiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 171 EUR mažiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 171 EUR mažiau grąžintino iš biudžeto PVM;
2. UAB „J.“ 2015-09-28 teiktoje rugpjūčio mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 133 EUR daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 133 EUR daugiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 133 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM;
3. UAB „J.“ 2015-10-21 teiktoje m. rugsėjo mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 67 EUR daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 67 EUR daugiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 67 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM;
4. UAB „J.“ 2015-11-20 teiktoje spalio mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 35 EUR daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 35 EUR daugiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 35 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM;
5. UAB „J.“ 2015-12-21 teiktoje lapkričio mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 19 EUR daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 19 EUR daugiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 19 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM;
6. UAB „J.“ 2016-01-21 teiktoje gruodžio mėn. deklaracijos 25 eilutėje deklaravo 61 EUR daugiau Pirkimo ir importo PVM, dėl to 35 eilutėje 61 EUR daugiau įtraukė į PVM atskaitą, ir 36 eilutėje deklaravo 61 EUR daugiau grąžintino iš biudžeto PVM.
Apibendrinus UAB „J.“ 4450 „Mokėtinas PVM“ ir 2431 „Gautinas PVM“ buhalterinių sąskaitų žiniaraščių duomenis ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenimis už 2015 m. nustatyta, kad UAB „J.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje įrašyti neteisingi duomenys apie pajamas ir turto naudojimą, nes bendrovė 2015 m. 4 mėn. deklaravo 171 EUR suma daugiau mokėtino į biudžetą PVM, o 2015 m. 8-12 mėn. deklaravo 315 EUR suma daugiau grąžintino iš biudžeto PVM, tai yra UAB „J.“ 2015 m. iš viso deklaravo 144 EUR suma (315 EUR -171 EUR) daugiau grąžintino iš biudžeto PVM ir dėl to nesumokėjo 144 EUR PVM mokesčio (spec. išvados 5.1. p.).
UAB „J.“ nėra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus. Bendrovė pažeidė 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 51 str. 1 d. „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“ 2 d. „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“, nes vietos mokesčių administratoriui nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015 metus, kurioje pagal Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis nedeklaravo 267 214 EUR pardavimo pajamų ir 219 727 EUR pelno prieš apmokestinimą (spec. išvados 5.2. p.).
VĮ Registrų centro duomenimis UAB „J.“ nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio, tuo UAB „J.“ pažeidė 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 – 58 str. 3 d. „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“ ir 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 51 str. 2 d. „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.“
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2016 m. 1-4 mėnesius su nuliniais įrašais, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2016 m. 1-4 mėn. su nuliniais įrašais. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad UAB „J.“ vykdė veiklą (spec. išvados 5.3. p.).
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, forma FR0572, už 2016 m. 1-6 mėnesius. Tyrimui nepateikta duomenų apie UAB „J.“ priskaičiuotus ir išmokėtus darbuotojams darbo užmokesčius 2016 m. 1-6 mėnesius (spec. išvados 5.4. p.).
4. Ar UAB „J.“ minėtu laikotarpiu mokėjo mokesčius valstybės biudžetui. Jei ne, tai kiek liko skolinga ar bendrovė turėjo lėšų sumokėti priskaičiuotus mokesčius?
Pagal UAB „J.“ tvarkomą buhalterinę apskaitą ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ duomenis, bendrovės įsipareigojimai biudžetui:
- 2015-01-01 tiriamojo laikotarpio pradžiai įsipareigojimai biudžetui sudarė 4 176,97 EUR sumą (šioje sumoje 7 023,93 EUR suma nesumokėti priskaičiuoti mokesčiai - 2 846,96 EUR suma avansu sumokėtas pelno mokestis);
- 2015-01-01 – 2015-12-31 per mokestinį laikotarpį įsipareigojimai biudžetui sudarė 55 493,24 EUR sumą (šioje sumoje 63 455,81 EUR suma priskaičiuoti mokesčiai – 7 962,57 EUR suma sumokėti priskaičiuoti mokesčiai);
- 2015-12-31 laikotarpio pabaigai įsipareigojimai biudžetui sudarė 59 670,21 EUR sumą (šioje sumoje 4 176,97 EUR suma įsipareigojimai biudžetui tiriamojo laikotarpio pradžiai + 55 493,24 EUR suma įsipareigojimai biudžetui per mokestinį laikotarpį), t. y. 2015-12-31 datai Bendrovės skola biudžetui sudarė 59 670,21 EUR sumą (spec. išvados 6. p.).
Pagal UAB „J.“ tvarkomą buhalterinę apskaitą ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ duomenis, bendrovė iš viso turėjo pinginių lėšų:
-2015?01-01 tiriamojo laikotarpio pradžiai – 23 979,90 EUR sumą, šioje sumoje kreditas DNB banke (-5 531,44 EUR) ir grynieji pinigai kasoje (29 511,34 EUR);
-2015-01-01 – 2015-12-31 per mokestinį laikotarpį:
į banką - įplaukų 1 385,45 EUR, išlaidų 1 385,45 EUR, likutis 0,00 EUR;
grynieji pinigai kasoje – įplaukų 319 191,94 EUR, išlaidų 264 332,06 EUR, likutis 54 859,88 EUR;
pinigai pas atskaitingus asmenis – išduota atskaitingiems asmenims iš kasos 264 277,93 EUR, išlaidavo atskaitingi asmenys 28 219,04 EUR, likutis pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M. 236 058,89 EUR;
2015?12-31 tiriamojo laikotarpio pabaigai – 314 898,67 EUR sumą, šioje sumoje kreditas DNB banke (-5 531,44 EUR), grynieji pinigai kasoje 84 371,22 EUR, pinigai pas atskaitingą asmenį S. M. 236 058,89 EUR.
Pažymėtina, kad bendrovės pinigines lėšas laikotarpio pabaigai (2015-12-31) – 314 898,67 EUR (84 371,22 EUR + 236 058,89 EUR – 5 531,44 EUR) sumą, sudarė grynieji pinigai kasoje (84 371,22 EUR) ir atskaitingam asmeniui Bendrovės direktoriui S. M. išduoti grynieji pinigai iš kasos (236 058,89 EUR), ir kreditas DNB banke (5 531,44 EUR) (spec. išvados 6. p.).
Pažymėtina, kad 2015 m. sausio – gruodžio mėnesių pabaigai atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso negrąžindavo į UAB „J.“ kasą, dėl to nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M. sudarydavo nuo 16 226,40 EUR iki 236 058,89 EUR, kurie turėjo būti grąžinami į Bendrovės kasą (spec. išvados 6. p.).
Apibendrinant apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ duomenis už 2015 m., bendrovės įsipareigojimus biudžetui (mokėtinus mokesčius) ir bendrovės turtą (pinigines lėšas) nustatyta, kad UAB „J.“ turėjo galimybę sumokėti priskaičiuotus mokesčius į biudžetą, nes bendrovė 2015-12-31 dienai turėjo pinigų 320 430,11 EUR sumą, šioje sumoje grynieji pinigai kasoje 84 371,22 EUR ir pinigai pas atskaitingą asmenį Bendrovės direktorių S. M. 236 058,89 EUR, o įsipareigojimai biudžetui 2015-12-31 sudarė 59 670,21 EUR sumą, t. y. bendrovė 2015-12-31 datai turėjo grynųjų pinigų 3,956 karto daugiau nei įsipareigojimai biudžetui (spec. išvados 6. p.).
2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII?1835 (2003-12-11 įstatymo Nr. IX?1889 nauja redakcija) - 19 str. 6 d. nurodo „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, 37 str. 12 d. nurodo, kad bendrovės vadovas atsako už: „1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“.
2008?06?26 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 (2001?11?06 įstatymo Nr. IX-575 nauja redakcija) – 27 str. nurodo „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas <...>“.
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 21 str. 1 d. nurodo „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nurodo „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo iki 2015-12-31), 1 d. nurodo „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nurodo „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01). 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) – 10 str. 1 d. nurodo „Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo (toliau – vadovas)“ (galioja nuo 2012-07-01).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta specialistė R. P. patvirtino duotą išvadą,
Motyvai
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013).
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).
Lietuvos Respublikos teisės aktai – mokesčių įstatymai nustato tam tikrų asmenų ( mokesčių mokėtojų) pareigą teisingai apskaičiuoti atitinkamą mokestį, jį laiku sumokėti į biudžetą ir vykdyti kitas pareigas, susijusiais su mokesčiu apskaičiavimu ir sumokėjimu. Taigi mokesčių mokėtojas, vengdamas mokėti mokesčius, pažeidžia įstatymuose jam įtvirtintą pareigą sumokėti į biudžetą kaip mokestį tam tikras pinigines lėšas. BK 219 straipsnyje numatyto nusikaltimo pavojingumą lemia ir tai, kad dėl vengimo mokėti mokesčius piniginės lėšos nepatenka į biudžetą ir taip daroma žala visai valstybės finansų sistemai. Mokestis – tai mokesčių įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro tai, kad po deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento pateikimo valstybės įstaigai, institucijai nesumokėjimas laiku pagal šiuos dokumentus apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
Bylos medžiaga nustatyta, kad S. M. laikotarpiu nuo 2013-12-23 iki 2016-05-31 buvo UAB „J.“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pagal UAB „J.“ atskaitingo asmens bendrovės direktoriaus S. M. avansinių apyskaitų ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ 4486 „Kitos mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims“ buhalterinės sąskaitos duomenis gavo 236 058,89 Eur sumą (iš bendrovės UAB „J.“ kasos ir 2015m. rugsėjo mėn. iš UAB „Daksa“ kasos) ūkio išlaidoms padengti, tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų į įmonės kasą negrąžino. Tuo jis pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo patvirtintų taisyklių - 9 p., kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Tokiais veiksmais S. M. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „J.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, viso 236 058,89 Eur, padarant bendrovei to paties dydžio turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad S. M., būdamas įmonės UAB ,,J.“ direktoriumi, laiku nesumokėjo mokesčių, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, t. y. elektroniniu būdu pateikęs valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, po ko 2015-08-28 Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntus registruotą laišką su priminimu bei 2015-11-03 patalpinus Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame tinklalapyje skiltyje „Vieši skelbimai apie pranešimus“ priminimą apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 32 874,24 Eur, mokesčių laiku nesumokėjo, nors turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko 2016-02-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntus registruotą laišką su priminimu bei 2016-03-30 patalpinus Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame tinklalapyje skiltyje „Vieši skelbimai apie pranešimus“ priminimą apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti minėtose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius – 52 546,94 Eur, mokesčių laiku nesumokėjo, nors ir turėjo galimybę laiku sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nors kaltinamasis neigia pasisavinęs bendrovės pinigines lėšas, tačiau tokia jo versija vertinama kaip gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo nuomone, jis buvo vienintelis UAB „J.“ akcininkas, jos direktorius, todėl ir piniginės lėšos priklausė jam ir jomis disponavo savo nuožiūra. Tai, kad S. M. pasisavino svetimą turtą, patvirtina liudytojos R. M. parodymai, kuriais nustatyta, kad jos vadovaujama UAB „A.“ teikia apskaitos paslaugas. Jų įmonėje galioja tvarka, kad dokumentai yra jiems pristatomi, kas numatyta ir sutartyje, kurią sudaro su įmonėmis. Maždaug 2014 metais atvyko S. M. ir papasakojo, kad turi savo įmonę UAB „J.“ ir jam reikalinga, kad būtų tvarkoma šios įmonės apskaita. Jie sudarė sutartį dėl apskaitos vedimo. Įmonės veikla buvo įvairi, pradžioje automobilių pirkimas, pardavimas, vėliau transporto veikla, metalo konstrukcijų pardavimas, kur buvo vykdoma įmonės veikla ji nežino, nes dokumentai buvo pateikiami jiems į ofisą (duomenys neskelbtini), įmonės buveinėje ji niekada nebuvo. Tačiau su šia įmone nebuvo didelės tvarkos, nes S. M. dokumentus reguliariai teikė tik kokius 4-5 mėnesius, vėliau teikė jau kas kelis mėnesius, nes nurodydavo, kad yra išvažiavęs Olandijoje. S. M. jai vis minėdavo, kad yra Olandijoje, buvo davęs net savo „olandišką“ numerį. Kiek atsimena, kad būdamas UAB „J.“ vadovu jis veždavo krovinius į Olandiją, tačiau tai nebuvo dažnai, todėl dėl pačios įmonės veiklos jis neturėdavo būti ten dažnai, tačiau ką ten veikdavo, ji nežino. Iki 2015 m. pabaigos jis teikė dokumentus, nors nereguliariai, kas tris mėnesius, tačiau pateikdavo visą eilę dokumentų, 2015 m. pradėjo tikrinti mokesčių inspekcija, ji pateikė visus prašomus dokumentus, informavo vadovą S. M. apie tai, tačiau jis nereagavo. Paskutinį kartą S. M. ji matė 2016 m. sausio mėn., buvo atvykęs labai trumpai, ji informavo, kad buvo gautas reikalavimas iš FNTT prie LR VRM ir ji pateikė visus dokumentus šiai tarnybai. Tuo metu jai S. M. nurodė, kad vėl išvyksta į Olandiją, vėliau grįš, bet daugiau pasirodęs nebuvo. Dėl grynųjų pinigų, kurie buvo kasoje ir išmokėti jam iš kasos, tai paaiškino, kad visus atsiskaitymus jis tvarkė grynaisiais, ji jam yra minėjusi, kad jis turi sumokėti ir PVM, ir jo vardu yra nemažai pinigų išimta iš kasos, apie tai S. M. buvo informuotas, nes dokumentų pateisinančių išlaidas jis nepateikė, tačiau ir vėliau S. M. dokumentų nepateikė, pinigų į kasą negrąžino.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad <...>bendrovė pateiktose atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, kurios sudaromos kiekvieną mėnesį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2015-08-01 pas atskaitingą asmenį S. M. buvo 148918 Eur, pas atskaitingą asmenį R. K. pinigų nebuvo. Atskaitingas asmuo S. M. per laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 iš kasos gavo 94752 Eur, išleido 4611,16 Eur, o pinigų likutis 2015-12-31 pas jį buvo 236058,89 Eur. Kiekvieno mėnesio pabaigoje atskaitingas asmuo S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso į kasą negrąžino. Atskaitingas asmuo R. K. per laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-12-31 iš kasos gavo 2525,93 Eur įplaukų, išleido 2525,93 Eur ir 2015-12-31 jis pinigų likučio neturėjo. Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2015-12-31 sudarė 248946,98 Eur. Didžiausi debitoriai: S. M..
FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikti UAB „J.“ apskaitos registrai „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ ir atskirų sąskaitų „Apyvartos žiniaraštis“ už 2015 m., kuriuose įregistruotos, sugrupuotos ir apibendrintos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pajamų ir sąnaudų pasikeitimu. Apskaitos registruose visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad į apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos bendrovės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta duomenų, kad buvo ūkinių operacijų, nepagrįstų dokumentais, ir neįvertintų UAB „J.“ tvarkomoje apskaitoje. Pagal tyrimui pateiktus UAB „J.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis tirtų klausimų apimtyje nenustatyti LR teisės aktų pažeidimai, dėl to galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2015 metus.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „J.“ už 2016 m. nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti ir sugrupuoti ūkinių operacijų duomenys įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei apyvartoms nustatyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, t. y. gavo pajamas ir (arba) patyrė išlaidas. 2016-08-09 dokumentų perdavimo akte, kuriuo R. M. (UAB „A.“ direktorė) perduoda UAB „J.“ buhalterinės apskaitos dokumentus yra įrašas, kad „2016 m. UAB „J.“ direktorius dokumentų nepristatė“.
Ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija iš AB „S“, AB DNB bankas ir AB N. B. Lietuvos skyriaus bankų, kad UAB „J.“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016?06-30 bankų sąskaitose operacijų nebuvo.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „J.“ atsakingi asmenys, t. y. bendrovės direktorius S. M. ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „A.“ atstovaujama direktorės R. M. 2015 metais į apskaitą įtraukė visas ūkines operacijos bendrovės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Apskaitos registruose visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta duomenų, kad buvo ūkinių operacijų nepagrįstų dokumentais ir neįvertintų UAB „J.“ tvarkomoje apskaitoje.
Pagal UAB „J.“ tvarkomą apskaitą 2015-12-31 bendrovės grynųjų pinigų likutis kasoje sudarė 84 371,22 EUR. Pagal UAB „J.“ atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis“ 4486 „Kitos mokėtinos sumos atskaitingiems asmenims“ buhalterinės sąskaitos duomenimis už 2015 m. 2015-12-31 įsipareigojimų tarp bendrovės ir atskaitingo asmens R. K. neliko (sudarė 0,00 EUR), o atskaitingo asmens bendrovės direktoriaus S. M. skola bendrovei sudarė 236 058,89 EUR. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio – gruodžio mėnesių pabaigai atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso negrąžindavo į UAB „J.“ kasą, dėl to nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M. sudarydavo nuo 16 226,40 EUR iki 236 058,89 EUR, kurie turėjo būti grąžinami į bendrovės kasą.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „J.“ už 2016 m. nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti ir sugrupuoti ūkinių operacijų duomenys įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei apyvartoms nustatyti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, t. y. gavo pajamas ir (arba) patyrė išlaidas.
UAB „J.“ 2016?02?15 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Metinę A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2015 m. 1-12 mėn., kuriose pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentų duomenis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis neteisingų duomenų pateikimo faktai nenustatyti.
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2015 m. 1-12 mėnesius. Sulyginus UAB „J.“ 4450 „Mokėtinas PVM“ ir 2431 „Gautinas PVM“ buhalterinių sąskaitų žiniaraščių duomenimis už 2015 m. 1-12 mėnesius su UAB „J.“ pateiktomis pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis nustatyta, kad bendrovė 2015 m. 4, 8-12 mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir turto naudojimą, nes:
VĮ Registrų centro duomenimis UAB „J.“ nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio, tuo UAB „J.“ pažeidė 2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 – 58 str. 3 d. „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“ ir 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 51 str. 2 d. „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.“
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2016 m. 1-4 mėnesius su nuliniais įrašais, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį už 2016 m. 1-4 mėn. su nuliniais įrašais. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti jokie duomenys, kad UAB „J.“ vykdė veiklą.
UAB „J.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų, forma FR0572, už 2016 m. 1-6 mėnesius. Tyrimui nepateikta duomenų apie UAB „J.“ priskaičiuotus ir išmokėtus darbuotojams darbo užmokesčius 2016 m. 1-6 mėnesius.
Pažymima, kad bendrovės pinigines lėšas laikotarpio pabaigai (2015-12-31) – 314 898,67 EUR (84 371,22 EUR + 236 058,89 EUR – 5 531,44 EUR) sumą, sudarė grynieji pinigai kasoje (84 371,22 EUR) ir atskaitingam asmeniui Bendrovės direktoriui S. M. išduoti grynieji pinigai iš kasos (236 058,89 EUR), ir kreditas DNB banke (5 531,44 EUR).
Pažymima, kad 2015 m. sausio – gruodžio mėnesių pabaigai atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius S. M. išmokėto ir nepanaudoto avanso negrąžindavo į UAB „J.“ kasą, dėl to nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M. sudarydavo nuo 16 226,40 EUR iki 236 058,89 EUR, kurie turėjo būti grąžinami į Bendrovės kasą.
Apibendrinant apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ duomenis už 2015 m., bendrovės įsipareigojimus biudžetui (mokėtinus mokesčius) ir bendrovės turtą (pinigines lėšas) nustatyta, kad UAB „J.“ turėjo galimybę sumokėti priskaičiuotus mokesčius į biudžetą, nes bendrovė 2015-12-31 dienai turėjo pinigų 320 430,11 EUR sumą, šioje sumoje grynieji pinigai kasoje 84 371,22 EUR ir pinigai pas atskaitingą asmenį Bendrovės direktorių S. M. 236 058,89 EUR, o įsipareigojimai biudžetui 2015-12-31 sudarė 59 670,21 EUR sumą, t. y. bendrovė 2015-12-31 datai turėjo grynųjų pinigų 3,956 karto daugiau nei įsipareigojimai biudžetui.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui UAB „J.“ už 2016 m nepateikė jokių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti ir sugrupuoti ūkinių operacijų duomenys įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai bei apyvartoms nustatyti, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „J.“ 2016 m. 1-6 mėn. vykdė veiklą. Pažymėtina, kad Pagal UAB „J.“ tvarkomą buhalterinę apskaitą ir apskaitos registro „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ duomenis, laikotarpio pabaigai (2015-12-31) iš viso turėjo pinigų 320 430,11 EUR (84 371,22 EUR grynieji pinigai kasoje + 236 058,89 EUR pinigai pas atskaitingą asmenį bendrovės direktorių S. M.) sumą ir galėjo sumokėti mokesčius.
2000-07-13 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII?1835 (2003-12-11 įstatymo Nr. IX?1889 nauja redakcija) - 19 str. 6 d. nurodo „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, 37 str. 12 d. nurodo, kad bendrovės vadovas atsako už: „1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą“.
2008?06?26 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 (2001?11?06 įstatymo Nr. IX-575 nauja redakcija) – 27 str. nurodo „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas <...>“.
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 - 21 str. 1 d. nurodo „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nurodo „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo iki 2015-12-31), 1 d. nurodo „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 d. nurodo „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01). 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 Nr. IX-2084 nauja redakcija) – 10 str. 1 d. nurodo „Valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo (toliau – vadovas)“ (galioja nuo 2012-07-01).
2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „J.“ iškelta bankroto byla.
Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, daroma pagrįsta išvada, kad kaltinamojo S. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Teismo posėdyje dalyvavusi civilinio ieškovo BUAB „J.“ atstovė V. V. prašė priteisti iš kalto asmens 236 000 Eur. Kadangi turtinė žala BUAB „J.“ padaryta S. M. nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys sumoje 236 000 Eur priteisiamas iš kaltinamojo.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas : vieną priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 183 straipsnio 2 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato, kitą – apysunkę, už kurią numatytas taip pat tik laisvės atėmimas. Nusikaltimai baigti. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas užsienyje už prekybą vogtomis prekėmis, administracine tvarka nebaustas. Lietuvoje nusikalto pirmą kartą.
Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmės dydis žymiai mažesnis už vidurkį.
Byloje taip pat yra pagrindas svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, nes nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 2015 m. kovo 19 d. BK 75 straipsnio redakcija, numatanti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl galima taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir asmeniui, padariusiam apysunkę nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais
nusprendė:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 219 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 219 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 2 (dvejiems ) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Įpareigoti nuteistąjį S. M. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš nuteistojo S. M. civiliniam ieškovui BUAB „J.“, registruotai (duomenys neskelbtini), Kaune, 236 000 eurų civilinį ieškinį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje saugomus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus:
1. 2014 m. įvairius buhalterinės apskaitos dokumentus, 121 lapas;
2. Laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 UAB „J.“ darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, avansinės apyskaitas, 222 lapai;
3. 2015 m. UAB „J.“ kasos dokumentus, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nurašymo aktus, ilgalaikio turto sąrašus, 198 lapai;
4. 2015 m. UAB „J.“ apyvartos žiniaraščius, gautų ir panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registrus, preliminarius balansus, 124 lapai;
5. 2013 m., 2014 m., 2015 m. UAB „J.“ sutartis, perdavimo aktus, darbo sutartis, kitus dokumentus, 197 lapai;
6. Įmonės steigimo dokumentus, 105 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti civiliniam ieškovui BUAB „J.“.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.