Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Topazas“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei,

2017 m. sausio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Topazas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2016-11-03 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-409 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas „Topazas“ (toliau – ir Pareiškėjas, Klubas) skundu prašo pakeisti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2016-11-03 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-409 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir netaikyti Klubui 10 kartų didesnį mokestį.

Nurodo, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas Departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2016-09-12 patikrinimo aktas Nr. (6)-LT1-233 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo, be kita ko, nustatyti deklaruoti mažesni kai kurių kategorijų medžioklės plotai, negu nurodyta medžioklės leidime ir medžioklėtvarkos projekte ir už nedeklaruotus plotus, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, paskaičiuotas 10 kartų didesnis mokestis, t. y. 3 872 €. Paaiškina, kad neteisingai deklaravus medžioklės plotus ir paskaičiavus mokestį, už kai kurių kategorijų medžioklių plotus sumokėta mažiau mokesčio, tačiau už kai kurių kitų kategorijų sumokėta daugiau, todėl bendras nepriemokos dydis buvo tik 223 €. Nurodo, kad sužinojus apie Patikrinimo aktą nedelsiant buvo pateikta patikslinta deklaracija ir sumokėtas mokesčio skirtumas.

Pareiškėjas paaiškina, kad medžioklės plotai buvo deklaruoti ir mokestis paskaičiuotas pagal 2004-11-03 išduoto leidimo priede nustatytą medžioklės plotų paskirstymą, nors turėjo tai daryti pagal naujo – 2014-11-27 išduoto leidimo priedą. Nurodo, kad Klubas daugelį metų teisingai ir laiku teikia deklaracijas, šiuo atveju klaida buvo padaryta netyčia, t. y. per neatsargumą pirmą kartą deklaruojant gavus naują leidimą, padaryta patirties neturinčiam Klubo nariui pildant deklaraciją, o nuolatos deklaracijas pildęs asmuo dėl ligos ir kitų svarbių aplinkybių šį kartą to atlikti negalėjo.

Teigia, kad priimant skundžiamą sprendimą Departamentui pateiktos rašytinės pastabos ir paaiškinimai apie minėtas aplinkybes nebuvo vertinti, todėl pažeisti teisės aktuose įtvirtinti protingumo, teisingumo, proporcingumo ir objektyvumo principai, be to, nepagrįstai nesivadovauta Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje suteikta teise mokesčių mokėtoją atleisti nuo mokestinės nuobaudos (išskaitos), jei valstybė nepatyrė žalos arba skaičiavimo klaida yra netyčinė, atsitiktinė. Nurodo, kad 3 872,00 € sankcija Klubui būtų nepakeliama finansinė našta.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad teisės aktai mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui nustato pareigą teisingai deklaruoti medžioklės plotus. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio. Teigia, kad Pareiškėjas privalo teisingai deklaruoti mokestį, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Teigia, kad teisės aktai numato mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijos tikslinimo galimybę, tačiau neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį už leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius numatytus medžioklės plotus. Mano, kad Mokesčio už valstybiniuss gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato mokesčio administratoriaus pareigą taikyti didesnį mokesčio tarifą už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį. Akcentuoja, kad Pareiškėjas, deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2015 metus, deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu nustatyta 2014-11-27 išduotame leidime bei medžioklės plotų vieneto medžioklėtvarkos projekte, todėl Departamentas pagrįstai juos apmokestino didesniu tarifu. Teigia, kad Pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, leidžiančių manyti, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, jog daugelis Klubo narių yra pensininkai, jie moka nario mokestį, Klubas kitų papildomų pajamų neturi, todėl atsakovo nurodymas sumokėti 3 872 € Klubui būtų finansiškai neįmanomas įvykdyti.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į Pareiškėjo skundą palaikė ir prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad Pareiškėjas dėl permokėto mokesčio už kai kuriuos medžioklės plotus grąžinimo turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Patikrinimo metu yra vertinamas tik mažiau sumokėtas mokestis.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-03 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-409 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti Departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2016-09-12 patikrinimo aktą Nr. (6)-LT1-233 dalyje dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo teisingumo ir nurodyta, kad šiuo sprendimu patvirtinta 3872 € suma, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad išnagrinėtas Patikrinimo aktą dalyje dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo surašytą Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Topazas“, kuriuo nustatyta, kad Klubas, deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2015 metus, deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu 2014-11-27 leidime Nr. LG2-97, bei medžioklės plotų vieneto medžioklėtvarkos projekte. Nurodyta, kad pagal Departamento 2014-11-27 išduotą leidimą Nr. LG2-97 (toliau – ir Leidimas) bei pagal medžioklėtvarkos projekto 1.1 lentelę, klubo medžioklės plotai, kuriuose leidžiama medžioti, apima 4221,1 ha. Taip pat nurodyta, kad šiame plote yra 1065,4 ha miškų, 3143,5 ha laukų. 12,2 ha vandens telkinių. Teigiama, kad miškai paskirstyti pagal kategorijas: I – 692,4 ha, II – 175,6 ha, III – 133,6 ha, IV – 63,8 ha. Paaiškinta, kad Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2015 metus pateikta 2016-01-25, bendra deklaruoto mokesčio suma 717 €, sumokėta mokesčio suma 725,50 €.

Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad, atlikus mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą, nustatyta, jog Klubas už 2015 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 260,0 ha I kategorijos, 394,0 ha II kategorijos, 222,0 ha III kategorijos, 230,0 ha IV kategorijos, 2326,0 ha VI kategorijos medžioklės plotų. Teigiama, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistiną) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Nurodoma, kad atlikus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaičiavimo teisingumo patikrinimą, nustatyta, kad Klubas deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu nurodyta Leidime bei medžioklėtvarkos projekte ir tuo pažeista Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis. Teigiama, kad nustatyti nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: 432,4 ha I kategorijos, 817,5 ha VI kategorijos, 12,2 ha VII kategorijos. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu: M=PxTxIx 10, kur M – mokestis didesniu tarifu, P – atitinkamos kategorijos nedeklaruotas medžioklės plotas ha, T – mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifas pagal medžioklės plotų kategorijas €/ha, I – indeksavimo koeficientas, t. y. M = 432,4 x 0,52 x 1,371 x 10 + 817,5 x 0,07 x 1,371 x 10 + 12,2 x 0,03 x 1,371 x 10 = 3083 + 784 + 5 = 3872 €. Taip pat nurodoma, kad sprendimas priimtas įvertinus Klubo pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).

Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina, o juos patvirtina Aplinkos ministerija nustatyta tvarka.

Taigi Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o atsakovo pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį kiekį, negu išgauta gamtos išteklių, įtvirtinta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo atžvilgiu mokestinis laikotarpis baigėsi 2015-12-31. Nuo šios datos Pareiškėjas iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos turėjo pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį. Vadinasi, tai turėjo atlikti iki 2016-02-15, o to nepadaręs ar neteisingai padaręs pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Byloje nėra ginčo dėl skundžiamu sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių – Pareiškėjas pripažįsta, jog padarė pažeidimą, tačiau nesutinka su už nedeklaruotus medžioklės plotus didesniu tarifu paskaičiuotu mokesčio dydžiu.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu mokesčio dydžiu dėl to, jog neteisingai deklaravus plotus ir paskaičiavus mokestį, už kai kurių kategorijų medžioklių plotus sumokėta mažiau mokesčio, tačiau už kai kurių kitų kategorijų sumokėta daugiau, todėl bendras nepriemokos dydis buvo tik 223 € ir mano, kad didesniu tarifu mokestis turėjo būti paskaičiuotas tik vertinant būtent šią neapmokėtą mokesčio dalį. Toks Pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog didesnis mokesčio tarifas taikomas būtent už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ir turėjo būti vertinamas nedeklaruotas medžioklių plotų kiekis, o ne trūkstama mokesčio suma. Tai, kad buvo mokesčio permoka už kitų kategorijų medžioklių plotus, šiuo atveju įtakos neturėjo.

Be to, Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatytu mokesčio dydžiu dėl to, jog mano, kad nurodyta tvarka apskaičiuotas 3872 € dydžio mokestis neatitinka pažeidimo, kurio padarymą prisipažįsta, pobūdžio ir todėl tai yra per griežta sankcija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Klubo nario, pildžiusio deklaracijas, patirties, kito nario ligos ir kitų aplinkybių, nekeičia Pareiškėjo padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei, todėl Pareiškėjui už padarytą pažeidimą turėjo būti paskirtas didesnio mokesčio tarifas. Pareiškėjas turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, todėl aplinkybė, jog pažeidimas buvo padarytas dėl asmens, pildančio deklaracijas, pasikeitimo negali būti laikoma šalinančia Pareiškėjo atsakomybę.

Iš Pareiškėjo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir teismui pateiktų duomenų matyti, kad Klubas už 2015 metus deklaravo būtent tokius medžioklių plotų dydžius pagal kategorijas, kokie nurodyti ankstesnio 2004-11-03 išduoto leidimo medžioklėtvarkos lentelėje. Teismo vertinimu, pagrįstas Pareiškėjo teiginys, jog deklaruojant medžioklės plotus įvyko klaida. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Tai pagrindžia teiginius, jog Klubas neturėjo tikslo nuslėpti naudojamų valstybinių gamtos išteklių ir nesumokėti mokesčių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad Klubas būtų siekęs tyčia sąmoningai nuslėpti mokestį ar kad Klubas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus. Taip pat atsižvelgtina į Pareiškėjo veiklos pobūdį bei finansinę būseną. Reikšminga, jog Klubas jokios ekonominės veiklos nevykdo ir pelno nesiekia. Pareiškėjo atstovo paaiškinimais Klubo biudžetas yra nedidelis ir jį sudaro tik Klubo narių mokesčiai, daugelis Klubo narių yra sulaukę pensijinio amžiaus.

Pažeidimas, pateikus patikslintą deklaraciją ir sumokėjus mokesčio skirtumą, buvo pašalintas dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pažeidimu padaryta žala yra nedidelė – 387 € (suma, susidaranti netaikant padidinto koeficiento: M = 432,4 x 0,52 x 1,371 + 817,5 x 0,07 x 1,371 + 12,2 x 0,03 x 1,371 = 308 + 78 + 1 = 387), kuri įvertinus mokesčio permokas ir patikslinus deklaraciją, sumokėtą mokesčio skirtumą, buvo atlyginta. Pažymėtina, kad patikrinimo metu mokesčio nepriemoka buvo 223 €, o skundžiamu sprendimu taikyta sankcija 3 872 € yra daugiau nei 17 kartų didesnė sankcija, nei žala, kurią būtų valstybė patyrusi, jei nebūtų paaiškėjęs pažeidimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo nedidelį mastą ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, laikytina, kad paskirtas mokestis padidintu tarifu akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-502-114/2012, Nr. eA- 2166-575/2016 ir kt.), skundžiamas sprendimas keistinas ir Pareiškėjui taikytinas mažesnis koeficientas nei Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas koeficientas 10. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pakanka taikyti koeficientą 2, kurio pagrindu apskaičiuotinas mokestis už gamtos išteklius padidintu tarifu būtų 775 € (M = 432,4 x 0,52 x 1,371 x 2 + 817,5 x 0,07 x 1,371 x 2 + 12,2 x 0,03 x 1,371 x 2 = 617 + 157 + 1 = 775).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, skundžiamas sprendimas keičiamas, sumažinant paskaičiuotą mokestį iki 775 €.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

iš dalies tenkinti pareiškėjo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Topazas“ skundą.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-03 sprendimu Nr. (11.7)-LV10-409 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2015 metais naudotus medžioklės plotus sumažinti iki 775 € (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.