Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Loreta Kukelkienė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. liepos 31 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).

6. ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

7. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus Pažeidėjo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai, skirtingai, nei mano Pažeidėjas, byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

8. Savo kaltę šioje byloje Pažeidėjas iš esmės neigia tvirtindamas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis buvo kitoje vietoje, o automobilį, kurio vairavimu jis kaltinamas šioje byloje, jis tą pačią dieną ryte pardavė kitam asmeniui. Tačiau tokią Pažeidėjo versiją paneigia byloje esantys duomenys.

9. Visų pirmiausiai apygardos teismas pažymi, jog Pažeidėjas tvirtina, kad automobilį, kurio vairavimu jis kaltinamas šioje byloje, jis prieš įvykį pardavė liudytojui O. K.. Taip pat Pažeidėjas pateikė šio automobilio pardavimą turintį patvirtinti dokumentą (1 t., 62 b. l.). Pažeidėjo teigimu, minėtą dokumentą užpildė jis pats (2 t., 20 b. l.). Tačiau minėtame dokumente paminėtas liudytojas O. K. apklausos metu paneigė pirkęs šį automobilį ir nurodė, kad jis yra bedarbis ir neturi pinigų automobiliui įsigyti, todėl jokio automobilio jis nepirko ir parašas ant minėto dokumento yra ne jo (2 t., 10–15 b. l.). Sugretinus liudytojo O. K. apklausos protokole ir minėtame dokumente esančius parašus (1 t., 62 b. l.; 2 t., 10 b. l.), o taip pat susipažinus su specialisto išvada (2 t., 16–17 b. l.) matyti, jog automobilio pardavimo dokumente šalia liudytojo O. K. pavardės, tikėtina, pasirašė ne liudytojas O. K.. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai D. R. ir J. Ž. nurodė, jog stabdydami Pažeidėją jie susilygino su jo vairuotu automobiliu ir gerai matė jį (1 t., 5–6, 20–22, 27–29, 70–73 b. l.). Minėti liudytojai atpažino Pažeidėją kaip įvykio metu vairavusį jų stabdytą ir nesustojusį automobilį (1 t., 23–26, 30–33 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ir liudytojas O. K. iki įvykio būtų pažinoję Pažeidėją ir jiems būtų buvęs pagrindas apkalbėti Pažeidėją kaltinant jį sunkaus pažeidimo padarymu. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti asmenys galėtų apkalbėti Pažeidėją, pastarasis taip pat nenurodė. Apygardos teismas nenustatė jokių šioje byloje esančių įrodymų rinkimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, todėl laikyti kuriuos nors šioje byloje esančius įrodymus kaip nepatikimus, gautus neteisėtais ir neleistinais būdais nėra jokio pagrindo. Todėl netikėti liudytojų O. K., D. R. ir J. Ž. parodymais, kurie, priešingai, nei teigia Pažeidėjas, yra iš esmės nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys duomenys (specialistų išvados ir kt.), pagrindo nėra.

10. Tačiau tikėti tuo, kad Pažeidėjas įvykio metu kartu su savo drauge D. V. buvo Vilniuje, kur apsipirko, nėra jokio pagrindo. Byloje esančiuose čekiuose, kurie, Pažeidėjo manymu, patvirtina tokį jo alibi, nėra jokių duomenų apie prekes pagal šiuos čekius įsigijusius asmenis – nėra jokių vardų, pavardžių, mokėjimo kortelių numerių ir kitų svarbių duomenų, todėl pagal šiuos čekius negalima identifikuoti konkrečių asmenų, juose nurodytu laiku įsigijusių nurodytas prekes. Be to, pasak liudytojos D. V., ji yra Pažeidėjo draugė (1 t., 74 b. l.), todėl ji, be jokių abejonių, yra suinteresuota bylos baigtimi. Įvertinus tai, liudytojos D. V. parodymai apie apsipirkimą su Pažeidėju laikytini kaip siekis palengvinti Pažeidėjo teisinę padėtį, todėl remtis jais nėra jokio pagrindo.

11. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis apygardos teismas laiko įrodytu, jog ne kas nors kitas, o būtent Pažeidėjas 2015 m. liepos 31 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nubaudė jį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

12. Pažeidėjas tvirtina, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, nes vienas iš jų minėjo, kad važiuojant šalia matė jį apie 1 minutę, o kitas – apie 20 sekundžių. Tačiau čia apygardos teismas pažymi, jog vienas iš pareigūnų, sėdėjęs automobilio keleivio vietoje, galėjo Pažeidėją stebėti betarpiškai, o kitas, vairuodamas policijos tarnybinį automobilį, turėjo stebėti ne tik Pažeidėją, bet ir eismo sąlygas. Todėl policijos pareigūnų nurodytas Pažeidėjo stebėjimo važiuojant šalia laiko skirtumas yra visiškai logiškas ir suprantamas.

13. Išnagrinėjęs administracinio tesės pažeidimo bylą, nustatęs kitokį įvykio laiką, skundžiamame nutarime nurodydamas tinkamą įvykio laiką ir motyvuodamas tokį savo sprendimą apylinkės teismas ATPK reikalavimų nepažeidė, todėl šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įvykio laiko neatitikimas skundžiamame nutarime, o taip pat ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytam įvykio laikui, negali eliminuoti Pažeidėjo atsakomybės dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

14. Apygardos teismas nesutinka su Pažeidėjo teiginiu, jog šioje byloje jam inkriminuota veika ir ikiteisminio tyrimo metu tiriama veika yra tapačios, todėl pripažinus jį kaltu šioje byloje buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir atimta galimybė jam gintis nuo įtarimų ikiteisminio tyrimo metu. Iš byloje esančio ikiteisminio tyrimo metu Pažeidėjui pareikšto įtarimo matyti, jog jis įtariamas neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis (1 t., 47 b. l.), o šioje byloje jis buvo kaltinamas ir nubaustas už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuotą transporto priemonę. Šios dvi veikos yra visiškai skirtingos ir savarankiškos, nes jomis kėsinamasi į skirtingus įstatymais saugomus objektus ir jos viena kitos neapima. Be to, atsakomybę už šias dvi veikas numato skirtingi teisės aktai – ATPK ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Negalima nekreipti dėmesio į tai, jog skundžiamame nutarime apylinkės teismas nemini, kad Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs akcizais apmokestinamomis prekėmis. Todėl šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo pripažinimas kaltu vien tik dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuotą transporto priemonę savaime neįrodo jo kaltės neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis.

15. Apygardos teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose nagrinėjamos vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), o ATPK nuostatomis. Skirtingai, nei ABTĮ 100 straipsnis, ATPK nereglamentuoja galimybės sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos iki bus išspręsta kita byla. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai neatsižvelgė į kaltinamos pusės prašymus sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

16. Taip pat Pažeidėjas nepagrįstai reiškia nepasitenkinimą ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų veiksmais, kuomet jie neišreikalavo jo naudoto mobiliojo ryšio telefono duomenų, nes apklausiamas įtariamuoju Pažeidėjas pats nurodė, jog jis įvykio dieną telefono su savimi neturėjo, jį buvo pametęs 2015 m. liepos mėnesį (2 t., 20 b. l.).

17. Pažeidėjo skunde nurodytos kitos ir pirmiau neaptartos aplinkybės (prielaidos, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta negalint ikiteisminio tyrimo medžiagoje įrodyti jo kaltės ir kt.) Pažeidėjo kaltės dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuotą transporto priemonę neeliminuoja.

18. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą ir R. P. (R. P.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.