- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-863-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30357-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, suinteresuotas asmuo - AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B., kuriuo prašo nutraukti 2007 m. rugpjūčio 18 d. tarp šalių sudarytą santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei, nenustatant termino susitaikymui; nepilnametės dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. B.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 EUR kas mėnesį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatyti, kad abu tėvai visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime; nustatyti, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamojo turto; nustatyti, kad atsakovui nuosavybės teise lieka automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) o atsakovei - automobilis AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjo A. B. su AB SEB bankas sudarytą 2013 m. kovo 19 d. vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo ieškovas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepime ir 2015 m. gruodžio 10 d. pateiktu priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2007 m. rugpjūčio18 d., dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters naudai 220 EUR išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1 610 EUR sumoje; padalinti santuokoje įgytą turtą; iš ieškovo atsakovei priteisti 5 425 EUR piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė J. B. 2016 m. sausio 11 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters naudai laikiną 175 EUR dydžio kas mėnesinį išlaikymą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su atsakove, kurios gaunamos pajamos yra mažos, tuo tarpu ieškovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš ieškovo A. B. nepilnametės dukters E. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai laikiną išlaikymą po 175 EUR kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti J. B.. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi, kad teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 350 EUR. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su motina, įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių ir poreikius, sprendė, jog atsakovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečiam vaikui priteistinas laikinas išlaikymas po 175 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę ir priėmus byloje galutinį sprendimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pagrįsta nei faktinėmis aplinkybėmis, nei byloje esančia medžiaga ar įrodymais, todėl yra neteisėta ir naikintina. Ieškovą psichologiškai ir morališkai žeidžia atsakovės prašymo motyvai bei teismo nutartis, priimta neesant tam jokio faktinio pagrindo. Šios aplinkybės sudaro nepagrįstą, klaidinantį įspūdį apie ieškovą, kaip tėvą, neva nevykdantį prigimtinės, įstatyminės pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teikiant teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš vienos bylos šalies, turi būti pateikiami nors minimalūs įrodymai to, kad nepilnamečio vaiko turtinis interesas gauti išlaikymą yra pažeidžiamas ar gali būti pažeistas. Tokių duomenų, išskyrus melagingą atsakovės tvirtinimą, kad ieškovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, byloje nėra. Ieškovas nuo 2015 m. sausio mėnesio (gyvenimo skyrium pradžios) teikė išlaikymą, lygų 200-300 EUR kas mėnesį. Pinigus ieškovas perduodavo asmeniškai atsakovei. Ieškovas teikia rašytinius įrodymus, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio savarankiškai moka atsakovei dukros išlaikymą, kuris nėra mažesnis nei numato įstatymai. Ieškovas 2015 m. liepos 19 d. sumokėjo 250 EUR, 2015 m. rugpjūčio mėnesį - 150 EUR, 2015 m. spalio 25 d. – 162,50 EUR, 2015 m. lapkričio 22 d. – 162,50 EUR, 2015 m. gruodžio 25 d. – 162,50 EUR. Kadangi nuo 2016 m. sausio mėnesio minimali alga Lietuvoje padidėjo, ieškovas yra pasiryžęs teikti dukrai kas mėnesį po 175 EUR išlaikymą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to nėra nei vienos sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: atsakovės priešieškinio reikalavimas nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą neprieštarauja ieškovo pozicijai, todėl šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra. Be to vaiko interesai nėra pažeidžiami, nes nėra jokio pavojaus, kad ieškovas gali nebeteikti vaikui išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo šalių santykius esant konfliktiškais, užsitęsus teismo procesui, tarp šalių gali kilti ir dar daugiau konfliktų, kurių pasėkoje ieškovas galimai nutrauks išlaikymo teikimą nepilnamečiam vaikui. Ieškovas atskirajame skunde neneigia pareigos mokėti išlaikymą vaikui, tačiau iš esmės nesutinka, kad išlaikymo pareiga būtų oficialiai įtvirtinta teismo nutartimi. Tokia ieškovo pozicija tik patvirtina faktą, kad jis nenori prisiimti atsakomybės dėl vaiko išlaikymo, bijodamas galimų teisinių pasėkmių išlaikymo neteikimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – ieškovo A. B. banko sąskaitos išrašus (b.l. 82-86).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai dar nėra nutraukę santuokos, bet bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagrįstumo klausimą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš ieškovo laikiną 175 EUR dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad išlaikymą dukrai jis teikia ir ateityje tai darys, todėl nėra jokio pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Su skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui savo banko sąskaitos išrašus, kuriais šias aplinkybes siekia pagrįsti. Atsakovė su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ir atsakovas, nesant teismo nutarties, bet kada gali išlaikymo teikimą dukrai nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus mokėjimo nurodymus, pažymi, jog jie nėra pastovūs, be to, jais pervestos pinigų sumos skiriasi, kas rodo, jog išlaikymo teikimas išimtinai priklauso nuo ieškovo noro ir valios. Ir, nors šie mokėjimo nurodymai parodo, jog išlaikymas nepilnamečiam vaikui tam tikru laiku buvo teikiamas, tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad toks išlaikymas ir toliau bus teikiamas iki bus išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, jog šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei ieškovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė teisingai ir teisėtai.
Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo, todėl, nepriklausomai nuo, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis nėra pakankamai motyvuota, ji negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.