Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti tris pilnamečius vaikus, dirbanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: ji 2024 m. sausio 6 d., apie 18.30 val., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – ir RVUL), esančioje Vilniuje, Šiltnamių 29, priėmimo salėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,79 promilių neblaivumas), tyčia rankomis pastūmė ligoninės darbuotoją E. Č., dėl ko E. Č. nugriuvo tarp metalinių kėdžių, tuo sukeldama E. Č. fizinį skausmą ir padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairio klubakaulio projekcijoje ir kairiame sėdmenyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. V. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad vakare „baliavojo“ pas sugyventinio seserį, kur jai trenkė kažkas su nudaužtu stikliniu buteliu į dešinės pusės antakį. Atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri ją nuvežė į ligoninę, negalėjo tiksliai nurodyti ligoninės pavadinimo. Ligoninėje norėjo paskambinti žentui, paprašyti, kad ją pasiimtų, tačiau prie jos priėjo moteris ir jai pasakė nefilmuoti. Neprisimena, kaip atrodė prie jos priėjusi moteris. Tai moteriai pasakė, jog nefilmuoja, nes nemoka filmuoti, norėjo tik paskambinti. Jei gerai prisimena, ji tuo metu stovėjo, jai susiuvus žaizdą, planavo paleisti namo. Telefoną laikė kairėje rankoje. Prisimena, jog pastūmė prie jos priėjusią moterį, tą padarė netyčia; kaip tiksliai (t. y. kokiu būdu) pastūmė moterį ir kokios nuo to pasekmės kilo, neprisimena. Šių aplinkybių neprisimena dėl to, kad buvo išgėrusi ir šoke. Pripažįsta, kad ji pastūmė rankomis nukentėjusiąją ir dėl to nukentėjusioji galėjo susižaloti. Taip pasielgė spontaniškai, kadangi manė, jog nukentėjusioji nori atimti iš jos telefoną, ji nieko blogo nenorėjo – tik paskambinti dukroms, kad ją pasiimtų iš ligoninės. Sutinka su nustatytu neblaivumu, jautėsi girta; jei būtų buvusi blaivi – nebūtų įvykęs šis įvykis. Nurodė, kad kai buvo ligoninėje, buvo atvykęs žentas jos pasiimti iš ligoninės, tačiau jos namo neišleido. Su ja kartu visą laiką buvo pareigūnas, po įvykio jai buvo uždėti antrankiai; neprisimena, kad pareigūnas jai būtų davęs pastabas dėl telefono. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl to, kas nutiko. Sutinka atlyginti pareikštus (t. y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Sodros ir nukentėjusiosios) civilinius ieškinius, tačiau prašo leisti žalą atlyginti dalimis. Nurodė, kad yra ištekėjusi, tačiau su savo sutuoktiniu kartu negyvena, turi sugyventinį, tačiau su juo gyventi nebenori, su juo nesutaria, dėl to kartais yra kaltas alkoholio vartojimas, planuoja išsinuomoti butą ir gyventi atskirai. Nėra turėjusi problemų dėl savo elgesio dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu alkoholio nebevartoja, tiek buvusiame, tiek dabartiniame darbe atėjus tikrina neblaivumą. Bylos nagrinėjimo metu atlygino žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai, taip pat pradėjo mokėti žalą dalimis Sodrai bei nukentėjusiajai, jos atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis (2 t., b. l. 11-14, 26-28, 44-45).

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji E. Č. nurodė, kad iki šio tiriamo įvykio, 2023 metais ji buvo susilaužiusi (duomenys neskelbtini), po ko jai darė operaciją, atliko reabilitaciją ir prieš šį tiriamą įvykį nukentėjusioji grįžo atgal į darbą. Buvusi trauma ir šis tiriamas įvykis prisidėjo prie to, kad ji dabar turi neįgalumą. Įvykio metu ji krito ant kairio šono, tarp kėdžių, su dešine ranka atsitrenkė į kėdę, krito visa kaire puse. Po šio įvykio lankėsi pas psichologą, patirtas darbo vietoje smurtas išprovokavo jai paniką. Iki šio įvykio ji nėra turėjusi tokio įvykio, kad ją kas nors užpultų, tačiau jos kolegos yra turėję. Dėl šio nagrinėjamo atvejo ji tris savaites negalėjo dirbti, buvo nedarbingume, labai skaudėjo dešinę alkūnę, jautė skausmą sumuštose vietose. Po šio įvykio pradėjo dirbti tik dieninėje pamainoje, nuolat vartoja vaistus – nuo (duomenys neskelbtini) ir nuskausminamuosius; iki šio įvykio minėtus vaistus taip pat vartojo. Nurodė, kad labai sudėtingas šis laikotarpis jai buvo psichologiškai, jaučia baimę bendraudama su žmonėmis darbe, nežino, ko gali iš jų tikėtis. Sutinka susitaikyti su kaltinamąja (2 t., b. l. 11-14).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Č. nurodė, kad ji dirba Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, adresu Šiltnamių 29, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 6 d. jos pamaina buvo nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Apie 17.15 val. į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta greitosios medicinos pagalbos kartu su policijos pareigūnais pacientė, kuri jau iš karto buvo su uždėtais antrankiais. Moteris buvo pristatyta dėl antakio sumušimo. Kaip vėliau paaiškėjo, pacientė buvo D. V. Visą tą laiką, kol pacientė laukė savo eilės, ji garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, trukdė ligoniams ir ligoninės darbuotojams. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas ir ji buvo labai agresyvi. Po kurio laiko darbuotojai kartu su policijos pareigūnų priežiūra nuvežė pacientę pas daktarą, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Po suteiktos pagalbos pacientė vėl buvo grąžinta į priėmimo salę su pareigūno priežiūra, kol atvažiuos moters artimieji. Minėta moteris, laukdama priėmimo salėje, pradėjo filmuoti kitus pacientus, darbuotojus ir pareigūnus, dėl ko ji priėjo prie pacientės ir paprašė, kad ši nustotų filmuoti ir viską ištrintų, kadangi pas juos filmuoti yra draudžiama. Taip pat priėjo policijos pareigūnas, kuris taip pat liepė minėtai moteriai atiduoti telefoną arba ištrinti viską prie jų akių. Moteris, labai įsiutusi, pasidėjo telefoną atgal į kišenę, o po to staiga netikėtai pašoko nuo vežimėlio ir pastūmė ją į už jos stovėjusias metalines kėdes. Dėl tokių moteris veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Savo fizinį skausmą ji vertina 7 balais 10. Iš karto policijos pareigūnai moterį paguldė ant grindų ir ją laikė, o po to jai padėjo atsikelti kiti pareigūnai. Kaip tik tuo metu atvyko moters artimieji, o policijos pareigūnai jiems paaiškino, kad moteris jau nevažiuos namo, o vyks į policijos komisariatą. Ligoninės registratorė jai užvedė ambulatorinę kortelę dėl patirtų sužalojimų darbo metu. Tuomet ji su kortele nuėjo pas skubios pagalbos gydytoją, kuris jai suteikė medicininę pagalbą ir nustatė, kad jos sužalojimai yra: kaklo kairės pusės sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Jai buvo išduotas nedarbingumas nuo 2024 m. sausio 6 d. iki 2024 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 39-42).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. Č. nurodė, kad dėl patirto sužalojimo, kai ligoninės pacientės buvo pastumta ir krisdama susižalojo nugarą, nedarbingume buvo apie tris savaites. Kaip jau minėjo pirmosios apklausos metu, pacientė, sėdėdama vežimėlyje, staiga, be jokios priežasties pakilo ir abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinės sritį. Krisdama ji nugaros sritimi atsitrenkė į metalines kėdžių konstrukcijas. Visai neseniai ji buvo turėjusi stuburo traumą ir iki šio įvykio į darbą buvo grįžusi ir dirbo tik mėnesį laiko. Į teismo medicinos ekspertus ji kreipėsi, sužalojimo mastas jai taip yra nustatytas. Pretenzijų šiai moteriai ji turi, dėl jos veiksmų negalėjo dirbti, gauti pajamų, taip pat buvo sutrikdyta jos sveikata, jautėsi pažeminta. Jai padaryta moralinė, t. y. neturtinė žala, kurią ji vertina 3 000 Eur suma, tačiau ieškinį dėl žalos priteisimo ji pateiks teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis. Jo pamaina 2024 m. sausio 6 d. buvo nuo 15.00 val. iki 3.00 val. Jis dirbo kartu su vyr. patruliu A. Č. Jie dirbo pagal kitą iškvietimą, dėl ko turėjo atvykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje. Atvykę į vietą, jie pastebėjo kolegas V1754, kurie laukė, kada bus apžiūrėta D. V. Jiems stovint priėmimo salėje, D. V. pradėjo filmuoti pacientus, darbuotojus ir pareigūnus, dėl ko atėjo viena iš darbuotojų, kuri liepė nustoti filmuoti. Taip pat priėjo ir jis pats, taip pat liepė nustoti filmuoti. Kaip tik tuo metu atvyko D. V. artimieji ir ji atsistojo. Ji lyg ir norėjo pabendrauti su artimaisiais, bet staiga iš niekur nieko, be jokio perspėjimo, iš visų jėgų abiem rankom pastūmė rankomis į krūtinę vieną iš ligoninės darbuotojų. Tada jis iš karto puolė D. V. sulaikinėti. Sulaikius atvyko kitas ekipažas V1757, kurie pristatė D. V. į Vilniaus apskrities policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių. Jo kolega įvykio nematė, kadangi buvo užsiėmęs su jų įvykiu (1 t., b. l. 61-64).

2024 m. sausio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus patalpa, adresu Vilniuje, Šiltnamių g. 29. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 27-36).

2024 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stebėjimo kamerų vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kitų užfiksuotų aplinkybių matyti kaip pacientai, gulintys ant neštuvų, neštuvai atskirti širmomis. Šalia pacientų matomi uniformuoti policijos pareigūnai, kurie prižiūri pacientus, periodiškai prieina prie jų raminti. Vaizdo įrašo 01:28 min kairiajame vaizdo įrašo kampe matoma moteris, vilkinti pilkos spalvos paltu. Moteris rankose laiko telefoną, jį nukreipusi į vieną ant neštuvų gulintį pacientą. Priėjęs policijos pareigūnas rankos mostu nurodo jai atsitraukti. 02:37 min trys uniformuoti policijos pareigūnai ramina ant neštuvų gulintį pacientą, kuris bando atsistoti. 07:03 min kairiame vaizdo įrašo kampe trumpam pasirodo moteris, vilkinti pilkos spalvos paltą, tačiau greitai dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos (1 t., b. l. 99-102).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G156/2024(01) nurodyta, kad E. Č. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairio klubakaulio projekcijoje ir kairiame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. sausio 6 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 97-98).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam D. V. 2024 m. sausio 6 d., 19.37 val. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 120).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios D. V. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiosios E. Č. bei liudytojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, vaizdo bei garso įrašų ir jų apžiūros protokolų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji D. V. 2024 m. sausio 6 d., apie 18.30 val., būdama RVUL, esančioje Vilniuje, Šiltnamių 29, priėmimo salėje, tyčia rankomis pastūmė ligoninės darbuotoją E. Č., dėl ko E. Č. nugriuvo tarp metalinių kėdžių. Šiais savo veiksmais kaltinamoji D. V. sukėlė nukentėjusiajai E. Č. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairio klubakaulio projekcijoje ir kairiame sėdmenyje.

Kaltinamoji D. V. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad atvyko į ligoninę būdama neblaivi, dėl to pagalvojusi, kad nukentėjusioji bando iš jos atimti telefoną, pasielgė spontaniškai ir pastūmė nukentėjusiąją. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios E. Č. paaiškinimais, pagal kuriuos kaltinamoji, kuri atvykusi į RVUL, būdama neblaivi, elgėsi agresyviai – po kaltinamajai suteiktos būtinosios pagalbos, paprašius kaltinamosios nefilmuoti kitų ligoninėje buvusių asmenų, kaltinamoji, pasidėjusi telefoną, staigiai pašoko nuo vėžimėlio ir pastūmė nukentėjusiąją, po ko ji krito ant kairio šono, tarp kėdžių, su dešine ranka atsitrenkė į kėdę. Analogiškus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytojas A. M., kuris nurodė, kad ligoninės darbuotojai paprašius kaltinamosios nefilmuoti ligoninėje esančių asmenų, ji atsistojusi, staiga, iš niekur nieko, be jokio perspėjimo iš visų jėgų puolė ligoninės darbuotoją (t. y. nukentėjusiąją E. Č.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus specialisto išvadoje Nr. G156/2024(01) taip pat nurodyta, jog E. Č. po nagrinėjamo įvykio buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo nugariniame paviršiuje, kairėje alkūnėje, kairio klubakaulio projekcijoje ir kairiame sėdmenyje, minėti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir šio įvykio metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, kaltinamoji D. V. tyčia rankomis pastumdama nukentėjusiąją, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jos veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kaltinamoji iki šio nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios nepažinojo, neturėjo išankstinio sumanymo sužaloti nukentėjusiąją, pasielgė spontaniškai, neapgalvotai, iš esmės taip pasielgė dėl buvusios neblaivumo būsenos), t. y. kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusioji E. Č. yra pareiškusi civilinį ieškinį (2 t., b. l. 6-10) dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur atlyginimo už advokato išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu teisme nukentėjusioji E. Č. nurodė, kad atleidžia kaltinamajai D. V., jos susitaikė ir kaltinamoji įsipareigojo jai atlyginti padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje yra gautas 2024 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamosios D. V. ir nukentėjusiosios E. Č. sudarytas susitaikymo protokolas (toliau – ir susitaikymo protokolas), kuriame nurodyta, kad kaltinamoji pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, pasižada daugiau nenusikalsti, prašo susitaikyti su nukentėjusiąja ir įsipareigoja per dvejų metų laikotarpį atlyginti 2 500 Eur padarytą žalą (t. y. neturtinę žalą, advokato išlaidas ir kitas išlaidas, patirtas dėl nusikalstamos veikos), mokėdama po 100 Eur per mėnesį, paskutinius du mėnesius mokant po 150 Eur. Minėtame susitaikymo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji E. Č. susitaiko su kaltinamąja D. V., kaltinamoji jos atsiprašė ir įsipareigojo jai atlyginti padarytą 2 500 Eur žalą (2 t., b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamoji D. V. susitaikė su nukentėjusiąja E. Č. ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. V. nurodė, kad ji jau yra atlyginusi nukentėjusiajai 100 Eur (parodė tai patvirtinančius duomenis).

Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti dar du civiliniai ieškiniai – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV). Pateiktame Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 71-72) nurodyta, kad dėl nukentėjusiajai E. Č. suteiktų gydymo paslaugų buvo padaryta 157,17 Eur turtinė žala bei prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji D. V. 2024 m. liepos 20 d. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir pervedė šiam civiliniam ieškovui 157,17 Eur (2 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra atlyginusi Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, bylos dalis dėl šio civilinio ieškinio nutraukiama (BPK 107 straipsnis).

Be to, šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys dėl E. Č. nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtų sužalojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, viso 1 157,37 Eur sumos. Byloje yra pateiktas VSDFV 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (8.5E)VIA_SP6-10 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ (toliau – ir VSDFV sprendimas), kuriame nurodyta, kad buvo gautas kaltinamosios D. V. prašymas leisti VSDFV padarytą žalą atlyginti dalimis. VSDFV sprendime nurodoma, kad D. V. įsipareigojo per 23 mėnesių laikotarpį išmokėti padarytą žalą, t. y. 1 157,37 Eur, dalimis, o būtent – iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki 2026 m. gegužės mėnesio mokėti po 50 Eur, o 2026 m. birželio mėnesį – 57,37 Eur, žalos atlyginimą pervedant į vieną iš VSDFV sprendime nurodytų VSDFV sąskaitų (2 t., b. l. 36). Kaltinamoji D. V. 2024 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė duomenis, kad yra jau atlikusi įmokas už 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, viso 100 Eur sumos (2 t., b. l. 41-42).

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat atsižvelgtina į kaltinamąją D. V. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamoji yra brandaus, darbingo amžiaus, ištekėjusi, tačiau su sutuoktiniu kartu teigia negyvenanti, teigė turinti sugyventinį, tačiau jų santykiai yra konfliktiški, planuoja išsinuomoti butą ir gyventi atskirai; turinti tris pilnamečius vaikus, šiuo metu dirbanti (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji D. V. yra baustas administracine tvarka – taip pat ir šio įvykio metu už viešosios tvarkos sutrikdymą (paskirta bauda sumokėta; paskirtas baudas linkusi atlyginti), praeityje neteista. Iš jos elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad kaltinamoji gailisi, gėdijasi savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo civiliniams ieškovams, yra pradėjusi ją atlyginti. Pagal nagrinėjamo įvykio aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamosios elgesiui turėjo jos apsvaigimas nuo alkoholio; teisiamųjų posėdžių metu kaltinamoji teigė alkoholio nebevartojanti, darbe jos neblaivumas nuolat tikrinamas, pradedant pamainą, dėl to problemų nėra turėjusi. Nors kaltinamoji yra bausta administracine tvarka, vertinant bendrai jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinė kaltinamosios veika ir šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji D. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktus susitarimus tarp kaltinamosios ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiosios (BK 38 straipsnio 1 dalis; BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sudaryto kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolo turinį bei nukentėjusiosios atstovo advokato Ričardo Užolo paaiškinimus antrame teisiamajame posėdyje, darytina išvada, kad nukentėjusioji atsisakė prašymo atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi susitaikymo protokole susitarė su kaltinamąja D. V. dėl bendros neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios Valstybės naudai 389,58 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai D. V. valstybės paskirto advokato Mykolo Girdiušo dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog gynėjas kaltinamajai buvo paskirta ne jos iniciatyva, bet teismui 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažinus, kad kaltinamajai skirtinas valstybės garantuojamas teisinės pagalbos advokatas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu), taip pat įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį ir šiuo teismo nuosprendžiu civiliniams ieškovams bei nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydį, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamosios D. V. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajai paskirto advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenis, kaltinamoji D. V. sulaikyta nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie pirmojo bylos tomo (t. y. 1 t., b. l. 102) prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiąja E. Č., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti D. V. ir nukentėjusiosios E. Č. 2024 m. rugpjūčio 1 d. susitaikymo protokolą, kuriuo D. V. įsipareigojo per 2 (du) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio žalą, kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų), o paskutinius 2 (du) mėnesius – po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) į nukentėjusiosios E. Č. banko sąskaitą.

Patvirtinti D. V. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (8.5E) VIA_SP6-10 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ įformintą susitarimą, kuriuo jie susitarė, kad:

1. D. V. padarytos 1 157,37 Eur žalos mokėjimas išdėstomas dalimis 23 (dvidešimt trijų) mėnesių laikotarpiui, numatant ją dalimis atlyginti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki 2026 m. gegužės mėnesio, mokant po 50,00 Eur, o 2026 m. birželio mėnesį – 57,37 Eur;

2. Žalos atlyginimo įmokos suma turi būti pervesta, nurodant įmokos kodą – „282“, į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitų, esančių: 1) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT58 4010 0424 0349 5020; 2) AB SEB Bankas Nr. LT33 7044 0600 0774 0589; 3) AB „Swedbank“ Nr. LT77 7300 0101 2900 2656; 4) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT61 7290 0000 0069 1020; 5) AB Šiaulių bankas Nr. LT02 7180 3000 0069 0001; gavėjo kodas – 191630223.

Nutraukti bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. V. Valstybės naudai 389,58 Eur advokato Mykolo Girdiušo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie pirmojo bylos tomo prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.