- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- N-444-6364-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. dėl to, kad jis 2009 m. balandžio 13 d., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 98 km, Panevėžio rajone, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto, taip apgadindamas V. K. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 234 punkto reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutarimu R. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 170 litų baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu teismas skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kuriais asmuo neigė vairavęs transporto priemonę, kai kuriose įvykio aplinkybių detalėse prieštarauja vieni kitiems ir yra paneigti nesuinteresuoto liudytojo V. L. parodymais, liudytojos J. V. parodymais, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita byloje surinkta medžiaga. Tai, kad automobilį vairavo būtent R. K., patvirtina liudytojo V. L. parodymai, kuriais asmuo teigė matęs automobiliu važiavusius du asmenis, ir vienas jų, sėdėjęs prie vairo, buvo R. K., taip pat skaitmeninės fotonuotraukos, iš kurių matosi prie vairo sėdinčio R. K. veidas. Teismas pripažino, kad vien liudytojų R. K. ir M. J. nurodytas faktas, kad jie matė, kaip A. K. namo kieme sėdo už vairo, nepatvirtina, jog būtent A. K. padarė eismo įvykį. Nurodė, kad liudytojo A. K. parodymai, kad jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, paneigti įvykį mačiusio nesuinteresuoto liudytojo V. L. parodymais, liudytojos J. V. parodymais, fotonuotraukomis ir laikyti nelogiškais. Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų T. R., A. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms, todėl konstatavo, kad T. R. ir A. K. byloje davė melagingus parodymus. Nors byloje nėra duomenų, kokiu būdu prie bylos atsirado kompaktinis diskas su nuotraukomis, teismas šias nuotraukas pripažino įrodymu, nes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino jų tikrumą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad asmuo pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas nuobaudas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį ir padarymo motyvus, R. K. asmenybę (jo atžvilgiu praeityje buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir asmuo ne kartą yra baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies pažeidimus) bei jo turtinę padėtį (nedirba), todėl pripažino, kad R. K. skirtina bauda, didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutinės trukmės laikotarpiui.
III.
Apeliantas R. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, administracinę bylą nutraukiant. Mano, jog buvo netinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normos. Neigia vairavęs transporto priemonę ir nurodo, kad automobilį vairavo A. K.. Teigia, kad tik po eismo įvykio iš galinės sėdynės perlipo į priekį. Apeliantas pažymi, kad tai, jog automobilį vairavo A. K., patvirtina liudytojų T. R., M. J. ir R. K. parodymai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik liudytojo V. L. parodymais, kadangi šis asmuo galėjo klysti ir nepamatyti pro priekinį išdaužtą langą išlipančio A. K.. Liudytoją galėjo suklaidinti ir policijos pareigūnų jam parodytos eismo įvykio vietos nuotraukos, kurios nepagrįstai pripažintos įrodymais, nes nebuvo nustatytas jas pateikęs šaltinis. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė T. R. parodymus, nes kaip tik šis asmuo patvirtina, kad pro automobilio langą iššoko A. K., o asmens parodymų netikslumai galėjo atsirasti dėl to, kad T. R. po įvykio buvo praradęs sąmonę. Mano, kad teismas buvo šališkas ir neturėjo remtis A. K. motinos J. V. parodymais, nes ji pati pripažino, jog su sūnumi nėra artima ir bendrauja mažai. Nurodo, kad kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų nėra įrodyta, atliktas bylos tyrimas policijoje buvo neobjektyvus, todėl administracinė byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už padarymą pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kurie atitinkamai nustato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir siekia, kad jo atžvilgiu iškelta byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog R. K. 2009 m. balandžio 13 d., apie 17 val. 55 min., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 98 km, nesuvaldė vairuojamo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas vairuotą transporto priemonę, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, šia savo veika padarydamas pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. kaltės įvykdžius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus padarytos argumentuotai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Nors apeliantas savo skunde teigia, kad jis automobilio nevairavo, o tik po eismo įvykio persėdo į vairuotojo vietą, kurioje sėdėjęs ir automobilį vairavęs A. K. išlipo pro langą, tačiau šią apelianto nurodytą įvykio versiją paneigia byloje esantis liudytojo V. L. paaiškinimas (b. l. 12) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 18 – 21), nuotraukos (b. l. 42). Dėl apelianto iškeltos įvykio versijos abejonių kelia ir A. K. motinos J. V. parodymai, kad A. K. automobilio nevairuoja (b. l. 57), be to, pažeidimo padarymo metu A. K. buvo nepilnametis (gim. 1991 m. gegužės 1 d.), todėl abejotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų davęs automobilį vairuoti to nemokančiam A. K..
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesiremti liudytojais apklaustų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugų A. K., T. R., M. J. ir brolio R. K. teisme duotais parodymais, prieštaraujančiais vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bei dėl galimo šių asmenų suinteresuotumo padėti R. K. išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu liudytojo V. L. duoti parodymai nuoseklūs ir logiški, asmuo tiek pateiktame paaiškinime (b. l. 12), tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu detaliai paaiškino, kad vaikščiodamas keliu pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo du asmenys, ir kuris posūkyje nuvažiavo nuo kelio bei kelis kartus apvirto, o priėjęs prie automobilio pamatė prie vairo sėdintį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (b. l. 56).
Apeliantas teigia, kad byloje esančios nuotraukos neturėjo būti pripažintos įrodymais, kadangi nėra žinomas jas pateikęs šaltinis. Pažymėtina, jog teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad nuotraukos buvo gautos neteisėtu būdu, nėra, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas, priešingai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino jų tikrumą, todėl pagrindo nesiremti byloje esančiame kompaktiniame diske įrašytomis nuotraukomis nėra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.