Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-444-825/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-26
Bylos Nr.: 1-444-825/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22187-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Varsackis
Kaltinamasis: A. K.
Civilinis ieškovas: L. A. K.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str

Baudžiamoji byla Nr. 1-444-825/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22187-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Rugilei Gerdvilienei,

dalyvaujant prokurorui A. K., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei D. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. A. K., jo atstovui, advokatui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. balandžio 26 d., apie 17.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl chuliganiškų paskatų, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, viešoje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. A. K. sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: vieną kartą koja spyrė L. A. K. į krūtinės sritį, po ko, toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu įvykio metu sudavė L. A. K. ne mažiau kaip trylika smūgių į krūtinės dešinę pusę padarant devinto šonkaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į krūtinės kairės pusės priekinį paviršių, į dešinį skruostą, į kairę kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, į kairę šlaunį, į kairį kelį, į abi blauzdas, į abu žastus, į dešinę alkūnę ir į dešinę plaštaką, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio 26 d., apie 17.30 val., važiavo pas klientą į (duomenys neskelbtini) Kaune. Automobilį vairavo pats, kitų asmenų su juo nebuvo. Jo automobilio greitis buvo apie 30 km/h. Stabtelėjo praleisti nukentėjusįjį. Pamatė jį iš 5-10 m atstumo, jis ėjo nuo vienos gatvės pusės į kitą. Pradėjo judėti iš lėto, kai jis pilnai praėjo. Tada pagreitino ir išgirdo smūgį į mašinos keleivio pusės galinį sparną, garsas buvo toks, lyg dužtų stiklas. Iš pradžių manė, kad buvo kažkas mesta. Pavažiavo pora metrų ir sustojo. Išlipo išsiaiškinti. Pirmas vaizdas buvo toks, kad mato žmogų, kuris pradėjo rėkti ant jo, jis stovėjo su prekybiniu celofaniniu maišeliu, iš kurio krito daiktai, maišelis suplyšęs buvo, jame buvo maisto produktai kažkokie. Paklausė, kas įvyko, jis pradėjo keikti: „tu p.....s, kaip čia vairuoji, ko čia lakstai, vos mano vaiko nepartrenkei“. Įvykio metu nebuvo vaiko, jam pasakė: „atsigauk, jokio vaiko čia nėra“. Jis priėjo, išmetė visą maišą, ten, toje vietoje, kur viskas įvyko. Pasakė, kad trauktųsi nuo jo (K.), po to, atėjo jo draugas, jie pasisveikino. Matė, kad jie konfliktiškai nusiteikę, jie buvo agresyviai atrodantys, sakė keiksmažodžius. Nukentėjusysis plūdo keiksmažodžiais, kai (K.) pradėjo skambinti policijai, jis (nukentėjęs) ėmėsi fizinių veiksmų. Jis smūgiavo dešine ranka į dešinį skruostą. Jis (K.) jį nuo savęs stūmė koja, dėl to, kad rankos buvo užimtos, tuo metu skambino telefonu policijai. Pataikė į pilvą, telefonas iškrito. Po smūgio jis atsitraukė kokią pusę metro, tada priėjo ir griebė už kaklo. Jie grūmėsi ir nuvirto į purvus ant vejos. Jis buvo ant viršaus, jis (K.) jį pervertė šonu į kairę pusę, pradėjo vienas kitą smūgiuoti, sudavė kokius du smūgius jam į veidą. Jam (K.) sudavė kokius keturis smūgius, daugiausiai į kairį skruostą. Tada pribėgo tas jo draugas, draugas prieš tai grįžo atgal prie savo automobilio, jo automobilis buvo apie 10 m nuo jų. Pribėgęs draugas spyrė jam (K.) į galvą, pataikė į veidą. Nuo smūgio jis (K.) nugriuvo, tada jam pradėjo laužti dešinę ranką, po to dar sudavė į kūną kokius tris smūgius, jis (K.) pradėjo šaukti pagalbos. Atbėgo žmonės ir išskyrė. Vėliau jo draugas pasišalino, jis (K.) iš karto skambino policijai. Kol skambino policijai, nukentėjusysis smogė į kairį skruostikaulį iš rankos, šaukė, kad yra „specnazas“, kad padarys viską dėl savo vaiko, visaip plūdo. Vaikas važinėjo kairėje daugiabučių pusėje su dviračiu, jam kokie penki metai, jis privažiavo tik po visko. Sulaukė policijos po kokių dešimt minučių. Jam (K.) buvo padaryti sužalojimai, kreipėsi į medikus po penkių dienų. Buvo patinęs kairio žandikaulio skruostas, buvo mėlynė prie akies, buvo apdraskytas kaklas, suplėšyta striukė, buvo kitų mėlynių. Tuo metu vairavimo stažas buvo keli mėnesiai.

Nukentėjusysis L. A. K. paaiškino, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2017 m. balandžio 26 d., su penkiamečiu sūnumi grįžo iš sodybos namo, į prie namų esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Pastatė automobilį, iškėlė iš automobilio sūnaus dviratį. Vaikas dviračiu važinėjo po automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi jam labai skaudėjo skrandį, automobilyje jis išgėrė 100 g. ,,samagono“, kuris užpiltas bičių pikiu. Prieš tai buvo pirkęs maisto produktus, kurie buvo maišelyje. Pasiėmęs iš automobilio maišelį ėjo link namų. Vaikas važiavo su dviračiu, jis ėjo šalia. Prie pat posūkio išgirdo atlekiant automobilį, kurio greitis panašu buvo apie 70 – 80 km/h. Lenkėsi griebti vaiko, kai tuo metu automobilio veidrodėlis jį ,,užkabino“ dėl ko buvo padaryta mėlynė. Jis maišeliu kliudė automobilį. Automobilis sustojo už 30 metrų. Vaikas pradėjo verkti. Iš automobilio išlipęs A. K. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, klausė iš ko jis metė. Paprašė kaltinamojo, kad šis nesikeiktų, kadangi šalia buvo vaikas. Tuo metu daugiau nieko nebuvo, tik vaikas. Kaltinamasis priėjo ir jam spyrė iš dešinės kojos taip sukeldamas fizinį skausmą. Vaikui pasakė, kad šis eitų namo. A. K. puolė kažkam skambinti. Po skambučio vėl ėmė jį pulti. Kaltinamasis pagriebė jam už kairio peties ir patraukė jį į šoną. Jis norėdamas sulaikyti kaltinamąjį, paėmė jam už rankų ir tuo metu iš kažkur atsirado M. ir dar du jo amžiaus vaikinai. Tuo metu jis ir kaltinamasis buvo nukritę ant žemės. Kai kaimynas R. atitraukinėjo vaikinus nuo jo, tada jis vaikinus ir pamatė. Vaikinai jį spardė, o kaimynas atitraukinėjo. Ant jo šaukė kaltinamasis, nematė, kai vaikinai pribėgo, tik girdėjo, kai vaikinai kaltinamąjį vadino A.. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Po įvykio buvo ištinęs jo veidas, mėlynas šonas, bėgo kraujas, sulaužytas šonkaulis, sutrankyta galva. Kiek kas kokių smūgių sudavė negali pasakyti, kadangi jis buvo pargriuvęs, o ant jo šokinėjo. Policijos pareigūnai jam nustatė girtumą, tačiau girtumas, kaip minėjo nuo išgertos samanės. Dar iki įvykio, prieš 40 minučių, jį buvo sustabdę policijos pareigūnai, patikrino dokumentus, kai važiavo autobusiuku ,,Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val., toliau patikrinę dokumentus paleido važiuoti, nebuvo neblaivus. Po įvykio neturėjo galimybės gydytis, šonkaulio lūžis pats suaugo. Išėjęs iš areštinės jau sekančią dieną kreipėsi į medikus. Vartojo vitaminus, negalėjo dirbti. Kaltinamasis jam sudavė apie 12-15 smūgių su kojomis ir rankomis. Paskui pribėgo ir kiti asmenys. Jis kaltinamąjį laikė, gynėsi nuo jo. Kiek kiti asmenys sudavė jam smūgių, pasakyti negali. Kaltinamojo vairuojamo automobilio kairės pusės galas kliudė jo maisto krepšelį.

Liudytoja E. K. paaiškino, kad atėjo kaimynė ir pasakė žiūrėti kas vyksta. Pro langą, prie namo posūkio, matė, kad sūnus vaikščiojo su draugais, o anūkas bėgiojo ir verkė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vaiko dviratis buvo ant žemės, vaikas verkė. Nuėjus į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jos paklausė ar ji vaiko močiutė. Atsakius, kad močiutė, pareigūnai paprašė paimti vaiką. Tuo metu sūnus vaikščiojo įvykio vietoje, fotografavo. Po kurio laiko policijos pareigūnai išsivežė jos sūnų. Jai atėjus į įvykio vietą matė dar kokius penkis asmenis, kurie išėję iš laiptinės filmavo ir fotografavo. Sūnus jai paaiškino, kad nešėsi maisto produktus iš parduotuvės, o atlėkęs dideliu greičiu automobilis kliudė jo maišą su pirkiniais. Anūkas taip pat sakė, kad dideliu greičiu atlėkęs automobilis jo vos nesuvažinėjo. Tą patį, kad automobilis lėkė dideliu greičiu patvirtino ir moterys, kurių ji nežino. Jai atėjus į įvykio vietą, nukentėjusysis, jos sūnus, atrodė baisiai – jo striukė buvo perplėšta, galva žalia, kadangi minėjo, jog jį pargriovė ant žemės ir mušė. Kraujas matyti prie lūpos, kairėje pusėje. Sūnus labai nervinosi. Nepasirodė, kad jis būtų išgėręs.

Liudytas, nepilnametis A. K., paaiškino, kad 2017 m. balandžio 26 d. važiavo namo. Paskui parduotuvėje nusipirko jogurto, žirnelių. Automobilį pasistatė automobilių aikštelėje, jis dviračiu važiavo dešine puse. Netrukus dideliu greičiu atlėkė automobilis, gal 80-90 km/h greičiu ir išmušė tėčiui iš rankų maišelį su pirkiniais. Paskui vyras, kuris vairavo automobilį ir juo kliudė tėvo nešamą maišelį pradėjo meluoti, kad tėvas metė maišą į jo automobilį ir sulankstė automobilio sparną. Išlipęs iš automobilio, jo vairuotojas puolė mušti tėtį, o tėtis tik gynėsi. Po kiek laiko atėjo trys asmenys ir mušėsi. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie grasino, kad panaudos elektrošoką. Bevažiuojant dviračiu, kai dideliu greičiu atlėkė automobilis, tėtis pastūmė jį, kad nekliudytų, tuo metu automobilis kliudė tėčio nešamą maišelį su žirneliais ir jogurtu. Iš mašinos išlipęs vairuotojas iš karto pradėjo pulti tėtį, mušė, spardė jį, plėšė striukę. Tada iš kito automobilio ,,BMW“ atėjęs asmuo laikė ant žemės atsigulusį vyriškį, kuris vairavo automobilį. Tėtis irgi laikė automobilio vairuotoją, paskui atėjo dar trys vaikinai, kurie mušė tėtį taip pat.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį automobilį sankryžoje. Priėjęs kaltinamasis, paaiškino, kad važiavo kiemu ir pajuto smūgį į automobilio galą, pamatė įlenktą automobilio detalę prie kuro bakelio. Vyriškis pasakė, kad tarp vyrų įvyko konfliktas, jis išlipęs iš automobilio paklausė vyriškio ką jis daro, o nukentėjusysis puolė mušti kaltinamąjį. Pradžioje vyrai buvo dviese, vėliau atėjo kitas jaunuolis, kuris minėjo, kad gynė nukentėjusįjį. Atėjo močiutė, kuriai buvo perduotas vaikas. Daugiau liudininkų nematė, tačiau žmonės, išėję minėjo, kad dideliu greičiu kieme važinėja automobiliai. Atvykus į įvykio vietą rado tris asmenis, vienas iš jų buvo vaikas. Vaikas nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis buvo murzinas, suterštais drabužiais, kaltinamasis buvo subraižytas taip pat, matėsi, kad tarp vyriškių buvo fizinis konfliktas. Matėsi įvykio vietoje išsiliejęs jogurtas, mėtėsi maišelis su maisto produktais. Kaltinamasis paaiškino, kad į jo automobilį buvo mesta iš butelio, tačiau butelio neieškojo, jo nematė. Automobilio detalės įlinkimas galėjo atsirasti dėl mestų pirkinių, neatrodė, kad tai buvo padaryta eismo įvykio metu. Kaltinamasis buvo blaivus, nukentėjusysis sunkiam girtume, kuris buvo nustatytas areštinėje.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad prieš įvykstant įvykiui jis grįžęs iš darbo tvarkė automobilį ,,BMW“. Buvo pasilenkęs prie automobilio, kai išgirdo greitai atvažiuojantį automobilį. Pamatė automobilį ,,Honda Civic“, kurį vairavo kaltinamasis. Automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pr. Išgirdęs duslų garsą, pamanė, kad minėtas automobilis įvažiavo į įdaubą, tačiau netrukus išgirdo du garsiai kalbančius vyriškius. Atsistojęs pamatė gulintį maišelį, kuris buvo suplyšęs, o produktai išbyrėję. Maišelis nuo jo gulėjo 8 metrų atstumu, o automobilis stovėjo apie 30 metrų atstumu, per dvi laiptines. Jam ateinant, nukentėjusysis stojosi, o kaltinamasis asmuo stovėjo apie porą metrų ir garsiai kalbėjo. Pamatė, kad vaikas šalia tėčio stovi su dviračiu ir verkia. Automobilio vairuotojo paklausė, ko taip laksto, o automobilio vairuotojas jam pasakė, kad nukentėjusysis metė į jo automobilį alaus butelį. Butelio jis nematė jokio, matė tik išbyrėjusius iš suplyšusio maišelio maisto produktus. Nukentėjusysis sakė, kad vos spėjo patraukti vaiką nuo greitai važiuojančio automobilio. Priekaištavo jaunuoliui, kad šis greitai važiavo savo automobiliu. Kaltinamasis dėl to elgėsi agresyviai, sakydamas, kad ne jo reikalas, kad negreitai važiavo, kad jis neturi radaro, kuriuo galėtų greitį išmatuoti. Jaunuolis puolė nukentėjusįjį, tačiau atsitraukė nuo jo, todėl ir jis nuėjo. Netrukus išgirdo garsą lyg kažkas nukristų ir atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis guli, ant jo kaltinamasis, kaire ranka prispaudęs nukentėjusįjį ant žemės, su kita ranka smūgiavo, taikydamas į veido sritį. Pribėgo ir bandė kaltinamąjį atitraukti nuo nukentėjusiojo, kai kažkas jį nustūmė. Kaip suprato kaltinamojo draugai ar kolegos, keturi asmenys. Po kiek laiko atsirado ir dar daugiau žmonių. Nukentėjusiajam atsistojus, kaltinamojo draugai jį dar kartą numetė ant žemės. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, iš kaktos bėgo kraujas. Kaltinamojo sužalojimų nematė. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja B. S. paaiškino, kad A. K. grįžo namo vakare, apie 21.00 val., buvo sumuštas po kaire akimi, kaklas sudraskytas, suplyšusi striukė, drabužiai sutepti žeme. A. K. buvo susierzinęs. Nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Papasakojo, kad jam važiuojant pas pažįstamą, ar draugą kažkas metė butelį ar maišą į jo automobilį. Kai iš automobilio išlipo pasiaiškinti, tarp jo ir to vyriškio, kuris metė maišą ar butelį įvyko konfliktas. Vėliau policijos pareigūnai tą žmogų išsivežė į policijos nuovadą. Pasakojo, kad ir pats buvo policijos nuovadoje. Kaltinamajam medikų pagalbos neprireikė.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad išgirdo triukšmą lauke. Gyvena trečiame aukšte. Namuose buvo su sūnumi. Išgirdusi lauke triukšmą išlindo pažiūrėti per langą, kas vyksta. Pamatė, kad mušasi du vyrai, kurie buvo pargriuvę ant žemės, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius. Priėję du vyrai pradėjo skirti vyrus, kurie mušėsi. Bandė užglaistyti konfliktą ir kaip ji suprato kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs konfliktiškai, daug vartojo necenzūrinių žodžių. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Be vyrų, kurie mušėsi ir kurie priėjo skirti besimušančius dar šalia buvo L. sūnus, kuris matė grumtynes ir lakstydamas šaukė tėvą. Jokių daiktų šalia vyrų nematė, matė, kad viduryje gatvės stovėjo automobilis. Į įvykio vietą nuėjo, kai buvo atvykę policijos pareigūnai. Išėjusi mat, kad išmėtyti daiktai.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad prieš gerus metus, važiuodamas po darbo, automobiliu ,,Mazda 6“, pamatė girtą nukentėjusįjį su maišu einantį įvažiavimo keliu į kiemą, važiuojamąja dalimi. Pravažiuojant paspaudė akseleratoriaus pedalą, pagreitino greitį, kad nukentėjusysis pasitrauktų. Nukentėjusysis rankose nešėsi maišą su maisto produktais. Su nukentėjusiuoju daugiau niekas nėjo. Pravažiavus, nukentėjusysis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Pasistatęs automobilį už 400 metrų nuo nukentėjusiojo, nuėjęs kiek toliau nuo automobilio išgirdo trenksmą, dūžį ir pagalbos šauksmą. Girdėjo, kad pagalbos šauksmas sklido iš tos pusės, iš kurios atvažiavo. Pamatė, kad šaukia kaltinamasis, kurį du vyrai, pasiguldę ant žemės spardo kojomis, vienas iš tų vyrų buvo nukentėjusysis, kito nežino. Šalia matė, kad vidury gatvės, atidarytomis durelėmis, stovėjo automobilis ,,Honda Civic“. Pribėgo prie vyrų, klausdamas ką daro. Iki vyrų buvo apie 150 metrų atstumu, tačiau vyrai nekreipė dėmesio. Tuomet pribėgęs, nustūmė vieną iš vyrų, stambesnio sudėjimo nuo kaltinamojo, o tada ir kitą vyrą. Kaltinamasis gulėjo ant žemės. Kiek smūgių kuris kuriam sudavė tiksliai pasakyti negali. Pakėlęs kaltinamąjį pasiūlė jam kviesti policijos pareigūnus. Paklausus kaltinamojo kas nutiko, šis papasakojo, kad prasilenkiant su nukentėjusiuoju, šis jam metė iš maišo į automobilį, o išlipęs iš automobilio dar ir buvo sumuštas. Kaltinamasis pakvietė policijos pareigūnus, kurie greitai atvyko ir sulaikė vyriškius. Vienas iš vyrų, stambesnis, kuris mušė kaltinamąjį pabėgo. Prie automobilio, iš keleivio pusės, maždaug 1-2 metrų atstumu, matė gulintį maišą. Teisiamojo posėdžio metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo M. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 113), iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 26, apie 18.00 val., automobiliu ,,Mazda 6“, grįžo namo į namus (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie (duomenys neskelbtini), Kaune, pro važiuojamąją dalį ėjo vyriškis, kuris rankose nešėsi krepšį. Suprato, kad vyriškis neblaivus, kadangi važiuodamas jam iš paskos, matė jog šis svirduliavo. Privažiavęs prie savo namo, kur gyvena, pasistatęs automobilį, ėjo į laiptinę. Staiga išgirdo duslų bumptelėjimą. Greitai atvažiuojančio automobilio garso negirdėjo. Pamatė, kai automobilis ,,Honda Civic“ sustojo ir iš jo išlipęs vairuotojas pradėjo garsiai rėkti ant vyriškio, kuris kaip jam pasirodė buvo neblaivus. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus vyras trenkė vaikinui į veido sritį. Vaikinui nukrito akiniai. Tuomet vyrai susikibo, vairuotojas buvo parverstas ant žemės. Pribėgo dar vienas vyras, kuris spardė gulintį vaikiną. Kiek smūgių buvo, įvardinti negali. Tai pamatęs pribėgo, nustūmė abu vyriškius ir pradėjo aiškintis kas nutiko. Vienas iš vyrų, kuris mušė vaikiną nuėjo, o neblaivus vyriškis pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Vairuotojas paaiškino, kad važiuojant automobiliu, panaudojo garsinį signalą, o girtas vyriškis, kuris ėjo su krepšiu, trenkė iš krepšio į automobilį. Matė, kad automobilio ,,Honda Civic“ įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Prie automobilio gulėjo pirkinių maišas, iš kurio pasipylė skysčiai. Po kurio laiko automobilio vairuotojas pakvietė policijos pareigūnus. Nei vieno asmens, kurie buvo įvykio metu nepažįsta. Buvo vėliau atėję ir daugiau žmonių, vaikai kieme žaidė. Kai atvyko policijos pareigūnai jis nuėjo namo.

Liudytojas M. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad gavus pranešimą buvo nuvykta į įvykio vietą, kurioje rado du asmenis, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Nukentėjusysis stovėjo su vaiku. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kaltinamasis buvo pranešėjas, kuris pakvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis stovėjo šalia savo automobilio, kelio važiuojamojoje dalyje. Ant žemės, kelio sankirtoje mėtėsi maišelis, pabirusios šukės. Be šių dviejų vyriškių ir vaiko, vėliau buvo atėjusi vyresnio amžiaus moteris ir asmuo, su kuriuo bendravo ir kuris paaiškino jog matė įvykį ir galės paliudyti. Abu vyrai buvo su muštynių žymėmis, matėsi kraujo. Pasiūlius vyrams kviesti medikus, šie atsisakė. Kadangi buvo gautas pranešimas iš kaltinamojo, kad nukentėjusysis apgadino jo turtą, buvo nurodyta kreiptis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Kolegė bendravo su kaltinamuoju, o jis bendravo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis be perstojo vartojo necenzūrinius žodžius ir sakė, kad vos jo vaiko kaltinamasis nepartrenkė. Po kurio laiko, pasakius nukentėjusiajam, kad jis kitam asmeniui padarė žalą ir bus sulaikomas, šis pasakė, kad jis pats buvo partrenktas

Specialisto išvada Nr. G1241/2017(02) (1 omas, b. l. 33-34) nustatyta, kad L. A. K. diagnozuota galvos, krūtinės, kairės klubinės srities, kairės šlaunies ir kairio kelio sričių sumušimai su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis, taip pat devinto šonkaulio lūžis krūtinės dešinėje pusėje. Šonkaulio lūžis pagal sveikatos sutrikdymo masto taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi kiti sumušimai, nesant objektyvių medicininių įrašų apie komplikuotą sveikimą vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant tai, kad teismo medicininės apžiūros kreipėsi tryliktą parą po incidento ir dauguma mažesnio išreikštumo sumušimų požymių jau galėjo būti išnykę, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyriuje išoriniai sužalojimai apibūdinami nekonkrečiomis kategorijomis kaip daugybiniai sutinimai ir kraujosruvos, konkrečiai įvardinti sužalojimų skaičių ir jų lokalizaciją nebeįmanoma. Pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus dokumentų ir areštinės žurnalo įrašus bei apžiūros duomenis galima kategoriškai teigti, kad buvo suduoti smūgiai į krūtinės dešinės pusės šoninį paviršių ties apatiniais šonkauliais, padarant devinto šonkaulio lūžį, krūtinės kairės pusės priekinį paviršių ir dešinį skruostą, kairį kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, kairią šlaunį, kairį kelį, abi blauzdas, abu žastus, dešinę alkūnę, dešinę plaštaką. Viso objektyviai užfiksuota bent trylika atskirų trauminių kontaktų, nors neabejotina, kad jų galėjo būti žymiai daugiau. Traumuotos vietos pagal lokalizacijas visumoje nėra būdingos griuvimui ant plokštumų. Labiausia tikėtini smūgiai rankomis ir kojomis.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5459 (1 tomas, b. l. 97) nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26, 18.28 val., L. K. nustatytas 3,36 (promilių) girtumas.

Nagrinėjamoje byloje A. K. teisme kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį L. A. K., nesunkiai jį sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės normų bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad A. K., įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tyčia vieną kartą koja spyrė L. A. K. į krūtinės sritį, po to, toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip trylika smūgių į krūtinės dešinę pusę padarant devinto šonkaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į krūtinės kairės pusės priekinį paviršių, į dešinį skruostą, į kairę kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, į kairę šlaunį, į kairį kelį, į abi blauzdas, į abu žastus, į dešinę alkūnę ir į dešinę plaštaką, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamojo veiksmų kilusius padarinius, nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina nukentėjusiojo L. A. K. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Pats A. K. nurodė, kad „jis (K.) jį nuo savęs stūmė koja, dėl to, kad rankos buvo užimtos, tuo metu skambino telefonu policijai. Pataikė į pilvą, telefonas iškrito. Po smūgio jis atsitraukė kokią pusę metro, tada priėjo ir griebė už kaklo. Jie grūmėsi ir nuvirto į purvus ant vejos. Jis buvo ant viršaus, jis (K.) jį pervertė šonu į kairę pusę, pradėjo vienas kitą smūgiuoti, sudavė kokius du smūgius jam į veidą. Jam (K.) sudavė kokius keturis smūgius, daugiausiai į kairį skruostą“. Nukentėjusysis L. A. K. nurodė, kad A. K. priėjo ir jam spyrė iš dešinės kojos, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. K. pagriebė jam už kairio peties ir patraukė jį į šoną. Liudytas, nepilnametis A. K., nurodė, kad iš mašinos išlipęs vairuotojas (A. K.) iš karto pradėjo pulti tėtį (nukentėjusįjį L. A. K.), mušė, spardė jį, plėšė striukę. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad netrukus išgirdo garsą lyg kažkas nukristų ir atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis ( L. A. K.) guli, ant jo kaltinamasis (A. K.), kaire ranka prispaudęs nukentėjusįjį ant žemės, su kita ranka smūgiavo, taikydamas į veido sritį. Liudytoja G. V. nurodė, kad pamatė, kad mušasi du vyrai, kurie buvo pargriuvę ant žemės, tarpusavyje vartojo necenzūrinius žodžius.

Tiek A. K., tiek nukentėjusysis L. A. K. sutinka, kad dingstis konfliktui buvo menkavertė, automobilio važiavimas ir galimai įvykęs eismo įvykis.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. K. kaltė nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir jo veika atitinka požymius, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi A. K. mušdamas nukentėjusįjį L. A. K. padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, kurie visumoje specialistų (Specialisto išvada Nr. G1241/2017(02), 1 omas, b. l. 33-34) įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas be jokios priežasties, pažeidžiant elementarias elgesio taisykles ir nėra susijęs su asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo asmens santykių aiškinimusi, todėl kvalifikuotinas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. K. veikė bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai ir ji yra abejotina.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje, prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, atliko įžūlius veiksmus. Nors pats kaltinamasis neigia savo tokius veiksmus, teigdamas, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau teismas tai laiko kaip kaltinamojo gynybinę versiją. Nagrinėjamu atveju paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, taip pat specialisto išvada nustatyta, kad A. K. pašalinių asmenų akivaizdoje elgėsi įžūliai, kai dėl menkavertės dingsties ir nesant jokios grėsmės jo atžvilgiu, sustabdęs savo vairuojamą automobilį, iš jo išlipęs ėjo link nukentėjusiojo ir vieną kartą koja spyrė jam į krūtinės sritį, po ko toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu jam suduodamas ne mažiau kaip trylika smūgių ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl tokios kaltinamojo nustatytos veikos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ši kaltinamojo veika, kurios pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, peržengė privataus konflikto ribas. Tai, kad kaltinamasis veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir liudytojų parodymai. Įvykio metu kaltinamojo sūnus, mažametis vaikas, buvo šokiruotas, patyrė išgąstį, baimę. Kiti asmenys įsikišo į konfliktą. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir aplinkiniai asmenys (liudytojai M. M., G. V., R. Ž.) patyrė išgąstį, buvo šokiruoti ir pažeminti kaltinamojo veika. Tai įrodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, A. K. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.

Teismas pripažįsta, kad A. K. 2017 m. balandžio 26 d., apie 17.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl chuliganiškų paskatų, menkaverčio nesutarimo dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, viešoje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. A. K. sveikatą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: vieną kartą koja spyrė L. A. K. į krūtinės sritį, po ko, toliau smurtavo prieš gulintį ant žemės nukentėjusįjį, tokiu būdu įvykio metu sudavė L. A. K. ne mažiau kaip trylika smūgių į krūtinės dešinę pusę padarant devinto šonkaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į krūtinės kairės pusės priekinį paviršių, į dešinį skruostą, į kairę kirkšninę sritį, į kairę klubinę sritį, į kairę šlaunį, į kairį kelį, į abi blauzdas, į abu žastus, į dešinę alkūnę ir į dešinę plaštaką, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tyčia padarė nusikalstomas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. Veikos kvalifikuotos teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikaltimų sutaptį. Padarytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nusikalstamos veikos motyvas, chuliganiškos paskatos. Kaltinamasis neteistas (1 tomas, b. l. 122), administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 120). Bylos duomenimis nustatyta, kad viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (1 tomas, b. l. 126) nesigydė, nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 tomas, b. l. 124). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė sankcijoje bausmė, terminuotas laisvės atėmimas. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje gali būti skiriamos ir kitos alternatyvios bausmės. Įvertinus visas šias aplinkybes jam skirtinos sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės, areštas ir laisvės atėmimas. Skiriant bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant A. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, jauno amžiaus, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, tačiau paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti darbą, arba būti registruotam darbo biržoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalis, 5 punktas, 7 punktas).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. A. K. civilinis ieškinys (2 tomas, b. l. 2-3) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš A. K. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nukentėjusiajam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Ieškiniu nukentėjęs prašė priteisti iš kaltinamojo 200 eurų negautų pajamų, išlaidas už pirktus vaistus, vitaminus, mokamas konsultacijas, reabilitacijas ir masažus. Ieškinys grindžiamas tuo, kad jis dėl sveikatos negalėjo dirbti ir lankėsi pas medikus, vaikščiojo į reabilitacijas, konsultacijas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, L. A. K. padarytus sužalojimus, tai, kad dėl sužalojimų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, priteistinos negautos pajamos ir turtinė žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo principas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo kriterijus. Nukentėjusysis, civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti ne tik turtinę žala, negautas pajamas, bet ir 10000 eurų neturtinės žalos, nes patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo L. A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas iš dalies. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad A. K. nukentėjusiojo L. A. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis L. A. K. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, priteistinos turtinės žalos dydį. Iš teismų praktikos matyti, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltininkui padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 eurų iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-374-489/20158), tačiau ne tokios, kokios prašo nukentėjusysis.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, mano, kad 2000 eurų priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą byloje atstovavo gynėjas, advokatas (2 tomas, b. l. 63). Byloje pateiktas 500 eurų pinigų priėmimo kvitas iš kurio matyti, kad nukentėjusysis turėjo teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Išlaidos yra pagrįstos nukentėjusiojo būtinumui tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo A. K. turi būti priteistos nukentėjusiojo L. A. K. naudai jo turėtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (1 tomas, b. l. 133) kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktiniai įrodymai, kompaktinis diskas (1 tomas, b. l. 107, 2 tomas, b. l. 40), du kompaktiniai diskai, esantys voke prie bylos, paliktini byloje, kaip nusikalstamos veikos įrodomoji medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, arba būti registruotam darbo biržoje.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės vykdymo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

L. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) eurų turtinės žalos ir 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti L. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) eurų turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Likusioje dalyje L. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Kompaktinius diskus palikti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą (Nr. 1-01-1-20047-2017, 110 lapų) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronius Varsackis