Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams Ž. J., S. J., S. S., J. L., G. S., D. K., pareiškėjų atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

nedalyvaujant pareiškėjams E. Č., R. Č., A. M., suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. J., S. J., S. S., J. L., G. S., D. K., E. Č., R. Č., A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų S. S. ir A. M. tėvas bei pareiškėjų Ž. J., S. J., J. L., G. S., D. K., E. Č., R. Č. senelis S. S.. Pareiškėjų teigimu, jie visi po tėvo ir senelio mirties priėmė palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Po S. S. mirties liko nepaveldėtas turtas – 8,95 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis Butkiškių k., Kaišiadorių r. sav. Nuosavybė į 8,95 ha žemės Butkiškių k., Kaišiadorių rajone S. S. buvo atkurta 1995-03-31 Kaišiadorių rajono valdybos sprendimu Nr. 3222. Mirus S. S., jo palikimo pareiškimu notaro biurui niekas nepriėmė, tačiau pareiškėjai tėvo ir senelio palikimą priėmė faktiniu valdymu – ir toliau naudojosi žeme, kuri jam priklausė, prižiūrėjo ją, visų bendru sprendimu nutarė, jog žeme naudosis ir ją dirbs pareiškėjas S. S., taip pat po mirties pasiėmė bei sutvarkė tėvo ir senelio asmeninius daiktus. Kitų pretendentų į S. S. palikimą nėra. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi jie turės teisę paveldėti tėvui ir seneliui S. S. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai Ž. J., S. J., S. S., J. L., G. S., D. K. bei visų pareiškėjų atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjai į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinę, kad žemės sklypas jau nuo senelio ir tėčio mirties priklauso jiems ir jie jautėsi esą minėto sklypo bendrasavininkiai, todėl praleido įstatyme nustatytą terminą. Apie tai, kad minėtas žemės sklypas dar nėra jų nuosavybė, sužinojo atsitiktinai, kai 2002-12-23 pareiškėjas G. S. notarų biure pateikė prašymą dėl palikimo po S. S. mirties priėmimo, tačiau dokumentų nesusitvarkė, kadangi buvo praleistas terminas, vėliau kreipėsi į advokatą dėl pareiškimų teismui parengimo, tačiau procedūroms užsitęsus, advokatas mirė. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai jautėsi paveldėto turto savininkai, domėjosi dėl mokesčio už turimą žemės sklypą mokėjimo tvarkos, pareiškėja S. J., visų pareiškėjų pavedimu, kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės mokesčių inspekciją, kuri informavo, kad minėtas sklypas priklauso mirusiam asmeniui S. S. ir mirusiojo vardu žemės mokestis negali būti mokamas, to pasėkoje pareiškėjai nusprendė teikti teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tokiu būdu įsiteisinti nuosavybę.

Pareiškėjai E. Č., R. Č., A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems yra pranešta tinkamai (b.l. 57, 57, 62), jie yra tinkamai atstovaujami advokatės (b.l. 44, 45, 49).

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b.l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S. S. yra pareiškėjų S. S. ir A. M. tėvas (b.l. 8-11), Ž. J., S. J., J. L., G. S., D. K., E. Č., R. Č. senelis (b.l. 12-28). Dar viena mirusiojo S. S. dukra A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-31). S. S. žmona A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 32, 36). S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.33). Po S. S. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi (Lietuvos Respublikos CPK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas S. S. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis Butkiškių k., Kaišiadorių r. sav. (b.l. 38-41). Pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po S. S. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l. 35). Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vidos Bietkienės 2014-02-25 pažymos Nr. 057 matyti, kad 2002-12-23 Kaišiadorių rajono 2-ajame notarų biure buvo įregistruotas G. S. pareiškimas dėl paklikimo priėmimo po S. S. mirties, tačiau 2002-12-23 pareiškėjui buvo išduotas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes G. S. praleido 6 mėn. įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po S. S. mirties (b.l. 35).

Suinteresuoti asmenys į po tėvo mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. S. S. vaikai ir anūkai iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo ir senelio palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė, dėl paveldėjimo tvarkos ir įstatymo nesupratimo ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo ir senelio turtą negavo. S. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai mirusio S. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėję faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

Ž. J., S. J., S. S., J. L., G. S., D. K., E. Č., R. Č., A. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) G. S. (duomenys neskelbtini) D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (duomenys neskelbtini) A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo ir senelio S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimą po jo mirties faktiškai pradėdami valdyti likusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.