Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1507-390/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
2S-1507-390/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Skolininkas
A. J., R. J.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1507-390/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija: 122.3;128.17 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8871-285/2012, kuria tenkintas pareiškėjos (kreditorės) AB SEB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto daikto savininkų A. J. ir R. J.,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 320 000,00 Lt (trys šimtai dvidešimt tūkstančių litų ). Prievolės įvykdymo terminas 2032 m. gruodžio 10 d.

Šalies argumentai

Kreditorius AB SEB bankas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą, įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus A. J. ir R. J., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad skolininkai A. J. ir R. J. nuo 2009-07-13 tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11. Kreditorius raštais 2012-01-16 įspėjo skolininkus, kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Skolininkai A. J. ir R. J. per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl kredito sutartis Nr. 1850718072226-11 nutraukta 2012-04-02. Skolininkai A. J. ir R. J. negrąžino 61 977,33 Eur kredito, nesumokėjo 10 192,99 Eur palūkanų, 6 865,55 Eur delspinigių, viso 79 035,87 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi kreditorės pareiškimas patenkintas. Nutarta areštuoti A. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-10-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120080015539, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą AB SEB bankui, įk.112021238. Įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nustatė, kad skolininkai A. J. ir R. J. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007-12-11 kredito sutartį Nr. 1850718072226-11. Konstatavo, jog skolininkai pažeidė esmines sutarties sąlygas, todėl kreditorius 2012-04-02 nutraukė kredito sutartį Nr. 1850718072226-11 prieš terminą. Kadangi kreditorius prašė patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, teismas įkeistą turtą areštavo, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu skolininkai (įkeisto daikto savininkai) A. J. ir R. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįstą, kadangi priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Skolininkai nėra gavę kreditoriaus 2012-01-16 įspėjimo apie netinkamą prievolių vykdymą ir pareigą padengti įsiskolinimą per 30 d. Teigia, kad kreditoriui, jo turimomis informacijos gavimo priemonėmis, buvo nesunku sužinoti, kad dar nuo 2008-10-27 skolininkų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), kur skolininkai nuo to laiko ir gyvena. Tačiau kreditorius nepasirūpino įteikti pranešimo pagal skolininkų tikrąją gyvenamąją vietą, o formaliai išsiuntė pranešimus buvusiu adresu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gyvena A. J. brolis, kuris dažnai būna išvykęs į užsienį. Apie registruotą korespondenciją A. J. atsitiktinai pranešė kaimynai.

Dėl padarytų procesinių pažeidimų skolininkai neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimo dėl įsiskolinimo sumos. Skolininkų skaičiavimai dėl skolos, palūkanų ir delspinigių dydžio skiriasi nuo kreditoriaus paskaičiuotos ir teismo nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skolininkų atskirąjį skundą kreditorė AB SEB bankas atskirąjį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad paskutinė bankui žinoma skolininkų gyvenamojo vieta pačių skolininkų buvo nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Bankas šiuo adresu išsiuntė skolininkams visą korespondenciją, įskaitant ir 2012-01-16 įspėjimą. Tas pats adresas buvo nurodytas ir 2007-12-11 kredito sutartyje bei susitarime pakeisti kredito sutarties sąlygas. Kredito sutarties bendrosios dalies 13 punkte šalys susitarė, pasikeitus kredito gavėjo adresui, kredito gavėjas nedelsiant privalo informuoti banką. Pažymi, kad skolininkai nevykdo savo įsipareigojimų nuo 2009-07-13, nėra kreipęsi ar kitaip informavę banką apie tolimesnį bendradarbiavimą ir mokėjimų vykdymą, todėl siekiant išvengti vis didėjančių įsiskolinimų, kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta, sustabdyti palūkanų ir delspinigių skaičiavimai. Gavę teismo nutartį apie areštus įkeistam turtui, skolininkai taip pat nesikreipė į banką dėl įsiskolinimų dengimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Taigi, CPK XXXVI skyriaus teisės normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. (CPK 542 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-10-08 hipotekos lakštu A. J. ir R. J., užtikrindami 63 643,23 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-12-11 kredito sutartį grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui , įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,1418 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-01-16 raštu kreditorė įspėjo skolininkus kad per 30 dienų terminą padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkus, kad jeigu per įspėjime nustatytą 30 dienų terminą nepadengs įsiskolinimo kreditoriui, kredito sutartis bus nutraukta. Kreditorės teigimu, skolininkams nepadengus įsiskolinimo, kredito sutartis nutraukta 2012-04-02.

Skolininkai atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog jiems nebuvo tinkamai pranešta apie netinkamą prievolių vykdymą ir pareigą padengti įsiskolinimą per 30 d. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Hipotekos teisėjui, nagrinėjančiam kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, be kita ko, kad sutartį nutraukusi šalis apie sutarties nutraukimą pranešė kitai sutarties šaliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo (b.l. 14-15) kreditorė skolininkams išsiuntė kredito sutartyje (b.l. 9) bei susitarime pakeisti kredito sutarties sąlygas nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Šalių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 13 punkte nustatyta, kad jeigu keičiasi kredito gavėjo adresai, kredito gavėjas tuojau pat privalo apie tai informuoti banką. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų informavęs kreditorę apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą. Pažymėtina, kad sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kreditorė tinkamai informavo skolininkus apie netinkamą prievolių vykdymą ir pareigą padengti įsiskolinimą.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad įsiskolinimo suma neatitinka realybės. Teismas pažymi, kad pagal CPK 558 straipsnio nuostatas išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.). Nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumą bei dydį. Šiuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 558 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, dydžio, sąlygų ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai nagrinėjamos bylos, kuriose sprendžiami išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimai, ir hipotekos teisiniai santykiai yra susiklostę tarp kredito paslaugas teikiančių įstaigų ir fizinių asmenų, būtina, be kita ko, svarstyti, ar tokiu atveju netaikytinos vartotojų teisių užtikrinimui ir gynimui skirtos teisės normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeAB DnB NORD bankas v. V. S. ir I. S., bylos Nr. 3K-7-272/2011). Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydamas sutartį, siekia fizinis asmuo.

Nagrinėjamu atveju apeliantai (fiziniai asmenys) sudarė kredito sutartį su pareiškėju AB SEB bankas (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę), pagal kurią apeliantams buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo statybos projektavimui, infrastruktūros sukūrimui, statybinių medžiagų pirkimui (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2 punktas). Šie kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šalių sudarytos kredito sutarties tikslo netyrė ir nevertino, nors kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo teismas turi ex officio ir, nustatęs, jog sudaryta kredito sutartis yra vartojimo, spręsti dėl to, ar sutarčių sąlygos dėl sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos yra sąžiningos, o jas pripažinus nesąžiningomis, spręsti, ar atliktas sutarties nutraukimas atitinka teisės aktų nuostatas (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Kadangi šie klausimai pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis panaikintina, o kreditorės AB SEB bankas prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (329 straipsnio 1dalis, 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir kreditorės AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Algimantas Kukalis