- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-534-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00624-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1281-239/2017 pagal pareiškėjos N. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys antstolė M. G., antstolė R. D., T. S., A. M., AB SEB bankas, UAB „ARN group“, UAB „Legal Balance“, Bigbank AS filialui, UAB „Finansų administravimas“, UAB „General Financing“, „B2 Kapital“ SIA, UAB „SB lizingas“, AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja N. Č. kreipėsi į teismą, prašydama jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.Pareiškėjos bei jos atstovės teigimu, pareiškėjos nemokumą sukėlė mažiausiai 22 579,07 Eur įsiskolinimas buvusiam sutuoktiniui T. S., taip pat mažiausiai 6 667,24 Eur įsiskolinimas A. M. bei 2 347,42 Eur įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankas. Paaiškino, kad pareiškėjos finansinė padėtis pradėjo blogėti 2006 m., kuomet ji paėmė 5 797 Eur paskolą būsto remontui, kuri šiai dienai yra atiduota. Nurodė, kad tuo metu, dabar jau buvęs pareiškėjos sutuoktinis T. S. niekur nedirbo, dėl ko pareiškėjai paskolos įmokas teko dengti vienai. Teigė, kad 2008 m. pareiškėja iš AB SEB bankas paėmė paskolą, kurią panaudojo bylinėjimosi išlaidoms byloje dėl santuokos nutraukimo padengti. Savo ruožtu pareiškėja tuo metu viena išlaikė du nepilnamečius vaikus. Paaiškino, kad 2008 m. butas, kuriame gyveno šeima, teismo sprendimu santuokos nutraukimo su T. S. byloje buvo paliktas pareiškėjai, o T. S. iš pareiškėjos priteista 33 043 Eur kompensacija. Pažymėjo, kad pareiškėja nenorėjo sutikti, jog buto su daliniais patogumais, kurį ji pirko už 5 779 Eur, vertė galėjo pakilti iki 66 087 Eur. Be to, pareiškėjos teigimu, ji stengėsi įrodyti, jog butas buvo pirktas už jos močiutės pinigus. Nurodė, kad savo ruožtu bylinėjimasis tęsėsi apie 8 metus, po kurių apeliacinės instancijos teismas pareiškėjai priteisė T. S. išmokėti trečdaliu mažiau anksčiau paskirtos kompensacijos. Per tą laikotarpį, pareiškėjos teigimu, ji stengėsi mokėti turimų paskolų įmokas, tačiau prasidėjus krizei, tris kartus sumažėjus pareiškėjos atlyginimui, atsirasdavo kitų skolų. Paaiškino, kad vėliau, 2009 m., pareiškėjos buvęs sugyventinis A. M. kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos. Kadangi jo pajamų nepakako kreditui gauti, pareiškėjos teigimu, jis paprašė, kad pareiškėja pasirašytų paskolos sutartį. Nurodė, jog išmokėjus paskolą A. M. pareiškėją padavė į teismą dėl paskolos solidarios prievolės nevykdymo. Teigė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. iš pareiškėjos A. M. buvo priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Paaiškino, kad sumažėjus pajamoms, pareiškėjai nebeužteko pinigų šeimos išlaikymui ir įsiskolinimų dengimui. Teigė, kad pareiškėja kreipdavosi į kredito įstaigas, imdavo naujas paskolas esamų paskolų įmokų padengimui, kol įsipareigojimų dydžiai tapo nebepakeliami finansiškai. Nurodė, jog šiuo metu pareiškėjos šeimą sudaro du nepilnamečiai vaikai ir močiutė, o pragyventi padeda giminės. Pažymėjo, kad šeimos pajamos sudaro apie 300 Eur. Paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas su daliniais patogumais, kurio vidutinė vertė 10 774 Eur. Nurodė, kad skolininkų pareiškėja neturi, jokios veiklos nevykdo, o bendra visų įsipareigojimų suma sudaro 33 126,12 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, kad suinteresuotam asmeniui nėra žinomos Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytos sąlygos, dėl kurių pareiškėjai nebūtų galima kelti bankroto bylos. Nurodė, kad pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui 2017 m. kovo 6 d. duomenimis sudarė 579,58 Eur.Suinteresuotas asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, jei bus nustatytas pareiškėjos nemokumas ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama. Nurodė, kad pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui 2017 m. kovo 6 d. duomenimis buvo 598,43 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų administravimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėjos skola suinteresuotam asmeniui 2017 m. kovo 13 d. duomenimis buvo 1 410,58 Eur. Suinteresuotas asmuo UAB „ARN group“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai.Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės bei nemažų skolinių įsipareigojimų faktas nėra pakankamas pagrindas pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teigė, kad pareiškėja nenurodo tikslios savo pajamų sumos per mėnesį, dėl ko nėra aišku, ar ji tikrai negali vykdyti įsipareigojimų; su pareiškimu pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas yra seni, neatspindintys realios situacijos. Pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjos nurodomų šeimos narių yra pensinio amžiaus, todėl turi gauti pensiją. Taigi, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos šeimos pajamos per mėnesį turi būti didesnės nei 300 Eur, dėl ko pareiškėja galimai slepia pajamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai abu nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti buvę sutuoktiniai. Teigė, kad pareiškėja nenurodė, kiek ji asmeniškai planuoja gauti pajamų per mėnesį. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja yra nesąžininga dėl šių aplinkybių: 1) pareiškėja nenurodo nei savo gaunamų, nei numatomų gauti pajamų; 2) suinteresuotas asmuo 10 136,70 Eur kreditą kartu su pareiškėja paėmė jos įkalbėtas, gautas kreditas buvo panaudotas išimtinai pareiškėjos poreikiams; bendro gyvenimo laikotarpiu suinteresuotas asmuo ir pareiškėja gyveno būtent iš suinteresuoto asmens pajamų; 3) pareiškėja per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos prisiėmė papildomų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nepaisant jau turimų didelių finansinių įsipareigojimų; pareiškėjos elgesys turi būti vertinamas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d., kuomet ji sudarė apytiksliai 9 vartojimo kredito sutartis, kurių įsipareigojimų dydis svyravo nuo 145 Eur iki 900 Eur, o metinių palūkanų dydis už kai kuriuos kreditus siekė net 112,24 proc.; 4) pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų pagerinti savo finansinę būklę. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos skola 2017 m. kovo 23 d. duomenimis yra 482,61 Eur ir prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai. Teigė, kad pareiškėjos skolos likutis 2017 m. balandžio 10 d. buvo 711,75 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėja skolinosi jau žinodama savo sunkią finansinę padėtį, sąmoningai ir kryptingai ją blogino. Nurodė, kad pareiškėja nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neišnaudojo galimybės parduoti turtą, nesiėmė veiksmų siekiant atidėti skolų mokėjimą ar išdėstyti ją dalimis. Suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoti asmenys antstoliai M. G. ir R. D., AB SEB bankas, Bigbank AS filialas, „B2 Kapital“ SIA ir AB „Swedbank“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį, kuria: 1) atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą; 2) priteisė iš pareiškėjos 92,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą; 3) priteisė iš pareiškėjos 29,50 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, kadangi nustatė, jog iš viso pareiškėjos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 31 776,52 Eur sumą, dėl ko konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme.Nurodė, kad, išklausius pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, išklausius trečiųjų asmenų paaiškinimų ir trečiojo asmens atstovo argumentų, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju turi būti vertintini pareiškėjos sandoriai ir veiksmai laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Įvertinęs sudarytus šiuo laikotarpiu sudarytus sandorius, teismas konstatavo, kad pareiškėja sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, elgėsi itin nerūpestingai, kreditorius klaidino apie savo finansinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį bei turimus įsipareigojimus 3 metų laikotarpyje iki pareiškimo pateikimo teismui.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, dėl ko atsisakė kelti pareiškėjai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuriuo prašo teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjos nemokumo momento bei priežasčių. Paaiškina, kad jau 2008-2009 m. pareiškėja turėjo daugiau nei 50 000 Eur dydžio įsiskolinimą (įvertinus paimtus vartojimo kreditus, teismo sprendimu priteistą kompensaciją T. S., 6 kreditorinius įsipareigojimus priskirtus pareiškėjai po santuokos nutraukimo, skolą, priteistą patenkinus A. M. reikalavimus, tačiau neatsižvelgiant į nuolat skaičiuojamas palūkanas), t. y. buvo nemoki, o kadangi pareiškėjos pajamos buvo per mažos įsipareigojimams įvykdyti, pareiškėja ėmė vartojimo kreditus ir toliau vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas turėjo įvertinti kredito davėjų veiksmus, užtikrinant atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą, t. y. išanalizuoti ne tik pareiškėjos veiksmus imant kreditus, bet ir vartojimo kredito davėjų veiksmus šiuos kreditus išduodant. Nurodo, kad savo ruožtu pareiškėja imdama naujus kreditus kredito įstaigoms nurodė ne klaidingą, o tik preliminarią sumą, kuri, pareiškėjos manymu, turėjo būti mokėtina tuo metu kitiems kreditoriams. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent kredito įstaigos, išduodamos vartojimo kreditus pareiškėjai pažeidė atsakingo skolinimo principą, netikrino pareiškėjos finansinės padėties ir jau turimų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nors tokią pareigą turėjo, dėl ko dėl šių kredito įstaigų veiksmų atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti perkeltos pareiškėjai preziumuojant pareiškėjos nesąžiningumą.Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad per paskutinius 3 metus bet kokias gautas sumas tą pačią dieną pareiškėja paskirstydavo turimiems įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones dėl pareiškėjos gautų vartojimo kreditų netinkamos panaudojimo paskirties.Nurodo, kad vartojimo kreditų ėmimas savaime nesąlygoja pareiškėjos nesąžiningumo.Teigia, kad pirmosios instancijos teismui nevertinus vartojimo kredito tikslų ir grąžinimo, kredito davėjo veiksmų išduodant kreditus ir atsakingo skolinimo principo užtikrinimo, nemokumo priežasčių ir nemokumo momento buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir išaiškinimų 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016, o nenurodžius nei vieno sandorio, kurio sudarymas turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjos mokumui, teismas tokiu būdu pažeidė ir Konstitucinio Teismo praktiką. Nurodo, kad visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, pareiškėjos per paskutinius 3 metus prisiimti įsipareigojimai neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio su pareiškėjos nemokumu, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vėlesnių kreditų, skirtų senesnėms skoloms dengti negalima laikyti kaip itin neatidžiu ir nerūpestingu pareiškėjos elgesiu, parodančiu pareiškėjos nesąžiningumą, kryptingai siekiant sumenkinti kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažymi, kad paskutinių 3 metų laikotarpiu pareiškėja ėmė kreditus jau būdama nemoki.Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors teismas formaliai ir nustatė pareiškėjos nemokumą, suinteresuotam asmeniui abejones kelia tai, ar pareiškėja iš tikrųjų objektyviai neturi galimybės padengti turimas skolas ir ar ilgesnis nei 4 metų terminas nėra protingas. Teigia, kad pareiškėjos elgesys, kuriuo ji klaidino kreditorius dėl savo finansinės būklės, gaunamo darbo užmokesčio bei turimų finansinių įsipareigojimų, negali būti laikomas sąžiningu. Nurodo, kad tokie pareiškėjos veiksmai neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjos veiksmų piktybiškumą, o taip pat ir apie siekį gauti pinigų, suvokiant, kad grąžinti juos galimybės nebus.Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepagrįstai bando perkelti visą atsakomybę kredito įstaigoms, kurios, anot pareiškėjos, nesilaikė atsakingo skolinimo principo, netikrino pareiškėjos turtinės padėties, nors pareiškėja imdama naujus kreditus kiekvieną kartą sutikdavo su pareiškėjos duomenų tvarkymu suteikiant teises tikrinti pareiškėjos duomenis. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjai pavyko sėkmingai apgauti kredito įstaigas dėl savo galimybių grąžinti kreditus, ne tik nepaneigia pareiškėjos nesąžiningumo, bet ir jį patvirtina.Nurodo, kad pareiškėjos sudarytos kreditavimo sutartys su beveik dešimt skirtingų kredito įstaigų kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo, kadangi turėdama finansinių problemų ir būdama sąžininga bei rūpestinga kreditorių atžvilgiu, pareiškėja turėjo ne papildomai didinti įsiskolinimus, o spręsti kilusias problemas kitu būdu, siekiant atsiskaityti su esamais kreditoriais.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 31 776,52 Eur sumą ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. teismas iš esmės konstatavo pareiškėjos nemokumą. Kadangi byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekyla (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.Remiantis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą iš esmės FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes pareiškėja sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, elgėsi itin nerūpestingai, kreditorius klaidino apie savo finansinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį bei turimus įsipareigojimus 3 metų laikotarpyje iki pareiškimo pateikimo teismui. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės negalima sutikti.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2017 m. kovo 2 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas - nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos nesąžiningumo, t. y. dėl pareiškėjos sąmoningo (kryptingo) leidimo susidaryti skoloms, nerūpestingumo, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį bei turimus įsipareigojimus, su jomis nesutinka ir laiko jas esant bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino, kokiu tikslu pareiškėja ėmė vartojimo kreditus, kam faktiškai šie kreditai buvo naudojami, ar iš esmės pareiškėja vykdė bent iš dalies savo turimus finansinius įsipareigojimus bei iš kokių lėšų (paskolintų lėšų ar uždirbtų pinigų). Nenustačius visų šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti, ar pareiškėjos vis naujų įsipareigojimų prisiėmimas patvirtina (paneigia) skolinimosi konkrečiu atveju būtinybę bei atitinkamai įvertinti pareiškėjos veiksmų adekvatumą buvusiai situacijai bei pačios pareiškėjos sąžiningumą. Be to apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie pareiškėjos nesąžiningumą pastarajai galimai klaidinant kreditorius apie savo finansinę padėtį, neįvertinęs visų šiam faktui konstatuoti būtinų aplinkybių, t. y. ar tarp kreditorių suklaidinimo fakto prisiimant pareiškėjai naujus įsipareigojimus bei pareiškėjos nemokumo yra tiesioginis ar netiesioginis priežastinis ryšys.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo tarp pareiškėjos teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjos nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jos nemokumui. Teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjos nemokumą apsiribodamas vien aplinkybės, kad pareiškėjos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 31 776,52 Eur sumą, nustatymu, visiškai nevertinant aplinkybių, kokios iš esmės aplinkybės nulėmė tokio dydžio įsiskolinimo buvimą bei kada (kokiu momentu) pareiškėja jau galimai buvo nemoki. Neišanalizavus šių aplinkybių, nėra galimybės ir įvertinti, ar pareiškėjos nemokumas yra pareiškėjos nesąžiningo elgesio rezultatas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad fizinio asmens bankroto iškėlimo atveju, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad pareiškėjos veiksmai sąmoningai (kryptingai) leidus susidaryti skoloms vertintini kaip jų nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, nukrypo nuo formuojamų teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
Pareiškėjos N. Č. atskirąjį skundą tenkinti visiškai.
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria N. Č. atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.