Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-10-28 · Administracinė byla Nr. AS-1309-552/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
AS-1309-552/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02551-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Pareiškėjas
A. V.
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-1309-552/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02551-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-2837(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3 087,84 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 464,18 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 1 318,36 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 dienos. Teismas panaikino Ministerijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 1D-12837(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti pareiškėjui priteistą sumą iki 894,30 Eur. Atsakovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvavo tuo, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui prašymą ištaisyti aritmetinę klaidą teismo sprendime, t. y. nurodė, kad pareiškėjui priteista per didelė suma – vietoj 1 318,36 Eur turėjo būti priteista 894,30 Eur, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nusprendė netenkinti minėti prašymo, nors analogiškose situacijose dėl aritmetinės klaidos teismas ne kartą ištaisė savo sprendimą. Atsakovas paaiškino, jog galėjo protingai tikėtis, kad prašymas dėl aritmetinės klaidos ištaisymo bus patenkintas, ir neteikė apeliacinio skundo. Be to, vadovavosi ir tuo, kad klaidos ištaisymo procedūra yra mažiau apkraunanti teismus ir proceso dalyvius nei apeliacija. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad laikotarpiu, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį netenkinti prašymo ištaisyti aritmetinę klaidą, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veikla buvo sutrikusi, o rugsėjo 23–24 d. Ministerija gavo 222 teismo dokumentus, todėl negalėjo iš karto pastebėti tomis dienomis gautos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinį skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad prašomas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 27 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2015 m. rugsėjo 10 d., o atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2015 m. spalio 2 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir vertino, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo nelaikytinos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo paties atsakovo. Teismas pažymėjo, kad manymas, jog teismas ištaisys aritmetinę klaidą sprendime, nepateisina termino praleidimo, nelaikytinas nepriklausiusia nuo atsakovo valios aplinkybe. Aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties gavimu, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aktualios, kadangi sprendžiamas termino apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo pakeitimo klausimas, o ne termino atskirajam skundui dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties panaikinimo atnaujinimo klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ir prašymas dėl aritmetinės klaidos ištaisymo buvo paduotas jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pagrįstomis, kas sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teismo nuomone, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir neveikė operatyviai, todėl teismas termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

II.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose savo iniciatyva ir Ministerijos prašymu ne kartą ištaisė sprendime apsirikimą, pripažindamas aritmetine klaida, todėl Ministerija galėjo protingai tikėtis, kad prašymas dėl aritmetinės klaidos ištaisymo bus patenkintas, ir nepateikė apeliacinio skundo laiku. Atsakovas nurodo, kad ši priežastis nelaikytina subjektyvia, priklausiusia vien nuo Ministerijos valios, nes Ministerijos teisinę sąmonę šiuo klausimu suformavo teismo praktika. Be to, klaidos ištaisymo procedūra yra mažiau apkraunanti teismus ir proceso dalyvius, operatyvesnė nei apeliacija. Atsakovas paaiškina, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimu prašymą atnaujinti terminą argumentavo siekdamas pagrįsti laiko intervalą nuo prašymo dėl klaidos ištaisymo atmetimo iki prašymo atnaujinti terminą bei apeliacinio skundo padavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 27 d., todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. rugsėjo 10 dieną. Atsakovas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015 m. spalio 2 d., t. y., kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvuoja iš esmės tuo, kad, visų pirma, teikė teismui ne apeliacinį skundą, bet prašymą ištaisyti aritmetinę klaidą teismo sprendime. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi netenkinus šio prašymo, atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia atsakovo veiksmų seka yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, sutrukdžiusi atsakovui įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog buvo kreiptasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gintos teisės, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip jo paties pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali turėti įtakos termino apeliaciniam skundui teismui paduoti skaičiavimui ar tokio termino atnaujinimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad terminas skundui paduoti praleistas žymiai. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo teismo sprendime taip pat pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui ir nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių tokį termino praleidimą. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl galimo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimo nėra reikšminga sprendžiant apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kadangi šia aplinkybe siekiama pateisinti ne šiai bylai aktualų laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., bet laikotarpį po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, kurios leistų pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo paduoti praleistas dėl svarbių, objektyviai nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių, leidžiančių praleistą terminą atnaujinti. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius