Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-387-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-30
Bylos Nr.
1A-588-387-2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00234-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
K. R., V. K.
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-387/2013

Teisėja Ramunė Valiulytė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00234-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.;1.1.8.10.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selelioniui,gynėjui adv. Benediktui Paulauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. R. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais, padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nuteisti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas K. R. ir V. K. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant juos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. ir V. K. nuteisti už atvirą turto vagystę, o būtent už tai, kad 2013-04-30, 19.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. K. priklausančiu automobiliu „Renault 19“, ant kurio buvo tyčia prisisukę pagrobtus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę, priklausančią UAB „Lukoil Baltija“, esančią adresu Kauno g. 47, Vievis, Elektrėnų sav., su tikslu atvirai vogti. Automobilį vairavo K. R.. Žinodami, jog yra stebimi vaizdo kamerų, privažiavo prie kolonėlės pažymėtos Nr. 3, iš automobilio išlipęs keleivio vietoje sėdėjęs, V. K. įpylė į minėtą automobilį „95 ecto“ 24,5 litrus benzino už 119,81 litų sumą ir pasišalino už jį nesumokėję. Tęsdami nusikalstamą veiką 2013 m. balandžio mėnesio 30 dieną, 19.34 val., veikdami bendrininkų grupėje V. K. priklausančiu automobiliu „Renault 19“, ant kurio buvo tyčia prisisukę pagrobtus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) jie nuvažiavo į kitoje gatvės pusėje esančią kitą degalinę, priklausančią UAB „Lukoil Baltija“, esančią adresu Kauno g. 26, Vievis, Elektrėnų sav., su tikslu atvirai vogti. Automobilį vairavo K. R.. Žinodami, jog yra stebimi vaizdo kamerų, privažiavo prie kolonėlės pažymėtos Nr. 3, iš automobilio išlipęs, keleivio vietoje sėdėjęs, V. K. įpylė į minėtą automobilį „95 ecto“ 20,57 litrų benzino už 100,59 litų sumą ir pasišalino už jį nesumokėję. Tokiu būdu bendrais veiksmais UAB „ Lukoil Baltija“ padarė 220,40 litų žalą.

Apeliaciniais skundais K. R. ir V. K. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendį, paskiriant jiems švelnesnes bausmes. Abu nuteistieji nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas nežinojo apie tai, kad jie atlygino civiliniam ieškovui UAB „Lukoil Baltija“ padarytą žalą, todėl priėmė jų atžvilgiu neteisingą ir per griežtą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundus atmesti, gynėjas advokatas prašė skundus tenkinti.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Byloje priimtinas naujas nuosprendis. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad K. R. ir V. K. 2013-04-30, 19.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. K. priklausančiu automobiliu „Renault 19“, ant kurio nuteistieji buvo tyčia prisisukę pagrobtus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalines, priklausančias UAB „Lukoil Baltija“, esančias adresu Kauno g. 47, Vievis, Elektrėnų sav., bei Kauno g. 26, Vievis, Elektrėnų sav. ir, įpylę į minėtą automobilį degalų, kurių bendrė vertė sudarė 220,40 Lt, pasišalino už juos nesumokėję.

Kvalifikuodamas aukščiau nurodytus nuteistųjų neteisėtus veiksmus, apylinkės teismas nurodė, kad veika atitinka BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, kadangi K. R. ir V. K. pagrobė svetimą turtą žinodami, kad yra stebimo vaizdo kamerų, t. y. veikė atvirai.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirą vagystę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismo nuomone vagystė buvo atvira, kadangi K. R. ir V. K. pagrobė svetimą turtą, žinodami, kad yra stebimo vaizdo kamerų, tačiau to nepakanka BK 178 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties konstatavimui. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistieji nesiekė, kad aplinkiniai suprastų, jog jie daro nusikaltimą, bet atvirkščiai - ėmėsi priemonių tam, kad jų tapatybė nebūtų nustatyta, o nusikalstama veika liktų nepastebėta ( prisuko prie automobilio vogtus valstybinius numerius; degalinės operatorės teigimu, įsipylęs degalų, nuteistasis greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo). Pažymėtina, kad pats žmonių stebimo vaizdo kameromis faktas bei kaltininko to fakto suvokimas savaime nepaverčia svetimo turto pagrobimo atviru. Kaltininkas paprastai žino, jog tas stebėjimas atliekamas ne visą laiką. Juo labiau, kad degalinėje tą paprastai daro degalinės operatorė, kuri atlieka ir kitas jai priskirtas pareigas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę yra labai svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. R. ar V. K. tą suvoktų ir toliau tęstų savo neteisėtus veiksmus, nepaisydami juos stebinčių asmenų. Atvirkščiai, kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji stengėsi kuo greičiau pasišalinti iš degalinių, tikėdamiesi, kad jų niekas nepastebės. Pastarąją išvadą patvirtina ir K. R. bei V. K. duoti parodymai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vadovaujantis skundžiamame nuosprendyje išsakyta motyvacija, atviromis vagystėmis reikėtų pripažinti visus svetimo turto pagrobimo atvejus iš bet kokių vaizdo kameromis stebimų patalpų (pvz. prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių ir pan.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apygardos teismas konstatuoja, jog K. R. ir V. K. neteisėti veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) į 178 str. 4 d., nustačius, kad nuteistieji pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „Lukoil Baltija“ priklausantį, turtą. Pažymėtina, kad K. R. ir V. K. veika, nors jie svetimą turtą pagrobė iš skirtingų kolonėlių, laikytina tęstine. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Šioje byloje būtent tokios aplinkybės ir nustatytos. Nustačius, kad nuteistieji įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, jiems skirtina BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmė.

Apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į K. R. ir V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybes. Kaltininkų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino, padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės. Vertindama K. R. ir V. K. asmenybes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad abu kaltininkai anksčiau ne kartą buvo teisti už nusikalstamų veikų padarymą, bausti administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant K. R. ir V. K. baudas, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 3 d. 1p. numatyto šios bausmės vidurkio.

Pažymėtina, kad padarytoji žala UAB „Lukoil Baltija“ yra atlyginta, todėl BPK 107 str. tvarka pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Pripažinti K. R. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., (perkvalifikavus jo veiką iš BK 178 str.2d.) ir nubausti 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio bauda.

Pripažinti V. K. kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., (perkvalifikavus jo veiką iš BK 178 str.2d.) ir nubausti 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio bauda.

Panaikinti K. R. ir V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas ValantinasTeisėjai Jolanta ČepukėnienėLeonarda Gurevičienė