Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1117-633/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1-1117-633/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37679-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1117-633/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37679-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018-10-12,VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui K. G., nukentėjusiajai V. B., gynėjai advokato padėjėjai V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2012-10-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. (2 epizodai), 63 str. – 15 MGL bauda (bausmė baigta vykdyti 2016-04-07, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. B. 2018-08-05 apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančio nukentėjusios V. B. buto kambaryje, kilus konfliktui dėl vėlavimo grąžinti laikinai paskolintą planšetinį kompiuterį, nepilnamečio nukentėjusios vaiko akivaizdoje tyčia V. B. sugriebė už sprando ir stipriai pastūmė, dėl ko ši nugriuvo; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką Vilkaviškio m. Maironio gatvėje daugiabučio gyvenamo namo Nr. 32 kieme, kitų pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia sugriebęs ranka nukentėjusiąją V. B. už sprando, jį spausdamas ir tuo keldamas fizinį skausmą, ištempė ją iš automobilio, tempė į laiptinę, šiai ėmus šauktis pagalbos, sudavė kartotine dėžute su viduje įdėtu planšetiniu kompiuteriu į burną, sukeldamas fizinį skausmą; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) esančio A. S. buto koridoriuje, kitų pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, tyčia, stipriai pastumdamas už sprando nukentėjusiąją V. B., ją pargriovė ant grindų, toliau abiem rankomis spaudė kaklą ir kūną prie grindų, po to suėmęs rankomis ir spausdamas kaklą pakėlė nukentėjusiąją į orą, tuo ją smaugdamas ir sukeldamas fizinį skausmą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 straipsnyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu neprisipažįstantis, kadangi prieš nukentėjusiąją kaltinime jam inkriminuoto smurto nei jos pačios bute, nei prie daugiabučio namo, nei A. S. bute nevartojo. Kaltinamasis dėl bylos esmės nurodė, jog nukentėjusią pažinojęs apie 2 mėn. iki įvykio, santykiai buvę geri, dėl ko jis buvo laikinai paskolinęs jai savo naujai įsigytą planšetinį kompiuterį, kurį įvykio dieną jis nusprendęs atsiimti, nes nukentėjusi vėlavo jį jam grąžinti, dėl to, o taip pat ir jos neatitinkančio tikrovės pasakymo jų bendram pažįstamam liudytojui A. S., kad šis daiktas yra jai nupirktas ir padovanotas kito vyriškio, t. y. ne jo, jis buvo stipriai ant nukentėjusios supykęs. Jis pripažįstantis, jog įvykio rytą buvo nuvykęs į nukentėjusios butą, tačiau jos pačios buvo įsileistas, jis pasiėmęs ten buvusią savo planšetę, matęs kambaryje nukentėjusios vaiką, tačiau nukentėjusios nestūmęs ir ši negriuvusi. Jis, V. B., taip pat pripažįstantis pareikalavęs nukentėjusiąją vykti kartu su juo pas liudytoją A. S., ten jį ir kaltinamąjį atsiprašyti dėl vėlavimo grąžinti planšetę ir melavimo apie jos savininką. Kartu su nukentėjusiąja jis išėjęs laukan, telefonu išsikvietęs pažįstamo liudytojo V. M. vairuojamą „taksi“ automobilį, juo su nukentėjusiąja nuvažiavę į daugiabučio, kuriame gyvena A. S., kiemą, pakeliui jis dar paėmęs iš nukentėjusios mobilųjį telefoną, nes ši norėjusi skambinti policijai ir tai jį taip pat supykdė. Daugiabučio kieme nukentėjusi pati išlipusi iš automobilio ir laisvanoriškai su juo nuėjusi į laiptinę pro „taksi“ automobilio priekį, čia jis nukentėjusią už sprando negriebęs, iš automobilio laukan netraukęs ir į laiptinę tokiu būdu ją netempęs, nukentėjusi pagalbos nesišaukusi, dėžute su planšete viduje į burną jai nesudavęs, pašalinių žmonių prie daugiabučio, jo laiptinėje nematęs, - ar tokių buvo negalintis nei patvirtinti, nei paneigti. Toliau jis paskambinęs, A. S. buto duris atidariusi pažįstama S. J., jis nukentėjusios į vidų nestūmęs, moterys nesusitrenkę, S. J. iškart pasišalinusi ir užsidariusi kambaryje. Buto viduje jis nukentėjusios ant grindų negriovė, jos prie grindų nespaudė, į orą pakėlęs nebuvo – kodėl anksčiau byloje apklausiamas pripažino, jog tai padarė, sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir netgi jam būtų paskirta bausmė, negalintis paaiškinti, taip pat neturintis paaiškinimo ir tam, kodėl nukentėjusi ir liudytojai jo tvirtinimu jį apkalba. Bute jo reikalaujama nukentėjusi atsiklaupė ir jį atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė ir jai atleido, jie išgėrė alaus, o po to ir nusipirktą pakeliui trauktinę jau parėję į jo butą (duomenys neskelbtini), po išgertuvių nukentėjusi išėjusi su savo pažįstamu.

3. Nukentėjusi V. B. patvirtino kaltinamojo teisme nurodytas aplinkybes apie jų pažintį, planšetės jai laikiną skolinimą ir jos nepiktybinį suvėlavimą keletą dienų ją grąžinti. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad įvykio dieną kaltinamasis pas ją atvykęs atsiimti šią planšetę, ją radęs ant staliuko, susipakavęs atgal į gamyklinę kartoninę dėžutę ir pasiėmęs su savimi. Tačiau toliau nukentėjusi nurodė, jog kaltinamasis atvyko labai piktas, buvo aiškiai neblaivus, jai vos tik atidarius duris, įeidamas vidun sugriebė ją už sprando, stipriai stūmė ir ji nugriuvo ant lovos, ant jos buvo ir jos nepilnametis neįgalus sūnus. Pasiėmęs planšetę, kaltinamasis įsakmiai pareikalavo ją važiuoti su juo, kur ir ko, jis nenurodęs, ji kaltinamojo labai bijojusi, todėl jam paklususi, kaltinamasis atėmęs jos mobilųjį telefoną, kad nesikviestų pagalbos. V. B. iškvietęs pažįstamo „taksi“ automobilį, pats atsisėdęs greta vairuotojo, o ji už kaltinamojo ant galinės sėdynės, kaip šio buvo paliepta. Kaltinamojo nurodymu „taksi“ juos nuvežė į kiemą daugiabučio, kuriame gyvena liudytojas A. S., kiemą, ten sustojęs priekiu į laiptinę dešinėje, kurioje gyvena A. S., prie abiejų laiptinių yra suoliukai. Čia kaltinamasis paskubomis išlipęs pats, iš lauko atidarė jos dureles, sugriebė jai už sprando ir ištempė laukan, nepaleisdamas, sprandą spaudė ir tempė ją toliau link laiptinės, ji iš skausmo surikusi, tuomet kaltinamasis rankoje laikyta kartonine dėžute su planšete viduje sudavęs jai į burną, jai skaudėjo. Ji matė, kad prie kairiosios laiptinės ant suoliuko sėdi dvi nepažįstamos moterys, panašu gyvenančios tame pačiame name, kurios, kai ji sušuko, šūktelėjo „ką darai ?!“, liepė kaltinamajam ją paleisti, šis irgi jas matė, girdėjo, tačiau į tai nereagavo. Laiptinėje kaltinamasis paskambino, A. S. buto duris atidarė pažįstama S. J., vos tik ši tai padarė kaltinamasis ją, V. B., stipriai stūmė į priekį, į S. J. ir jos susitrenkė galvomis, S. J. skubiai pasišalino ir užsidarė kambaryje. Tuo tarpu kaltinamasis ją sugriebęs už sprando pargriovė ant grindų, rankomis spaudė kaklą ir jos kūną prie grindų, jai skaudėjo, trūko oro, tai mačiusiam A. S. pareikalavus ją paleisti, kaltinamasis ją, toliau abiem rankomis suspaudęs kaklą, iškėlė ir laikė ore, ji nesiekė kojomis grindų, tai buvo labai skausminga, A. S. dar kartą pareikalavus, ją paleido. Po to kaltinamojo įsakmiai pareikalauta A. S. akivaizdoje turėjusi atsiklaupti ir atsiprašyti jį, kaltinamąjį. Nukentėjusi patvirtino, jog su kaltinamuoju gėrė alų šiame bute, o po to nuėję į kaltinamojo butą gėrė dar degtinę ar pan. gėrimą, kaltinamajam paklususi ir tai dariusi dėl to, kad labai jo bijojusi. Nuo kaltinamojo smurto buvo paraudęs jos kaklas, liko kraujosruva. Policijai pavakary pranešusi, nes norėjusi, kad būtų ištirtas įvykis ir kaltinamasis nubaustas, tačiau vėliau tiek policijos pareigūnams, tiek ligoninėje slėpė savo tapatybę, apie įvykį dalį aplinkybių nurodė išgalvotas, pasišalino iš ligoninės dar iki medicininės apžiūros, kadangi išsigando kaltinamojo keršto, supratusi, kad šis sužinojęs apie jo įskundimą, vėl supyks.

Iš esmės analogiškai nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusi V. B. nurodė ir 2018-08-14 tikrinant jos parodymus vietoje (1 t., b. l. 55-60).

4. Liudytojas V. M. paaiškino, jog dirba „taksi“ vairuotoju, įvykio dieną jį telefonu kaltinamasis iškvietė atvažiuoti prie bendrabučio tipo daugiabučio namo Vilkaviškio m. S. Nėries gatvėje. Čia jo jau laukė kaltinamasis su nukentėjusiąja, kad ši važiuoja prieš savo valią, teigia nepastebėjęs, tačiau pakeliui automobilyje jiedu pykęsi, keikę vienas kitą, o liepęs trumpam sustoti, kaltinamasis prašė nukentėjusią stebėti, kad ši nepasišalintų. Po to kaltinamojo prašymu jis juos nuvežęs į Vilkaviškio m. Maironio g. daugiabučio Nr. 32 kiemą, sustojęs prie dešiniosios laiptinės, kaltinamasis sėdėjęs greta jo priekyje, o nukentėjusi ant galinės sėdynės už kaltinamojo. Jų išlipimo momento teigiantis nepamenantis, tačiau matęs, jog jie į laiptinę nuėjo pro jo automobilio priekį, kaltinamasis buvo sugriebęs ir laikė nukentėjusią už sprando, šitaip laikydamas vedėsi ją greta. Kitokio kaltinamojo smurto prieš nukentėjusią jis nematęs, nes pradėjęs važiuoti atbulomis, kad apsukti automobilį, nukentėjusios balso, šauksmo negirdėjęs – automobilio salone grojo muzika, dirbo variklis. Jis taip pat nepastebėjęs ar kieme, prie laiptinių, ant suoliukų buvo kokių tai žmonių, - negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.

5. Liudytojas A. S. paaiškino, kad įvykio dienos rytą pas jį buvo užėjęs kaltinamasis, su juo išgėrė kiek mažiau nei 0,5 l degtinės, kaltinamasis skundėsi, jog paskolinęs nukentėjusiai planšetę, o ši negrąžinanti, klausė jos adreso, o jį iš jo sužinojęs, išvyko pas V. B. atsiimti savo daikto. Praėjus maždaug valandai, suskambo durų skambutis, jis pats virtuvėje ruošė maistą, o duris atidarė pas jį tuo metu buvusi S. J., jis girdėjo, jog įėjo kaltinamasis su nukentėjusia, pasigirdo triukšmas, kaltinamasi šaukė ant nukentėjusios – ten prasidėjo konfliktas, S. J. pasišalino ir užsidarė kambaryje. Jis pats matė, kad kaltinamasis pargriovė nukentėjusią koridoriuje ant grindų, abiem rankomis spaudė jos kaklą ir tuo pačiu kūną prie grindų, nukentėjusi atrodė labai išsigandusi, verkė, todėl jis, A. S. pareikalavo kaltinamąjį ją paleisti. Tačiau kaltinamasis leidęs nukentėjusiai atsistoti, toliau suspaudęs jos kaklą rankomis, ją iškėlė į orą, jos kojos nesiekė grindų, nukentėjusi duso, todėl jis dar kartą pareikalavo kaltinamąjį ją paleisti ir šis liovėsi, daugiau nesmurtavo, tačiau įsakmiai pareikalavo ją klauptis ir jį atsiprašyti, ką jo bijodama nukentėjusi ir padarė, kaltinamasis pareiškė atsiprašymą priimantis ir jai atleidžiantis. Jis pats matė, kad nukentėjusios liko paraudęs kaklas, kitokių smurto žymių ant jos kūno nepastebėjęs, jei abu netrukus išėję. Sekančią dieną jį sutikusi kaimynė jo klausė apie šį incidentą, sakė buvusi namo kieme prie suoliukų kai „taksi“ automobiliu atvažiavo pas jį kaltinamasis su nukentėjusia, kad tarp jų vyko konfliktas, kad nukentėjusi, vedama kaltinamojo į laiptinę, kreipėsi į ją prašydama skambinti policijai.

6. Liudytoja S. J., kurios ikiteisminio tyrimo etape duoti byloje parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 4 d. tvarka, byloje patvirtino tiek nukentėjusios, tiek liudytojo A. S. iš esmės sutampančius parodymus, kad įvykio dieną kaltinamajam su nukentėjusia atvykus pas liudytoją A. S., šio buto duris atidarė būtent ji, kad jai vos tik atidarius duris, kaltinamasis tiesiog įstūmė vidun nukentėjusią, ši prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į ją, S. J., po šito ji pasišalinusi į kambarį. Jame būdama girdėjo koridoriuje triukšmą, stumdymą - ten toliau vyko konfliktas, girdėjo, kad nukentėjusioji verkė. Po keleto dienų jos sutikta ir klausinėjama apie įvykį nukentėjusi jai pasakiusi, jog tąkart A. S. bute kaltinamasis ją buvo sugriebęs už kaklo, smaugęs, prieš tai buvo atvykęs ir sukėlė konfliktą jos namuose (1 t., b. l. 73-74).

7. Liudytojas V. A. teisme paaiškino, jog dirba policijos reagavimo skyriaus tyrėju, kad įvykio dienos vakarą, prisistačiusi išgalvota pavarde, nukentėjusi telefonu budėtojui pranešė apie patirtą nuo kaltinamojo smurtą, jiems vietoje, nukentėjusios namuose, pradėjus tikrinti informaciją, nustatė, jog nukentėjusi neblaivi, dalį aplinkybių apie nusikaltimo įvykį pranešė pačios išgalvotą (kad kaltinamojo buvo prievarta nugirdyta, nuvežta į mišką, pririšo prie medžio, iš jos namų pasiėmė planšetę), nuvežta medikų apžiūrai į ligoninę, iš jos pasišalino, tačiau sekančios dienos rytą pati atvyko į policijos įstaigą padaryti pareiškimą apie šį įvykį. Bendraudamas su nukentėjusia jis matė, jog ši buvo išsigandusi, pasimetusi, pasakodama verkė, pasiaiškindama dėl tapatybės nuslėpimo ir dalies išgalvotų aplinkybių, nukentėjusi įtikinamai nurodė, jog bijojusi kaltininko keršto, kai šis sužinos apie jo įskundimą policijai ir kad tai padarė ji. Ar ant nukentėjusios kūno jis pastebėjo kokius nors galimą smurtą liudijančius požymius, jis neprisimenantis.

8. 2018-08-14 atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusios butas (duomenys neskelbtini) yra bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), trečiajame jo aukšte. Pirmiausiai per rakinamas duris patenkama į koridorių, iš jo tiesiai yra durys į kambarį. Jame prie dešiniosios nuo įėjimo sienos stovi lova, už jos stalas, du pufikai. Prie kairiosios sienos stovi žurnalinis staliukas (priešais lovą), toliau – spinta su televizoriumi, už jų laiptai į mansardą (1 t., b. l. 23-28).

9. 2018-08-06 atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad liudytojo A. S. butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame keturių aukštų dviejų laiptinių gyvenamajame name, dešiniosios (žiūrint iš kiemo) laiptinės pirmame aukšte, dešinėje laiptų aikštelės pusėje. Lauke prie šios laiptinės įrengtas užvažiavimas neįgaliesiems, prie įėjimų į abi laiptines stovi po vieną poilsio suoliuką, statmenai į laiptines kieme parkuojami automobiliai, kuriuos nuo pastato skiria pėsčiųjų takas, kiemo danga asfaltuota. Per rakinamas duris pirmiausiai patenkama į buto koridorių, jo kairėje pusėje yra durys į kambarį, dešinėje pastatyta spintelė, grindys išklotos kilimine danga. Už durų į kambarį stovi dviejų durų spinta, už jos į dešinę yra durys į virtuvę, ji apstatyta baldais, buitine technika, ant grindų kiliminis takas, aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 30-37).

10. 2018-08-09 pažyma Nr. (1.24)-2-1244 viešosios įstaigos Vilkaviškio ligoninės administracija patvirtino, jog 2018-08-05, 20.20 val. laiku į skubios pagalbos skyrių kreipėsi nukentėjusi V. B., tačiau iki gydytojo apžiūros pasišalino, todėl jo apžiūrėta nebuvo (1 t., b. l. 67

11. 2018-08-23 daikto – kaltinamojo planšetinio kompiuterio, apžiūra nustatyta, kad jis iš esmės naujas (įsigytas 2018-07-17 iš UAB „Bitė Lietuva“), modelis „Huawei MediaPad T3 10 Space gray (Agassi-L09A)“, identifikavimo IMEI Nr. – 868355031801839, išmatavimai – 23x16x1 cm, įrenginys įpakuotas į gamyklinę kieto kartono dėžutę, įsigijimo kaina – 198 Eur (1 t., b. l. 79-85).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

12. Dėl kaltinamojo parodymų. Kaltinamasis V. B. byloje neigia visą jam inkriminuotą kaip nusikalstamą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. tiek jos namuose, tiek daugiabučio namo Vilkaviškio m. Maironio g. 32 kieme, tiek liudytojo A. S. bute, teigdamas, jog V. B. tik kelis kartus lengvai stumtelėjęs tam, kad ši sparčiau eitų, nuo to jai neturėję skaudėti. Patį savo fizinį dalyvavimą nagrinėjamuose įvykiuose (buvimą su nukentėjusiąja inkriminuoto smurto prieš ją panaudojimo vietose), jų eigą, kuri teismo vertinama nustatyta (aprašyta 1 punkte), kaltinamasis neneigia. Teismas tą dalį kaltinamojo teisme duotų parodymų, kuria jis neigia vartojęs prieš nukentėjusiąją prokuroro pareiškimu jam inkriminuotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, vertina aiškiai neatitinkančia tikrovės, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta kaip prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytoms išsamiais ir nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo nukentėjusios, taip pat tiesioginių nusikaltimo įvykių liudytojų V. M., A. S. ir S. J. parodymais, taip pat netiesioginio liudytojo V. A. parodymais. Be to, ir paties kaltinamojo pozicija dėl jam byloje pareikšto įtarimo, vėliau kaltinimo, taip pat paaiškinimai dėl bylos esmės proceso metu buvo nenuoseklūs ir netgi prieštaringi – po 2018-08-23 pranešimo apie įtarimą įteikimo apklausiamas kaltinamasis iš dalies pripažino fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją daugiabučio namo kieme, - kad čia ją stūmė, taip pat visiškai (pilnai) pripažino inkriminuotą fizinį smurtą liudytojo A. S. bute, - kad čia sugriebęs už sprando/kaklo ją pargriovė ant grindų, kad spaudė kaklą ir jos kūną prie grindų, kad po to iškėlė už kaklo į orą ir ši nesiekė kojomis grindų (1 t., b. l. 117-119). Negana to, kaltinamasis po 2018-09-04 pranešimo jam apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, patvirtino savo rankraščiu ir parašais, jog supranta to teisines pasekmes, pareiškė sutinkantis su tokiu proceso užbaigimu ir netgi planuojama prokuroro teismui siūlyti jam skirti bausme už inkriminuotą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 122-124). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ankstesnius parodymus teikė, taip pat darė žodinius ir rašytinius pareiškimus ne laisva savo valia, savo pozicijos dėl kaltinimo bei parodymų dėl bylos esmės nenuoseklumo, prieštaringumo kaltinamasis teisme niekaip nesugebėjo paaiškinti, o jo replika, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus pasirašė jų neskaitęs, teismą visiškai neįtikina, juolab, jog kelis kartus protokoluose kaltinamojo pozicija (pareiškimai) užfiksuota jo paties rankraščiu ir visais atvejais paties pasirašyta (BPK 20 str. 5 d.).

13. Dėl nukentėjusios parodymų. Jau minėta aukščiau, jog V. B. paaiškinimai dėl bylos esmės (juridiškai reikšmingų nusikaltimo įvykio aplinkybių) per visą jos procesą (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo) buvo labai išsamūs, nuoseklūs, logiški, nukentėjusioji juos įtikinamai susiejo ir su nusikaltimo įvykių aplinka kai buvo patikrinti jos parodymai vietoje. Nukentėjusioji su kaltinamuoju iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykio nebuvo susipykę, atvirkščiai, jų santykiai buvo gana artimi, kaltinamasis ja pasitikėjo skolindamas gana vertingą naują savo daiktą, todėl teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti nukentėjusios sąžiningumu, jos parodymų teisingumu, nenustatė jokios kaip galimos motyvacijos jai kaltinamąjį bent kokia tai dalimi apkalbėti. Teismo vertinimu, nukentėjusios ikiteisminiame tyrime ir teisme duotų parodymų teisingumo nepaneigia ir aplinkybės, kad nukentėjusi, po nusikaltimo įvykio būdama artimo sunkiam girtumo ir pranešdama policijai apie nusikaltimo įvykį, tai padarė tik maždaug po 8 val. laiko, slėpė savo asmens tapatybę (prisistatė išgalvota pavarde), dalį nusikaltimo įvykio aplinkybių nurodė neteisingai (nurodė jas kitaip nei buvo tikrovėje). Nukentėjusi teismui logiškai ir įtikinamai paaiškino to priežastis – kad pasibaigus kaltinamojo smurtui, ji dar kurį laiką su juo buvo, vartojo alkoholį, vėliau siekė nuslėpti tikrąją savo tapatybę, išvengti liudytojų įtraukimo į tyrimą, kadangi bijojusi kaltinamąjį vėl supykdyti, o vėliau - jo keršto, jeigu šis sužinos, kad jį įskundė būtent ji, todėl ir siekė tai padaryti prisidengdama kitu (išgalvotu) asmeniu. Nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojų parodymai, jie taip pat atitinka objektyvaus pobūdžio duomenis, nustatytus nusikaltimo įvykio vietų bei reikšmingo bylai daikto apžiūromis (BPK 20 str. 1, 4 ir 5 d. d.).

14. Dėl liudytojų parodymų. Tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai V. M., A. S., S. J. byloje patvirtino didžiąją dalį kaltinamajam inkriminuoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją daugiabučio kieme bei absoliučiai visą inkriminuotą smurtą A. S. bute, liudytojas V. A. teisme patvirtino nukentėjusios išvaizdoje ir elgsenoje buvus požymius, jog ši yra patyrusi kaltinamojo fizinį smurtą. Liudytojų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusios paaiškinimais, kartu su jais sudaro loginę nusikaltimo įvykio eigos grandinę (aprašyta 1 punkte), teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų kad ir netiesiogiai kelti abejones šių asmenų parodymų teisingumu. Konstatuojant, kad liudytojai patvirtina ne kaltinamojo, tačiau nukentėjusios byloje pateiktą nusikaltimo įvykių versiją ir parodymus, jų, liudytojų, parodymų patikimumo kontekste svarbu pažymėti ir aplinkybę, kad jie visi, išskyrus pareigūną V. A., buvo vienodai pažįstami ir geruose santykiuose tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja, todėl galėjo būti, buvo ir yra iš esmės objektyvūs (BPK 20 str. 5 d.).

15. Taigi, visi šios bylos teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestą dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis V. B. iš esmės dėl asmeninių paskatų – iš keršto už pavėlavimą sugrąžinti laikinai paskolintą planšetę, veikiamas pykčio ir apsvaigimo nuo prieš tai suvartoto alkoholio, pirmiausiai jos privačioje erdvėje – bute, fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, sugriebdamas šią už sprando, jį suspausdamas ir stipriai pastumdamas bei pargriaudamas ant lovos; jo reikalavimu abiem nuvykus prie Vilkaviškio m. Maironio g. 32 esančio daugiabučio gyvenamo namo, šio kieme prie laiptinės, pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas jų poilsį ir rimtį, jau viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, sugriebdamas ranka ją už sprando, ištraukdamas iš automobilio, toliau tempdamasis su savimi į laiptinę bei kartonine dėžute su viduje įdėta planšete suduodamas į burną, kad ši nesišauktų pagalbos; įstūmęs nukentėjusiąją į A. S. buto koridorių, ten ją pargriovė ant grindų, spaudė rankomis kaklą ir kūną prie grindų, iškėlė į orą, tuo ją smaugdamas, kiekvienu iš šių smurtinių veiksmų sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą, o viešu smurtu daugiabučio namo kieme – dar ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. B. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusiąją nusikaltimo įvykio metu visuose trijuose etapuose (nukentėjusios bute, daugiabučio namo kieme ir A. S. bute) vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis kaltinime jam inkriminuotu būdu aktyviai veikė (sugriebė, suspaudė sprandą ir stipriai stūmė; sugriebęs už sprando ištempė iš automobilio, tempėsi greta bei kieto kartono dėžute su planšete viduje sudavė į burną; sugriebęs už sprando pargriovė ant grindų, rankomis spaudė kaklą ir kūną prie grindų, spausdamas kaklą iškėlė į orą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas daugiabučio gyvenamo namo kieme, išorinių kūno sužalojimų žymių (paraudimų ant kaklo) juo (fiziniu smurtu) padarymas ir fizinio skausmo nukentėjusiajai tuo sukėlimas, tai darant dar ir mažiausiai dviejų pašalinių konfliktui asmenų (namo gyventojų) akivaizdoje ir jiems tuo sukeliant išgąstį ir nepatogumą, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis antrame nusikaltimo įvykio etape įžūliai elgėsi atvirame daugiabučio gyvenamojo namo kieme, sekmadienio priešpietį, girdint ir matant mažiausiai dviem pašaliniams konfliktui asmenims (ant suoliuko poilsiui prisėdusioms to namo gyventojoms), kaltinamojo smurtu ir juo sukeltu nukentėjusios šauksmu bei prašymu kviesti policiją buvo atkreiptas minėtų moterų dėmesys, tai sukėlė joms išgąstį ir nepatogumus – moterys šaukė kaltinamajam liautis (tai patvirtina tiek nukentėjusios, tiek netiesiogiai liudytojo A. S. parodymai), be to, čia (atvirame kieme prie daugiabučio laiptinių) bet kuriuo metu (atsižvelgiant į įvykių paros laiką) galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, taip pat atkreipusių į triukšmą dėmesį ir konfliktą per langus galimai stebėjusių to paties daugiabučio gyventojų, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai taip pat būtų sukėlę nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis šiuo antruoju nusikaltimo įvykio etapu nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, įskaitant atsitiktinai jo veiksmų liudytojais tapusius to paties daugiabučio namo gyventojus - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Aplinkybė, kad kaltinamasis subjektyviai veikė labiau iš asmeninių nei chuliganiškų paskatų (nors ir tokių požymių yra, ypač tyčiojimasis iš nukentėjusios, jos žeminimas reikalaujant prieš jį klauptis kitų pašalinių asmenų akivaizdoje), jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. šiuo konkrečiu atveju nepašalina. Penkta, teismui nekelia abejonių ir vertinimas, kad visus kaltinamajam inkriminuotus kaip nusikalstamus jo veiksmus apėmė viena ir ta pati tyčia fiziškai smurtauti prieš nukentėjusiąją ir taip jai atsikeršyti už savalaikį paskolinto daikto nesugrąžinimą, visi smurto etapai sekė vienas po kito, vienas kitame turėjo pradžią (kilo vienas iš kito), todėl visiškai pagrįstai, teismo vertinimu, yra kvalifikuoti kaip vieninga tęstinio pobūdžio tyčinė nusikalstama veika. O kadangi esminė jos dalis (2-asis etapas) buvo įvykdyta įžūliu elgesiu (fizinį skausmą nukentėjusiai sukėlusiu fiziniu smurtu) viešoje vietoje, pademonstruojant nepagarbą ne tik nukentėjusiai, bet ir aplinkiniams bei pačiai aplinkai, realiai sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką (plačiau 4-ame papunktyje), ir ši veikos dalis atitinka visus BK 284 str. numatytos veikos sudėties požymius, tai ir visi kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami būtent pagal šį baudžiamąjį įstatymą, nors kituose (1-ame ir 3-iajame) etapuose, juos vertinant izoliuotai nuo antrojo, jie būtų kvalifikuotini kaip švelnesnė, BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Nukentėjusio asmens pareiškimo byloje nebuvimas neužkerta kelio kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, be to, dėl visų be išimties kaltinamojo veiksmų etapų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

17. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.). Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu, kadangi smurtiniai poveikiai į nukentėjusios kūną nebuvo stiprūs, jais buvo sukelti kaip nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka tik minimalūs pagal baudžiamojo įstatymo dispoziciją padariniai – fizinis skausmas nukentėjusiajai, kaltinamasis taip pat šiuo atveju nenaudojo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą (BK 54 str. 2 d. 8 p.). Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didesne dalimi iš asmeninių nei chuliganiškų paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį mažina. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusios fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (fizinio smurto) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 str. 2 d. 4 p.).

18. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina dar patenkinama : viena vertus, kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teismo teisiamas antrą kartą, taip pat ir už analogišką BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 105-106, 108-110; 2 t. b. l. 13-14), o kadangi teistumas pagal pirmąjį apkaltinamąjį nuosprendį dar nėra išnykęs ar įstatymo nustatyta tvarka panaikintas, jis turi būti laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 97 str. 3 d. 3 p. (a) papunktis), kaltinamasis taip pat turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą (1 t., b. l. 104), tačiau kita vertus, kaltinamasis nėra neigiamai charakterizuojamas (1 t., b. l. 94, 97), nuo 2009-04-20 beveik ištisai dirba, nuo 2017-04-05 dirba nuolatinį darbą ir iš jo pragyvena (1 t., b. l. 102, 103), gyvena vienas, išlaikytinių neturi, nuo pirmesnių nusikalstamų veikų įvykdymo praėję jau daugiau nei 6 metai. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (BK 54 str. 2 d. 7 p.). Jo atsakomybę sunkinančia pripažintina aplinkybė, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nukentėjusios V. B. ir liudytojo A. S. parodymai) ir tai, teismo vertinimu, turėjo tiesioginės bei esminės reikšmės jo apsisprendimui nusikalsti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

19. Toliau teismas sprendžia, jog nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustačius lengvinančių bei kaltinamojo asmenybę įvertinus tik patenkinamai, šie duomenys atsveria mažesnio nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei reikšmę bausmės individualizavimo aspektu, todėl byloje, papildomai atsižvelgiant ir į tyčinių nusikaltimų recidyvą, kaltinamojo amžių, darbingumo lygį, asmeninę ir turtinę padėtis, sveikatos būklę, taip pat aplinkybę, kad nukentėjusioji jam atleido ir asmeninių pretenzijų nereiškia, teisingumo principas lemia maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą. Atsižvelgdamas į visumą aukščiau aptartų reikšmingų bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, jog baudžiamojo įstatymo požiūriu antrą kartą už analogišką tyčinį nusikaltimą teismo teisiamam kaltinamajam, kaip recidyvistui, paskirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų švelnesnių viešų darbų ar baudos bausmių paskyrimu šiuo atveju nebūtų iki gali pasiekti bausmės tikslai, jos būtų per švelnios ir neproporcingos kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties kaip recidyvisto pavojingumui, be to, baudos bausmės paskyrimas pirmuoju teismo nuosprendžiu ir priverstinis jos išieškojimas kaltinamojo nesulaikė nuo naujo analogiško tyčinio nusikaltimo įvykdymo, jo turtinės padėtis nėra pakankama tam, kad šįkart tikėtis sėkmingesnio tokios rūšies bausmės vykdymo ir jo efekto, viešų darbų bausmės vykdymas būtų aiškiai apsunkintas ir dėl kaltinamojo nuolatinio pobūdžio darbinės veiklos bei šiuo metu nustatomų jam sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu kaltinamajam paskirtina 1 m. laisvės apribojimo bausmė, nustatytini nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmeninę, turtinę padėtis, darbingumą bei darbinę veiklą atitinkantys įpareigojimai : a) per visą bausmės vykdymo laiką nebendrauti su nukentėjusiąja V. B., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jos arčiau kaip per 20 metrų, b) pirmus 6 mėn. nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, c) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis bedarbiu Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. p., 7 d.). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.).

20. Skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo byloje nenustatyta. Kaltinamajam V. B. lig šiol byloje jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, tokią procesinę prievartos priemonę skirti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nėra. Daiktinis įrodymas – kaltinamojo planšetė su įpakavimo dėžute, pirkimo-pardavimo sąskaita-faktūra ir laidu, laikinai saugomas pas kaltinamąjį V. B. (1 t., b. l. 87, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas visam laikui) teisėtam savininkui V. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą bausmės vykdymo laiką nebendrauti su nukentėjusiąja V. B., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jos arčiau kaip per 20 metrų, 2) pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, 3) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis bedarbiu Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. p., 7 d.).

Kardomosios priemonės nuteistajam V. B. neskirti.

Daiktinį įrodymą – nuteistojo planšetę su įpakavimo dėžute, pirkimo-pardavimo sąskaita-faktūra ir laidu, laikinai saugomą pas nuteistąjį V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui V. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas A. V.