- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-214-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kreditorius
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- A. K.
Civilinė byla Nr. e2S-214-856/2024 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03049-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. balandžio 17 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-17760-948/2024 pagal kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą skolininkui A. K. dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymu buvo patenkintas kreditoriaus pareiškimas ir nutarta išieškoti iš skolininko A. K. 7 7130,34 Eur žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai. 2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjos 2024 m. vasario 6 d. rezoliucija skolininkui buvo pratęstas terminas prieštaravimams pateikti iki 2024 m. vasario 19 d. 3. 2024 m. vasario 26 d. teisėjos rezoliucija buvo priimti skolininko prieštaravimai ir kreditoriui nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pateikti. 4. 2024 m. kovo 8 d. teisme gautas kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas dėl 2024 m. vasario 26 d. teisėjos rezoliucijos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. kovo 12 d. nutartimi kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. 6. Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio teisėjų priimtos rezoliucijos atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, be to, tokia rezoliucija neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. 7. Teismas atkreipė kreditoriaus dėmesį, jog motyvai dėl šios rezoliucijos teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą, išnagrinėjus bylą iš esmės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu kreditorius Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 26 d. rezoliucinio sprendimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 8.1. 2024 m. vasario 26 d. rezoliucija neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, tačiau užkerta kelią bylą užbaigti įsiteisėjus teismo įsakymui, nes ši rezoliucija savo esme panaikino jau įsiteisėjusį teismo įsakymą. Šią bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, motyvai dėl 2024 m. vasario 26 d. rezoliucijos teisėtumo ir pagrįstumo, išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliaciniame skunde būtų nelogiški ir beprasmiai. 8.2. Civilinėje byloje dėl skolininko pateiktų prieštaravimų yra priimtos dvi viena kitai prieštaraujančios rezoliucijos - 2024 m. vasario 20 d. rezoliucija prieštaravimus atsisakyta priimti ir 2024 m. vasario 26 d. rezoliucija tie patys prieštaravimai priimti (bylos kortelės duomenys EPP). 8.3. Skolininko atstovas prieštaravimus pareiškė pasibaigus teisėjos rezoliucija pratęstam terminui prieštaravimams pateikti ir neprašė atnaujinti termino prieštaravimams pareikšti bei išvis nenurodė jokių priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, todėl nebuvo išvis jokio teisinio pagrindo teismui atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, tuo pačiu panaikinant įsiteisėjusį teismo įsakymą. 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas A. K. prašo netenkinti kreditoriaus atskirojo skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 9.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nenumato kreditoriaus teisės skųsti atskiruoju skundu teismo veiksmus, susijusius su procesiniu terminu, tokia teisė numatyta tik skolininkui ir skolininko interesams. 9.2. Kreditorius, teikdamas skundą, siekią, jog būtų priimtas akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir kartu neteisingas procesinis dokumentas – teismo įsakymas, kitaip tariant formalus teismo dokumentas, tačiau nepagrįstas faktu ir teise. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos, kuria priimti skolininko prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 12. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad asmuo gali kreiptis į teismą ne bet kada ir ne bet kaip, bet tik įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas užtikrino visų asmenų vienodą teisę į teisminę gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 5–7 straipsniai). 13. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). 14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). 15. Taigi, galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo, turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas). 16. Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). 17. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017). 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. rezoliucija priėmė skolininko prieštaravimus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymo. CPK 439 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo pateikimo tvarką ir terminą, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį (rezoliuciją), kuria nutarta priimti skolininko prieštaravimus. Atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucija, kuria priimti skolininko prieštaravimai dėl 2023 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymo, nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 26 d. rezoliucijos, teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog tokio pobūdžio teisėjų priimtos rezoliucijos atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. 19. Kiti atskirojo skundo argumentai yra išimtinai susiję su pirmosios instancijos teismo rezoliucijos, dėl kurios apeliantas siekė inicijuoti apeliacinį procesą, vertinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Atsižvelgiant į tai, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė