- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-848-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00821-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- D. N.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 848 - 252 - 2015
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankroto administratoriaus V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1784-828-2015 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. N., trečiajam asmeniui bankroto administratoriui V. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo D. N. 547,86 Eur skolą, 46,53 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė už laikotarpį nuo 2013-08-24 iki 2014-12-31 pagal su atsakovu 2008-04-03 sudarytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovui teikiant šilumos energiją ir karštą vandenį į patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurių ¼ dalis priklauso atsakovui. Atsakovas patalpų nuosavybės laikotarpiu proporcingai savo nuosavybės daliai turi prievolę mokėti už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo. Atsakovui 2013-08-16 iškelta fizinio asmens bankroto byla ir 2014-08-29 nutartimi patvirtintas atsakovo mokumo atkūrimo ir šio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Atsakovo įsiskolinimas už šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidaręs jau po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, būdamas turto savininkas, privalo turtą išlaikyti ir bankroto proceso metu. Šio turto išlaikymo išlaidos dėl savo pobūdžio turi būti pripažintos bankroto administravimo išlaidomis ir atlyginamos būtent iš šių išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo D. N. 547,86 Eur skolą, 46,53 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai, nustatydamas, kad šios sumos turi būti sumokėtos iš atsakovo D. N. bankroto administravimo išlaidų atsakovo bankroto byloje. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-5876-755/2013 atsakovui D. N. iškėlė bankroto bylą, 2013-10-16 nutartimi patvirtino D. N. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, kartu ir kreditorių UAB „Vilniaus energija“ su 4 877,04 Lt reikalavimu, susidariusiu iki 2013-08-23 (bankroto bylos iškėlimo teisme). Teismas 2014-08-29 nutartimi patvirtino D. N. mokumo atkūrimo ir šio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Taip pat nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Laikotarpiu nuo 2013-08-24 iki 2014-12-31 atsakovo skola ieškovui yra 547,86 Eur, delspinigiai – 46,53 Eur. Skola susidarė po nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog pagal savo pobūdį ieškovo reikalaujamos priteisti sumos už šilumos energiją, būdamos tiesiogiai susijusios su bankrutuojančio asmens turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, išlaikymu, priskirtinos bankroto administravimo išlaidoms, t. y. išlaidoms bankroto procedūroms atlikti, kurių baigtinio sąrašo įstatyme nenumatyta. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo atveju tokios išlaidos nenumatytos bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane, nėra pagrindas jų tokiomis nepripažinti. Pažymėjo, kad teismų praktikoje įmonių bankroto srityje pripažįstama, jog tokio pobūdžio išlaidos (už tiekiamą šilumos energiją turtui, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai) turi būti apmokamos iš bankroto administravimo išlaidų. Bankrutuojančiai įmonei kyla prievolė mokėti ir palūkanas dėl reikalavimų, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, susijusių su bankroto procedūrų vykdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo bankroto administratorius V. Š. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Mokumo atkūrimo plane, kurį 2014-08-29 nutartimi patvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismas, yra numatytos konkrečios bankroto administravimo išlaidos, kuriose nenumatyta mokėti už bankrutuojančio asmens turto ir kitus privalomus mokesčius. Priešingai nei sprendė teismas, šiuo atveju negali būti jokio pagrindo fizinių asmenų bankroto procese vadovautis praktika, suformuota įmonių bankroto srityje. Apelianto manymu, ieškovas neturėjo teikti ieškinio teismui, o turėjo teisę pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio patikslinimo. Be to, teismas visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog nesivadovauti praktika vien dėl to, kad ji suformuota įmonių bankroto srityje, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens bankroto administratoriaus apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog skola už ieškovo tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui susidarė po nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, skolos, netesybų dydžio, palūkanų. Ginčas kilo dėl skolos mokėjimo tvarkos ir lėšų, iš kurių ji turi būti apmokama. Kaip minėta, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-08-29 nutartimi patvirtino atsakovo D. N. mokumo atkūrimo ir šio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo planą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka, t. y. mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Bankroto administravimo lėšų sumą numato bei jos pagrindimą parengia administratorius. Todėl akivaizdu, jog bankroto administravimo lėšos turi administratoriaus numatytą konkrečią paskirtį, atliekamų ar perteklinių lėšų nėra numatoma. Visoms lėšoms turint savo paskirtį, už jas yra atliekami su bankroto administravimu susiję darbai, paslaugos, kompensuojamos kanceliarinės bankroto administratoriaus išlaidos. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog pagal savo pobūdį ieškovo reikalaujamos priteisti sumos už šilumos energiją, būdamos tiesiogiai susijusios su bankrutuojančio asmens turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, išlaikymu, priskirtinos bankroto administravimo išlaidoms. Būtent nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams ir t. t. (FABĮ 12 str. 2 d.). Taigi, bankroto administratorius yra saistomas plano ir negali viršyti jame nustatytų mokėjimų. Be to, pažymėtina, jog FABĮ nenumatyta, kad kreditoriai savarankiškai galėtų keisti asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Jie tik gali teikti pasiūlymus pritarti arba nepritarti planui.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstą pirmosios instancijos teismo poziciją, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis teismų praktika įmonių bankroto bylose. FABĮ nenumato, jog kai kurie klausimai būtų reguliuojami ĮBĮ. Vadovaujantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Vadinasi, įmonės bankroto atveju bankroto administratorius perima visą įmonės turtą, todėl jis yra atsakingas už jo išlaikymą. Tuo tarpu FABĮ nėra numatyta, jog asmuo perduoda visa turtą administratoriui, o priešingai, kreditorių reikalavimų tenkinimo bei mokumo atkūrimo planu asmeniui yra leidžiama atitinkamiems poreikiams naudotis turtu jo neperduodant administratoriui. Iš šių įstatymų teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog FABĮ bei ĮBĮ administratoriaus teisės šiuo klausimu yra visiškai skirtingos, kaip ir bankrutuojančio subjekto savarankiškumas valdant lėšas, ką pagrįstai nurodo ir apeliantas savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu, skundžiamu sprendimu pritaikyta įstatymo analogija yra negalima. Sprendime pateikiama teismų praktika yra taikytina sprendžiant ĮBĮ reguliuojamus klausimus.
FABĮ 23 str. 3 d. numato, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais. Teismas taip pat priima ir tvirtina po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) šio įstatymo 17 str. 9 p. nurodytų skolinių įsipareigojimų. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su apeliantu, jog ieškovas UAB „Vilniaus energija“ šiuo atveju turėjo teisę pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio patikslinimo, o ne tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo D. N..
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad dėl netinkamo fizinio asmens bankroto klausimus reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl tenkindamas ieškinį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 str. nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,16 Eur (b. l. 1). Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831, 10,16 Eur (dešimt eurų ir 16 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.