Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. B., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajam R. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val. ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį, tai yra 1500 litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir G. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2007m. balandžio 9 d., apie 17⁰⁰ val., Alytaus raj., (duomenys neskelbtini) km. esančios L. B. sodybos kieme, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį gumine žarna su ant jos pritvirtinta metaline veržle nukentėjusiajam R. N. į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl įspaustinio kairio momenkaulio lūžimo.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis su ta pačia gumine žarna, veikdamas bendrininkų grupėje su G. K., kuris rankose turėjo metalinį strypą, sugadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį ,,Mazda 626“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužydami dešinįjį šoninį žibintą 20 Lt 79 cnt vertės, dešinįjį sparną 228 Lt 71 cnt vertės, priekinį tonuotą stiklą 234 Lt 20 cnt vertės, vidinį veidrodėlį 91 Lt 08 cnt vertės, priekinės kairės pusės duris 375 Lt 24 cnt vertės, kairės pusės priekinių durų stiklą 99 Lt 68 cnt vertės, dešinės pusės priekinių durų stiklą 99 Lt 68 cnt vertės, dešinįjį elektra valdomą veidrodį 214 Lt vertės, priekinių kairės pusės durų rankeną 41 Lt 35 cnt vertės, kairės pusės galinių durų stiklą 67 Lt 98 cnt vertės, dešinės pusės galinių durų stiklą 67 Lt 98 cnt vertės, kairįjį galinį trikampį stiklą 30 Lt 07 cnt vertės, kairiąją latako galinę dekoratyvinę juostą 15 Lt 65 cnt vertės, dešiniąją latako galinę dekoratyvinę juostą 15 Lt 65 cnt vertės, galinio stiklo tarpinę 83 Lt 45 cnt vertės, prietaisų skydą 199 Lt 15 cnt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. N. 1885 Lt 14 cnt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo prašymus skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pastarasis neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. B., atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. B., atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas sunkių, kitas – nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), praeityje neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino. Byloje be minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną iš nusikalstamų veikų (turto sugadinimą) padarė bendrininkų grupėje, į ką, skiriant bausmę, taip pat atsižvelgta.

Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., M. B. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., skyrė vieną iš griežtesnių, tačiau ne pačią griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Kolegija daro išvadą, kad galutinė subendrinta bausmė, kuri paskirta taikant bausmių apėmimo principą, nėra aiškiai per griežta. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.