- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4404-1143/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00149-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., L. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo T. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. P., L. R., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios sutuoktinės D. R. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad santuokos su D. R. metu, 2000-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu T. R. savo vardu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pripažintinas bendrąja jungtine T. R. ir D. R. nuosavybe. D. R. mirė (duomenys neskelbtini). D. R. testamento nebuvo sudariusi, į notarą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po D. R. mirties, priėmimo nesikreipė jokie asmenys, notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Be to, joks paveldėtinas D. R. turtas neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. D. R. iki pat mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Tik visai neseniai pareiškėjas sužinojo, kad nėra iki galo sutvarkyti visi po D. R. mirties atsiradę paveldėjimo ir jos palikto turto perėjimo pareiškėjo nuosavybėn klausimai. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas patyrė didelį stresą ir išgyvenimus, kadangi su sutuoktine buvo artimi, kartu darniai santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė, kadangi nežinojo apie įstatyme nustatytų procedūrų terminus, neišmanė paveldėjimo teisinių santykių reglamentuojančių teisės normų ir procedūrų. Be to, turtas buvo registruotas T. R. vardu, todėl jis manė, jog nereikia atlikti papildomų formalumų palikimui priimti. Nurodė, kad po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais valdė minėtą turtą, mokėjo nario mokestį sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjo už sodo pastatui tiektą elektrą. Visu turtu pareiškėjas rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, dėjo visas pastangas, kad turtas (įskaitant D. R. dalį) būtų išsaugotas. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau naudojosi sodo pastate paliktais namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika ir kitais daiktais, minėtus daiktus išsaugojo, dėjo pastangas, kad jie nebūtų išvogti ar kitokiu būdu prarasti. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė visą sutuoktinės palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jos paliktą turtą kaip savo bei elgdamasis kaip sutuoktinės palikto turto savininkas. Pažymėjo, kad pareiškimo patenkinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, o netenkinus pareiškimo būtų pažeisti pareiškėjo interesai ir teisėti lūkesčiai, padaryta didelė žala jo turtiniams interesams.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad negavo pranešimo apie palikimo, atsiradusio po D. R. mirties, perėjimą valstybei. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos D. R. palikimo perėjimą valstybei, ir tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime taip pat nurodė, kad negavo informacijos apie galimą mirusios D. R. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta; pareiškimo neginčija ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
5. Suinteresuoti asmenys I. P. ir L. R. savo atsiliepimuose su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad po jų motinos D. R. mirties jų tėvas (pareiškėjas) mokėjo reikalingus mokesčius už sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini); sodo namą prižiūrėjo, tvarkė aplinką, rūpinosi, kad turtas nebūtų prarastas ar sugadintas; taip pat T. R. minėtame sodo name laikinai gyvendavo bei naudodavosi sodo pastate esančiais daiktais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas santuokos su D. R. metu (santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)), 2000-08-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu savo vardu įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). D. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos D. R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjo duomenimis, po D. R. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
9. Taigi, teismas spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ir pan.
10. Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo sutuoktinės mirties, per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nei pareiškėjas, nei mirusiosios vaikai (šioje byloje suinteresuoti asmenys I. P. ir L. R.) nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinės mirties tik jis rūpinosi santuokos metu įgytu aukščiau nurodytu turtu (žemės sklypu ir sodo pastatu su kiemo statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)), kuris abiem sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojosi turtu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, nario mokestį sodininkų bendrijai, taip pat naudojosi sodo pastate paliktais namų apyvokos reikmenimis, baldais, buitine technika ir kitais daiktais, minėtus daiktus išsaugojo, dėjo pastangas, kad jie nebūtų išvogti ar kitokiu būdu prarasti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti įrodymai (pinigų priėmimo kvitų kopijos dėl nario mokesčio už 2002 m., 2005–2010 m. sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2002-06-11 iki 2021-04-08, objekto adresas – (duomenys neskelbtini)). Suinteresuoti asmenys pareiškėjo dukros I. P. ir L. R., sutikdamos su pareiškimu, savo atsiliepimuose taip pat patvirtino, kad po jų motinos mirties jų tėvas (pareiškėjas) mokėjo reikalingus mokesčius už minėtą sodo namą, jį prižiūrėjo, tvarkė aplinką, rūpinosi, kad turtas nebūtų prarastas ar sugadintas; taip pat T. R. minėtame sodo name laikinai gyvendavo bei naudodavosi sodo pastate esančiais daiktais. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi jiems abiem su sutuoktine priklausiusiu turtu, taip be kita ko siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydamas tą turtą kaip savo ir laikydamas save turto savininku. Kiti suinteresuoti asmenys byloje pareiškimui taip pat neprieštarauja.
11. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės D. R. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimą, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, laiko pagrįstu ir tenkina, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
12. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. R. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.