- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- A18.-2903-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01228-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- D. M.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2017 m. balandžio 28 d., apie 00.00 val. Pergalės g. 4, Vilniuje, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, kadangi policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės dokumentus bei policijos pareigūnams pareikalavus išlipti iš transporto priemonės, atsisakė tai padaryti. Tokiais savo veiksmais D. M. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
D. M. su padarytu pažeidimu sutiko, teismo posėdyje nurodė, jog suvokė, kad nevykdo teisėto pareigūno reikalavimo pateikti dokumentus, galimai policijos pareigūnų elgesys buvo grubus, tačiau teisėtas, ji išsigando, nes pirmą kartą jai taip atsitiko, vėliau pateikė teises; suprato, kad dėl, jos manymu, policijos pareigūnų grubaus elgesio ji galėjo vėliau pateikti skundą, tačiau turėjo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės dokumentus bei policijos pareigūnams pareikalavus, išlipti iš transporto priemonės, turėjo taip padaryti.
Be visiško D. M. prisipažinimo, jos kaltė, padarius protokole aprašytą administracinį nusižengimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: 2017-04-28 administracinio nusižengimo protokolu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Vilniaus apskrities vyriausioji policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių K. J. ir A. G. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2017-04-28, apie 00.00 val. patruliuojant Pergalės g. 4, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoja D. M., jos buvo apie dešimt kartų prašyta, reikalauta pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį laikė rankose ir automobilio dokumentus, tačiau ji kategoriškai atsisakė. Taip pat apie dešimt kartų buvo prašyta ir reikalauta, kad ji išliptų iš automobilio, tačiau ji nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos D. M. paaiškinimas. Nors teismo posėdyje D. M. iš pradžių nesutiko su padarytu pažeidimu, tačiau vėliau, teikdama paaiškinimus, pripažino padariusi protokole aprašytą administracinį nusižengimą, todėl, teismo vertinimu, pareigūnų apklausa teisme šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinė.
Administracinio nusižengimo protokole D. M. veikimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 506 straipsnio 1 dalį, numatantį atsakomybę už Policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymą. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog minėti D. M. veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalies sudėtį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, kur numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį <...>, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą, D. M. veika iš ANK 506 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Apibendrinant konstatuotina, jog byloje surinkti ir užfiksuoti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. M. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Jos veika atitinka 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes ji nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės dokumentus bei policijos pareigūnams pareikalavus išlipti iš transporto priemonės atsisakė tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad D. M. bausta administracine tvarka, viena nuobauda galioja. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jos piktavališkumas pažeidimo metu nenustatytas, į jos paaiškinimą, kad ji išsigando, sutriko, nes toks įvykis atsitiko pirmą kartą, sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. M. už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, t.y. įspėjimą (ANK 23 str. 1 d. 1 p. , 34 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 str. 1 d. 1 p. , 34 str. 5 d., 635 str. , 636 str.,
nutarė:
Pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 str. 5 d., paskirti jai įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.