Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti A. V. ir L. D. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 1 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. V. ir L. D. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

2015 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovada 2015 m. liepos 23 d. raštu Nr. 20-S-131946 grąžino teismui administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjimui trūkumų nepašalinus. Rašte Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados viršininkas A. R. nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 32 str. 1 d. 1 p., įstatyme numatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Rašte nurodyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir buvo nurodyta A. V. bei L. D. atžvilgiu surašytuose administracinio teisės pažeidimo protokoluose. Rašte pažymėta, jog A. V. ir L. D. ir buvo patraukti administracinėn atsakomybėn tik už tuos veiksmus, kuriuos patys atliko, t. y. pasisavino draugui O. P. priklausantį kompiuterį, nuomojamo buto savininkei nurodydami, jog tai yra jų bendras kompiuteris bei kartu, išsikraustydami paliko jį kaip užstatą už esamą skolą už buto nuomą buto savininkei M. B..

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Saulėtekio policijos nuovadai dėl esminių bylos trūkumų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių atitinkamo amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. atsako asmuo tiesiogiai padaręs pažeidimą, t.y. vykdytojas, kuris atliko veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., o būtent įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK nenumato bendrininkavimo ir atitinkamai organizatoriaus ar padėjėjo, kuris nedalyvavo darant pažeidimą kaip vykdytojas, atsakomybės ir jo veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d. nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva formuluoti, papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn. Aptariamuose administracinių teisės pažeidimų protokole nėra suformuluoti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. 2015 m. gegužės 14 d. ir 2015 m. gegužės 28 d. surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatyto aplinkybės“, nurodyta, kad A. V. kartu su L. D. pasisavino O. P. priklausantį kompiuterį, tačiau nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais L. D. ar A. V. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Iš M. B. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog kaip užstatą M. V. jai paliko nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, šį kompiuterį jai atidavė A. V. ir L. D., nurodydami, jog kompiuteris yra jų abiejų.

Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitų administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nėra aišku, kuris asmuo, t.y. ar A. V., ar L. D. yra kaltinamas administracinio teisės pažeidimo padarymu, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pasisavintas turtas ir kuris asmuo turėtų būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį dėl administracinio teisės pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti tiek A. V., tiek L. D. už tai, kad apie 2015-01-30 (tiksli įvykio diena nežinoma), A. V., susitaręs kartu su L. D. pasisavino O. P. priklausantį nešiojamą kompiuterį ,,Asus K53U“ bei paliko nuomojamo buto adresu Partizanų g. 94-60, Kaunas, savininkei M. B. kaip užstatą už esamą skolą už buto nuomą.

Be to, smulkiojo svetimo turto pagrobimo bylose būtina nustatyti, koks turtas yra pagrobtas ir kokia jo vertė. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyta kompiuterio „Asus K53U“ vertė. O. P. apklausos protokole nurodė, kad nešiojamą kompiuterį pirko prieš keturis metus ir už jį mokėjo 1000 litų. Byloje nėra jokių kompiuterio vertės nustatymo dokumentų. Nustatyti trūkumai yra kliūtimi teismui iš esmės išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą. Trūkumų teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti pats teismas neturi galimybės, todėl byla grąžintina ją pateikusiai institucijai trūkumų pašalinimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl grąžintina jiems pašalinti.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. V. ir L. D. traukiami administracinėn atsakomybėn už galimai 2015 m. sausio 30 d. (tiksli įvykio diena nežinoma) padarytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 d. numatyta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Byla Kauno apylinkės teisme buvo gauta 2015 m. liepos 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas eina į pabaigą bei atsižvelgiant į tai, jog byla gražintina administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusiai institucijai, todėl yra pagrindas pratęsti administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 255 str., 260 str. 1 d., 262 str. 1 d., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Saulėtekio policijos nuovadai - esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.

administracinės nuobaudos skyrimo terminą A. V. ir L. D. pratęsti 1 m. (vieneriems metams), šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 30 d.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.