Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam L. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Prienų rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, M. K. įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 30 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas R.G. priklausantį automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 172,173 punktų reikalavimus (galiojo iki 2006-10-12), t.y. viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį ir važiuodamas apie 118 km/h greičiu bei tuo keldamas grėsmę eismo saugumui, atsiradus kliūčiai, nesulėtino greičio ir atsitrenkė į sukantį į kairę automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam L. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atvirų kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, įrodymus vertino išsamiai ir nešališkai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai M. K. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymą ir skyrė jam bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip minėta ankščiau, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas nuosprendyje nurodė kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumą, nurodė išvadas ir motyvus kodėl jis kaltas nusikaltimo padarymu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada apie tai, kad M. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, viršijo leistiną greitį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir dėl jo nusikalstamų veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Nustatyta, kad apelianto veiksmai ir KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų atliktos ekspertizės duomenimis ir ekspertizės akto išvadomis, kuriose duotas atsakymas dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti. Ekspertizės akte duodama išvada apie tai, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes (duomenys neskelbtini) CE“, vairuotojo M. K. veiksmai, nes gyvenvietėje jis važiavo 118 km/h greičiu, tuo keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Audi 80“. Automobilio „Mercedes (duomenys neskelbtini) CE“ vairuotojas M. K. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, važiuojant maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu. Teismui nebuvo pagrindo netikėti šia išvada, nes ji išsami, argumentuota, atlikta kompetetingų specialistų, atlikta nepažeidus įstatymų reikalavimų, gauta teisėtu būdu, todėl pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus atitiko įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją galią. Taip pat, ji atitiko kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismas pagrįstai ja vadovavosi. Teismas išsamiai analizavo ir pasisakė dėl visų teisme apklaustų asmenų, tiek dėl nukentėjusiojo parodymų, tiek dėl nuteistojo M. K., liudytojo T.U. parodymų. Teismas nurodė kodėl tiki nukentėjusiojo parodymais dėl įvykio aplinkybių ir kodėl netiki bei nesivadovauja apelianto M. K. bei liudytojo T.U. parodymais apie jų nurodytas aplinkybes dėl automobilio „Mercedes (duomenys neskelbtini) CE“ greičio įvykio metu. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė, apelianto manymu, jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apelianto kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė M. K. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikimi ir pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad jo bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimas teisėjui nebuvo pareikštas. Nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teisėjas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi ar šališkas. Todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas. Juo labiau, kad apeliantas nenurodo šališkumo motyvų. Taigi, apelianto tvirtinimas, kad byla išnagrinėta šališkai, yra formalus. Jei apeliantas mano, kad teismas buvo šališkas tuo motyvu, kad netinkamai vertino įrodymus, tai atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat, teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė liudytojo T. U. bei nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo, važiavimo greičio. Teismas posėdyje patikrino įrodymus ir nuosprendyje padarė jų vertinimą. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistas rungtyniškumo principas. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo jį teisinančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šios apelianto teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo varžomos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas rungimosi principas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Kolegija sutinka su nuosprendyje nurodytais teismo argumentais bei išvada, kad M. K. pažeidė Kelių Eismo Taisyklių reikalavimus, dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta L. L. sveikata. Teismo nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais pagrįsta ši išvada ir šią išvadą pagrindžiantys duomenys bei motyvai. Daroma išvada, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.