- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-3729-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00369-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- I. V.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės O. B., patikslintą ieškinį atsakovui I. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-394-926/2018 atsakovas nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 17 d. ir 24 d. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete ieškove. Lytinė aistra buvo tenkinama be ieškovės sutikimo, prieš jos valią, apsvaiginus, padarant jai nubrozdinimus krūtinės srityje. Šis nusikalstamas veiksmas vyko atsakovui susilažinus su draugu, jog dar iki 2017 m. pabaigos jis su ieškove permiegos. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovė buvo pažeminta, baisių išgyvenimų ieškovė nenori prisiminti. Atsakovas neatsiprašė, neigė savo kaltę, kaltino ieškovę teigdamas, kad ji pati siekė lytiškai santykiauti. Toks atsakovo elgesys neatitinka moralės ir etikos normų. Po įvykio ieškovę kelis mėnesius kankino nemiga, iškildavo vaizdiniai, susiję su seksualine prievarta. Prieš ieškovę buvo panaudoti fiziniai veiksmai, padaryta negrįžtama emocinė žala. Ieškovė iki šiol bijo susitikimų su nepažįstamais vyrais. Ieškovė ilgą laiką vartojo žolinius raminamuosius vaistus, negalėjo kreiptis pagalbos į medikus ir vėl viską prisiminti pasakojant šią istoriją. Apie du mėnesius ieškovė nėjo į mokyklą, jai skirtas namų mokymas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paliekant pranešimą apie įteiktinus dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant įteikta praėjus 30 dienų. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo teismo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų (Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-394-926/2018, 2020 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) apie mokinės K. B. mokymąsi) tyrimą ir vertinimą, nustatyta, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog nekilo abejonių, kad lytiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovės vyko savanoriškai, abipusiu susitarimu. Santykiams iškilus į viešumą ieškovė teigė, kad santykiavo tik vieną kartą ir buvo apsvaiginta, tačiau šiuos jos teiginius paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek dalinai jos pačios parodymai, susirašinėjimas su D. G.. Atsakovo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalies sudėtį, atsakovui paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-81/2013; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.
Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas santykiavo su ieškove, kuri buvo nepilnametė, su jos sutikimu, abipusiu susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tuo metu buvo vaikas, dėl atsakovo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, ji buvo pažeminta, iškilus jų santykiams į viešumą ieškovė nelankė mokyklos, mokėsi nuotoliniu būdu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovę kamavo nesaugumo jausmas. Be to, ieškovė patyrė ir papildomus nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes turėjo vykti į apklausas, viską dar kartą prisiminti ir išgyventi. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį vertina ir tai, jog atsakovas su ieškove santykiavo jai neprieštaraujant. Ieškovė duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikė, taip pat neteikė įrodymų, jog jai buvo reikalinga medikų, psichologų pagalba. Turtinė žala ieškovei nebuvo padaryta. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovo nusikalstama veika neigiamai atsiliepė jos asmeniniam gyvenimui ar ugdymosi procesui. Todėl teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, siekdamas nepažeisti ne tik ieškovės teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingos interesų pusiausvyros, bei į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei K. B., gimusiai 2003 m. sausio 1 d., atstovaujamai įstatyminės atstovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovas sprendimo apeliacine tvarka skųsti negali, tačiau jie turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali skųsti Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.