Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-12 · Administracinė byla Nr. I-2938-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
I-2938-171/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2938-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00531-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjai A. J. S., atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovui M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti: 1) materialinę žalą, proporcingą turimo sklypo plotui, t. y. 21 071 Lt; 2) neturtinės žalos atlyginimą – 50 000 Lt; 3) 904 Lt išlaidas už Vilniaus 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. 2009-07-24 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2953 G. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią Vilniaus mieste. Pareiškėja yra 2009-04-10 mirusio G. S. teisių parėmėja. Kadangi minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, šį sprendimą apskundė teismui. Tarnyba, siekdama pašalinti teisės aktams prieštaraujančią padėtį, savo iniciatyva patikslino ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, plotus bei specialiąsias naudojimo sąlygas bei apribojimus ir priėmė 2011-10-17 įsakymą Nr. 49VĮ(14.49.2.) 4437 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. S.“ dalinio pakeitimo. Po šių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymų pareiškėjai priklausančių žemės sklypų plotai gerokai sumažėjo. Tarnyba neįsitikino, ar yra visos sąlygos atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, todėl ji neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo elgtis, ir tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjai padarė žalą. Dėl netinkamo valdžios institucijų darbo nuosavybės teisės buvo atkurtos į valstybinės reikšmės miškus.

Šiuo atveju negalima kalbėti apie teisinį saugumą ar teisėtų lūkesčių apsaugą, nes dėl valstybės institucijų aplaidumo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurios plotai buvo tikslinami dėl netinkamai atliktos Tarnybos pareigos, dėl to pareiškėja prarado dalį žemės ploto ir taip patyrė žalą, kurią sukėlė valstybės valdžios institucijos savo neteisėtais veiksmais.

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-02 įsakymais Nr. 49VĮ-(14.492.)3226 ir Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3627 buvo patikslinti ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotai, šio sklypo plotas sumažėjo nuo 3,5000 ha iki 2,6367 ha, bei patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šio sklypo plotas sumažėjo nuo 4,55 ha iki 1,3785 ha. Pareiškėja nurodo, kad dėl to patyrė žalą, nes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo 0,8633 ha, jo vertė 73 257 Lt ir sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas sumažėjo 3,1715 ha, jo vertė – 159 500 Lt. Nurodė, kad žala patirta sumažėjus sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotui, nes prarado 0,07 ha iš 0,32 ha (prarasto ploto vertė 6 698 Lt). Žalą taip pat patyrė sumažėjus sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotui (prarasto ploto vertė yra 14 373Lt).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad G. S. teisių perėmėja yra nuo 2009-04-10, o per šiuos metus teko ne kartą patirti nepatogumus, taip pat ir dvasinius, emocinius išgyvenimus dėl niekaip nesibaigiančio proceso, nesąžiningumo, prarado viltį ieškodama teisybės.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad iš atsakovo gavo pasiūlymą pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, jeigu nori, gali pakeisti valią, ir nurodė terminą šiems veiksmams atlikti. Pareiškėjai atsakovė pasiūlė už paimtą valstybės žinion mišką atkurti nuosavybės teisę į mišką, esantį kitoje vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Tarnyba, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–42).

Nurodė, kad dėl Tarnybos veiksmų pareiškėjai neatsirado nurodyta 21 071 Lt žala, t. y. nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Žemės sklypų ribos buvo tikslinamos Tarnybos ir pareiškėjos bendru sutarimu nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą bei pagal jos pačios 2011 m. rugsėjo 9 d. prašymą.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2953 pagrindu G. S. (miręs 2009 m. balandžio 10 d., pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.) nuosavybės teise priklausiusi ir šiuo metu iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,079 ha miško dalis ir iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,2858 ha miško dalis yra priskirtina valstybės išperkamam miškui. G. S. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateiktame 1991 m. spalio 1 d. prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra. Taigi į jam tenkantį buvusio savininko turėtą negrąžintą žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 punkto nuostata, mirusiojo G. S. vardu bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Todėl reikalauti žalos atlyginimo už 0,079 ha bei 0,2858 ha valstybės išperkamus miškų plotus pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad pareiškėja, nurodydama, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 73 257 Lt, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 159 500 Lt, nepateikė šių žemės sklypų vertę pagrindžiančių dokumentų, taip pat neaišku, kokią datą nustatyta pareiškėjos nurodoma prašoma atlyginti ginčo žemės sklypų vertė. Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad ji patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinius nepatogumus, kad vilties praradimas beieškant teisybės buvo apčiuopiamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keliais iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Atkreipė teismo dėmesį, kad, remiantis 2010 m. spalio 28 d. protokolu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3149-553/2010 (vėlesnis bylos Nr. 2-1367-553/2011), pareiškėjai jau nuo 2010 m. spalio 28 d. buvo žinoma, kad iš ginčo žemės sklypų bus išskiriami valstybinės reikšmės miškų plotai, todėl Tarnyba prašo teismo taikyti trejų metų senaties terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. (A. S.) (duomenys neskelbtini) turėtus 8,55 ha žemės, 4 ha miško (pagal dabartinį administracinį ir teritorinį suskirstymą minėta (duomenys neskelbtini) kaimo dalis yra (duomenys neskelbtini) savivaldybei po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje) pateikė A. S. (A. S.), E. Š., K. S. (K. S.), Č. S. (Č. S.), A. S. (A. S.), G. S. (G. S., miręs 2009 m. balandžio 10 d., pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.), R. S. (mirusi 2004 m. sausio 4 d., turto paveldėtojas – A. S. (A. S.), miręs 2010 m. birželio 23 d., jo turto paveldėtojai – J. S. (J. S.) ir L. S.) ir A. S. (A. S., miręs 2010 m. birželio 23 d., pretendento turto paveldėtojai – J. S. (J. S.) ir L. S.) (sprendimas (b. l. 25), atsiliepimas (b. l. 34–42)).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2953 G. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra bendrosios nuosavybės teise atitinkamai į 0,87 ha žemės ir 0,5 ha miško 4 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)). 3,5 ha žemės sklype (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), G. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,32 ha žemės, o 4,55 ha žemės sklype (projektinis Nr. 662-4) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), – 0,41 ha žemės (b. l. 25, 34–42).

Pareiškėja A. J. S. yra G. S. turto paveldėtoja pagal testamentą (b. l. 27).

Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nustatęs, kad į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka valstybinės reikšmės miško plotai, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-07 sprendimo Nr. 2.4-01-2953 dalį, kuria G. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,32 ha žemės sklype Nr. 662-3 ir į 0,41 ha žemės sklype Nr. 662-4 (b. l. 34–42).

Tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3626 „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys ir vietoje šio žemės sklypo suformuoti du žemės sklypai, t. y. Nr. 662-4-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 662-4-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); iš buvusio 4,55 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto (išskyrus 3,1715 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją) įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3626 naujai nustatytas 1,2101 ha žemės sklypo Nr. 662-4-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos bei 0,1684 ha žemės sklypo Nr. 662-4-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos (įsakymas (b. l. 5–6); įsakymo priedai (b. l. 7–8); atsiliepimas (b. l. 34–42)).

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakyme Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3627 „Dėl Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-10 įsakymu Nr. 2.3-4437-41, dalinio patikslinimo“ patikslintos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos; iš buvusio 3,5 ha žemės sklypo Nr. 662-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus 0,8633 ha šio žemės sklypo ploto, patenkančio į valstybinės reikšmės miško teritoriją), šiame įsakyme naujai nustatytas šio žemės sklypo 2,6367 ha plotas ir ribos (įsakymas (b. l. 21–22); įsakymo priedai (b. l. 23–24); atsiliepimas (b. l. 34–42)).

Pareiškėjai, kaip G. S. turto paveldėtojai, kartu su kitais pretendentais 2011-09-09 pateikus prašymą Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui patikslinti priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4437 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2953 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. S.“ dalinio pakeitimo“ G. S. (mirusiam 2009 m. balandžio 10 d., pretendento turto paveldėtoja – A. J. S.) 3,5 ha žemės sklype Nr. 662-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,2410 ha ploto dalį (vietoj 0,32 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2101 ha žemės sklype Nr. 662-4-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,1090 ha ploto dalį, o 0,0152 ha žemės sklype Nr. 662-4-2 (kadastro (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0152 ha ploto dalį (vietoj 0,41 ha buvusiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) (įsakymas (b. l. 26), atsiliepimas (b. l. 34–42)).

Tarnybai patikslinus ginčo žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras atsisakė ieškinio (b. l. 44–48).

Civilinė byla Nr. 2-1367-553/2011 2011-12-12 teismo nutartimi nutraukta (b. l. 4).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kelia atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės klausimą, atsakovei priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises pareiškėjai paveldėjus žemės sklypus, kuriuose buvo valstybinės reikšmės miškai, o vėliau Tarnybai priėmus sprendimus sumažinti žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, plotus, iš jų išskiriant valstybinės reikšmės miškų plotus.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Pagrindinė viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Kaip jau nustatyta, pareiškėja turtinę žalą kildina iš Tarnybos veiksmų, t. y. kad Tarnyba, atkurdama nuosavybės teises, neįsitikino, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtinas valstybės išperkamam, todėl dėl tokių, pasak pareiškėjos, neteisėtų veiksmų ir atsirado pagrindas atlyginti žalą.

Atsakovė teismo prašo taikyti trejų metų senaties terminą skundui paduoti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja sužinojimą apie savo teisių pažeidimą sieja su Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. įsakymais, kuriais buvo patikslinti jai priklausančių žemės sklypų ribos ir plotai. Teismas mano, kad tik priėmus įsakymus pareiškėja realiai faktiškai sužinojo, kad jos paveldėta turto dalis yra mažesnė, negu buvo paveldėta. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2014 m. sausio 24 d., nepraleidusi ieškinio senaties termino (b. l. 1–2).

Pareiškėja kaip turtinę žalą vertina sumažėjusią žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, vertę, sumažėjus tenkančiam plotui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. asmens patirta turtinė žala siejama su atitinkamais jam priklausančio turto praradimais. Pareiškėja nepateikė žemės sklypų vertę pagrindžiančių dokumentų, neaišku, kokią datą nustatyta pareiškėjos nurodoma prašoma atlyginti ginčo žemės sklypų vertė. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2953 G. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, į kuriuos pateko valstybinės reikšmės miškas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį valstybinės reikšmės miškas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tais atvejais, kai asmeniui atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, į kurį patenka valstybinės reikšmės miškas, jis yra išperkamas valstybės ir už jį valstybė atlygina įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pareiškėja turi teisę į lygiavertę kompensaciją. Pareiškėjos teisė reikalauti kompensacijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą patvirtinta kaip adekvati nuosavybės teisių gynimo priemonė. Ji kitokio pobūdžio turtinių praradimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, nenurodo ir jų atlyginti nereikalauja. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – žalos padarymo faktas. Kartu teismas pažymi, kad Tarnyba nuosavybės teisių atkūrimo procese, sutinkant pareiškėjai, ištaisė klaidą, kurios vertinti kaip neteisėtos pakankamo pagrindo nėra. Ginčas civilinėje byloje baigtas taikiu būdu, pareiškėjai išreiškus pageidavimą patikslinti žemės sklypo, į kurį jai atkuriamos nuosavybės teisės, sprendinius, išskiriant valstybinės reikšmės miško teritoriją. Nurodytoje byloje neteisėti atsakovės veiksmai nebuvo konstatuoti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-1409/2013 ir kt.). Pareiškėja, prašydama priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad dėl nesibaigiančio proceso ji patyrė dvasinius, emocinius nepatogumus, nesąžiningumo jausmą ir prarado viltį ieškodama teisybės, jautėsi apgauta. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja paveldėjo žemės sklypus, kuriuose buvo dalis valstybinės reikšmės miško. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos mirusiojo vardu. Iš CK 5.1 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Aiškinant nurodytos normos turinį darytina išvada, kad teisės į neturtinę žalą pareiškėja nepaveldėjo ir negalėjo paveldėti, todėl teismas daro išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (nors juos teismas nepripažino neteisėtais) ir neturtinės žalos.

Pareiškėjos reikalavimas atlyginti 904 Lt išlaidų už Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. 2009 m. liepos 24 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atmestinas kaip nesusijęs su nagrinėjamu ginču ir nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Pirma, paveldėjimo teisės liudijimas liudija pareiškėjos paveldėjimo faktą ne vien dėl nurodytų žemės sklypų, bet ir dėl kito turto, o atsakovės atstovės veiksmai, kurių neteisėtumas nebuvo nustatytas, nenustatytas ir priežastinis ryšys, nedarė ir negalėjo daryti įtakos šiems dokumentams išduoti, todėl nėra pagrindo pareiškėjai atlyginti jos patirtų išlaidų už Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. jai išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Antra, pagal šį liudijimą pareiškėja nepaveldėjo teisių į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o tik į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statinius (b. l. 27–28, 72–74).

Byloje nenustačius valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010), todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė