- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- e2-19524-959/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- J. A. L.
- Atsakovas
- V. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (e. b. l. 4), Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašu (e. b. l. 5-6), raštu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (e. b. l. 7), nutartimi (e. b. l. 8), nutarimu (e. b. l. 9), pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo (e. b. l. 10), nutarimu administracinio nusižengimo byloje (e. b. l. 11), pranešimu dėl išsikraustymo (e. b. l. 12), raštais dėl laisvės apribojimo bausmės sąlygų išaiškinimo (e. b. l. 13-14), pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (e. b. l. 15-16), sprendimu (e. b. l. 17-18) nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)., savininkė. A. V. L. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be teisėto pagrindo.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Teisė reikšti actio negatoria (negatorinis ieškinys) įtvirtinta CK 4.98 straipsnio nuostatose, pagal kurias savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, nesant tam teisėto pagrindo ir prieš turto savininkės (ieškovės) valią.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą ir iškeldintini atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškiniu pareikštas vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 169 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 271, 285–287 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei J A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio daikto – namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio;
3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų;
169,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele" banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitos Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą: įpareigoti atsakovą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu nedelsiant, sprendimui už akių įsiteisėjus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.