- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- B2-907-413/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00906-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- Lead Capital Ltd
- Trečiasis asmuo
- V. J., Ž. C.
- Advokatai
- Rūta Nausėdaitė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Viva Victoria“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Forum regis“ atstovei advokato padėjėjai Rūtai Nausėdaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ ieškinį atsakovui Lead Capital Ltd., tretiesiems asmenims V. J., Ž. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės likviduojamos UAB „Viva Victoria“ administratorius ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Viva Victoria“ laidavimo sandorius, sudarytus 2008 m. gruodžio 23 d. – 2009 m. spalio 20 d. laikotarpiu, pagal: 2008-12-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-01-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (5 500 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (11 425 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (17 811 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (32 129 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (40 152 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (48 563 EUR).
Reikalavimas grindžiamas tuo, kad UAB „Viva Victoria“ bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatyme ( ĮBĮ ) numatytus įpareigojimus ir gavęs Lead Capital Ltd finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei nustatė, kad įmonės direktorius V. J. nuo 2008-12-23 iki 2009-10-20, kaip fizinis asmuo, išdavė Ž. C. naudai 20 paprastųjų neprotestuotinų vekselių bendrai 715 580 EUR ( arba 2 468 751,00 Lt) sumai. Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės finansinę apskaitą bei kitus dokumentus, nerado laidavimo suteikimą patvirtinančių dokumentų. Vekseliuose buvo padarytas laidavimo įrašas. Laidavimas išreikštas žodžiu „laiduota“ ir patvirtintas UAB „Viva Victoria“ direktoriaus V. J. parašu. Pradinis kreditorius Ž. C. 2010 m. gegužės 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimą atsakovui Lead Capital Ltd. Ieškovė savo reikalavimą panaikinti laidavimo sandorius grindžia CK 1.82 ir 6.66 straipsnių bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo V. J., įmonės vardu laiduodamas už asmenines prievoles, veikė priešingai bendrovės interesams, nes laidavimas buvo suteiktas neatlygintinai, viršijo V. J. suteiktus įgaliojimus, nes jis apie ketinimą sudaryti sandorius nebuvo pranešęs kitiems juridinio asmens organams ar dalyviams. Sudaryti sandorių ieškovė neprivalėjo, nes nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę sudaryti ginčijamas sutartis. Vekseliai buvo pasirašyti 2009 metais, o bankroto byla bendrovei iškelta 2010 m. gegužės 20 d. pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, todėl akivaizdu, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Kita sandorio šalis Ž. C. suprato arba turėjo suprasti sandorio sudarymo neigiamas pasekmes. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes likviduojamos UAB „Viva Victoria“ administratoriui apie ginčijamus laidavimus tapo žinoma tik 2010 m. lapkričio 10 d., gavus atsakovės Lead Capital Ltd finansinį reikalavimą bankroto byloje. Jokių duomenų apie vekselių pasirašymą ir laidavimą bendrovės finansiniuose dokumentuose administratorius nerado.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai: atsakovui apie teismo posėdį paskelbta 2012 m. liepos 2 d. viešai (CPK 130 str.), tretiesiems asmenims išsiųsti teismo pranešimai (b. l. 114).
Trečiasis asmuo Ž. C. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčas su juo nesusijęs, nes jis visas iš vekselių kylančias reikalavimo teises perleido Lead Capital Ltd. Nustačius, kad trečiasis asmuo V. J. sudarė laidavimo sandorius, kurių neturėjo teisės sudaryti, kaltu būtų tik pats V. J.. Todėl teismui konstatavus esant padarytus nuostolius, juos turėtų atlyginti būtent šis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais laidavimo sandorius, pasirašytus trečiojo asmens V. J. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. spalio 20 d. Bendra vekselių, kurie užtikrinti laidavimu, suma sudaro 715 580 EUR arba 2 468 751,00 Lt (b. l. 25-44). 2010 m. gegužės 3 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Ž. C. visas reikalavimo teises, kylančias iš paminėtų vekselių, perleido atsakovui (b. l. 20-24). Ginčo sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo V. J. buvo UAB ,,Viva Victoria“ direktorius (b. l. 46-49). Ieškovė reikalavimų pagrįstumą įrodinėja remdamasi CK 1.82 ir 6.66 (actio Pauliana) straipsniais bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsniu.
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Dėl ieškinio senaties termino
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Paminėto įstatymo 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bylos duomenimis, ieškovės administratoriui apie Reikalavimo perleidimo sutartį tapo žinoma 2010 m. lapkričio 10 d., gavus iš atsakovės kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Viva Victoria“, ieškinys teismui pateiktas 2011 m. birželio 30 d. (b. l. 4). Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Teismas sutinka su ieškovės motyvais, grindžiamais suformuota kasacinio teismo praktika, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės administratorius veikia visų jos kreditorių vardu. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis (šios dienos bendrovės finansiniais dokumentais vadovautasi 2010 m. gegužės 20 d. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Viva Victoria“ iškėlimo) įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 70 procentų faktinio turto vertės, įmonė buvo skolinga darbuotojams 23 228,00 Lt (b. l. 96). Tokia įmonės finansinė būklė sąlygojo bankroto bylos iškėlimą ir tolimesnes bankroto procedūras, susijusias su įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimu. Taigi aptariamu atveju yra ir kita actio Pauliana ieškiniui pareikšti būtina sąlyga – kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė.
Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų kreditorių teisių
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas sandorio sudarymo metu tampa nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. 2008-2009 metais pasirašytais vekselių laidavimais ieškovė (skolininkė) įsipareigojo solidariai atsakyti trečiajam asmeniui Ž. C. (kreditoriui), jeigu trečiasis asmuo V. J. neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę ar jos dalį, kilusią ar kilsiančią iš pasirašytų neprotestuotinų vekselių. 2009 metais ieškovės turtas sudarė 7 054 052,00 Lt, kai tuo pačiu metu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 2 793 823,00 Lt (b. l. 95-97). Ieškovė Ž. C. laidavo pilna V. J. prisiimtų įsipareigojimų pagal visus 20 neprotestuotinų vekselių, pasirašytų tarp Ž. C. ir V. J., apimtimi, t. y. 715 580 EUR (2 468 751,00 Lt). Taigi, kaip teisingai nurodė ieškovė, UAB „Viva Victoria“ sudarė ginčijamą sandorį, kurį faktiškai įvykdyti buvo nepajėgi, nes kaip jau buvo minėta aukščiau, vadovaujantis tais pačiais 2009 metų ieškovės finansiniais duomenimis, 2010 m. gegužės 20 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Sudaryti sandoriai ieškovei buvo ekonomiškai nenaudingi, pažeidžiantys jos interesus ir priešingi bendrovės tikslams. Taigi, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis konstatuotinas šiai bylai reikšmingas faktas, kad ieškovė, faktiškai būdama nemoki, sudarinėjo sandorius, prieštaraujančius tiek įmonės tikslams, tiek kreditorių turtinėms teisėms ir interesams.
Dėl sandorio neprivalomumo, skolininko (ieškovės) bei trečiųjų asmenų (atsakovo) nesąžiningumo ir CK 1.82 straipsnio
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Skolininko pareiga sudaryti sandorį gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo (sandorio). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, t. y. kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz. įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29).
Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo privaloma sudaryti ginčijamus laidavimus, būtina nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokio sandorio sudarymą, ar jo sudarymui buvo teisinės prielaidos, ar sandorių šalys buvo sąžiningos ir kt. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Ieškovė, kurios vardu veikė direktorius V. J., ir trečiasis asmuo Ž. C. – buvo nesąžiningos, kadangi viena šalis (ieškovės direktorius) akivaizdžiai suprato, kad prisiimtų sutartinių įsipareigojimų negalės įvykdyti, kita šalis (Ž. C.), prieš sudarydamas sandorį, nepasidomėjo, ar ieškovė bus pajėgi vykdyti sandorį, ar toks sandoris nepažeis kitų kreditorių interesų (CK 6.66 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio pagrindu nurodo ir CK 1.82 straipsnį, teigdama, jog ginčijamas sandoris prieštarauja ir juridinio asmens tikslams, o trečiojo asmens Ž. C. veiksmai sudarant sandorius buvo nesąžiningi. Konstatavus laidavimo sandorio šalių nesąžiningus veiksmus, ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu ieškinio reikalavimai gali būti patenkinti, kai sandoris prieštarauja juridinio asmens organų steigimo dokumentuose nustatytai kompetencijai arba juridinio asmens veiklos tikslams, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Kartu su CK 1.82 straipsnio nuostatomis kartu turi būti taikomas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnis, kuris numato pasekmes, kai vekselis yra išduodamas asmens, kuris viršija savo įgaliojimus, t. y. neturinčio teisės veikti juridinio asmens vardu. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta norma nereikalauja privalomosios sąlygos kitos šalies nesąžiningumo. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.
Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris ar ne jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan.; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – sąžiningai ar ne veikė kita sandorio šalis, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).
Bylos medžiaga įrodyta, kad UAB „Viva Victoria“ direktorius V. J., kaip fizinis asmuo, 2008 – 2009 metais pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovo Ž. C. naudai už 715 580 EUR arba 2 468 751,00 Lt (b. l. 25-44), užtikrindamas jų įvykdymą jo vadovaujamos įmonės laidavimais. UAB ,,Viva Victoria“ įstatų 10.1 p. pasakyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Pagal įstatų 10.2 punktą, bendrovės organai neturi teisės priimti nutarimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Nustatyta, kad įmonės laidavimo sandoriai buvo neatlygintiniai, taigi iš sandorių įmonė negavo jokios finansinės ar kitokios naudos. Todėl teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad įmonės direktoriaus V. J. nepagrįstai didelės vertės neatlygintinų prievolių prisiėmimas sumažino įmonės pelną, padidino jos nemokumą, kas akivaizdžiai prieštarauja juridinio asmens tikslui siekti pelno. CK 2.87 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovės direktorius šią įstatymo nuostatą pažeidė, sudarė aiškiai nenaudingus bendrovei sandorius ir apie šių sandorių sudarymą įstatymo nustatyta tvarka nepranešė bendrovės akcininkams, tuo pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus.
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad buvęs ieškovės direktorius nebuvo įgaliotas sudaryti įmonės vardu ginčijamus laidavimo sandorius, kadangi UAB ,,Viva Victoria“ įstatų 12.3 straipsnio 5 punktas numato, kad direktorius privalo pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti nutarimą dėl laidavimo bendrovės ilgalaikiu turtu ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, kai šio turto vertė arba bendra suminė vertė pagal kelis sandorius per metus yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo. Pagal įmonės įstatų 12.3 straipsnio 6 punktą, visus paskolų ėmimo (kredito) gavimo klausimus privalo svarstyti ir išankstinį sutikimą duoti akcininkų susirinkimas. Ieškovės įstatinis kapitalas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 2 610 000 Lt, taigi 1/20 įstatinio kapitalo sudarytų 130 500,00 Lt. Todėl esant bendrai vekselių sumai 2 468 751,00 Lt, sandorių sudarymui buvo būtina gauti ieškovės įmonės akcininkų sutikimą. Tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgalinimus (ĮPVĮ 10 str.). Todėl pagrįsti ieškovės argumentai, jog UAB ,,Viva Victoria“ pagal ginčo sandorį neprivalo atsakyti savo turtu atsakovui, kadangi V. J., pasirašydamas vekselius, nei kaip ieškovės direktorius, nei kaip akcininkas, tokios teisės neturėjo.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str., 1 d. 8 p.). Kitų išlaidų ieškovė priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais laidavimo sandorius, sudarytus 2008 m. gruodžio 23 d. – 2009 m. spalio 20 d. laikotarpiu, pagal 2008-12-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-01-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-04-23 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (5 500 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (11 425 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-05-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (17 811 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-06-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (32 129 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-08-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-09-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (40 152 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (50 000 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (30 000 EUR); 2009-10-20 paprastąjį neprotestuotiną vekselį (48 563 EUR), sudarytus tarp uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ (juridinio asmens kodas 185611147) ir Ž. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.