Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-31-468/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
1S-31-468/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-31-468/2023Bylos Nr. 1-1101-1143/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko (Aleksandr Palamarčuk) skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-29 nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos taikymo terminą 1 mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023-12-28,

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent 2022-10-04, apie 0.30 val., būdamas svečiuose pas nukentėjusiąją pusseserę V. T., adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – V. T. priklausantį, turtą: 700 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Yoga 7“; 210 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S10“ ir 60 Eur vertės vyrišką striukę. Šiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė 970 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamajam J. V. nedalyvaujant teismo posėdžiuose Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. 2023-12-28 kaltinamasis J. V. vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartį sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-29 nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos taikymo terminą 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023-12-28, esant šios kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo pagrindui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas (būdamas laisvėje kaltinamasis J. V. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).

Šalies argumentai

3. Skundu kaltinamojo J. V. gynėjas advokatas A.Palamarčukas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-29 nutartį pakeisti ir J. V. skirti švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodo, kad J. V. šiuo metu nuolat gyvena pas savo brolį Kauno mieste, ketina vykdyti individualią veiklą. Gynėjo teigimu, įteikus J. V. šaukimą į suderintą teismo posėdį, jis dalyvaus procese. Mano, kad J. V. galėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

4. Skundu kaltinamasis J. V. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-29 nutartį pakeisti ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar asmens dokumento paėmimą. Nurodo, kad suėmimas jam buvo paskirtas nepagrįstai, teismas neatsižvelgė į jo gyvenimo sunkumus. Pažymi, kad šiuo metu gyvena pas brolį Kaune, dirba, tam, kad galėtų atlyginti sukeltą žalą. Kaltinamojo teigimu, jis pažada niekur neišvykti iki baudžiamojo proceso pabaigos, atvykti į teismo posėdžius ir įsipareigoja visiškai atlyginti sukeltą žalą.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. ir jo gynėjo advokato A.Palamarčuko skundai atmetami

6. Susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir kaltinamojo bei jo gynėjo skundų argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. V. paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo pažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas, kadangi nagrinėjamu atveju tokia griežta kardomoji priemonė yra būtina siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

7. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos J. V. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokią nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pačiam kaltinamajam atsisakant savo noru dalyvauti teismo posėdžiuose švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos medžiagą (kaltinamojo J. V., nukentėjusiosios V. T., liudytojo R. K. parodymus, daiktų apžiūros metu gautus duomenis, tarnybinių pranešimų duomenis bei kitą bylos medžiagą) darytina išvada – joje esantys objektyvūs faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis J. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą viena iš būtinų sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas, kuris yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant suėmimo paskyrimo klausimą nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, kadangi jie gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

8. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti kaltinamajam J. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-12-05 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. V. gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas jo terminas, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

10. BPK 142 straipsnyje numatyta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis kaltinamasis privalo iš anksto turi pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kitu atveju jam gali būti taikomos teisinio poveikio priemonės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. V. piktybiškai vengia dalyvauti teismo posėdžiuose apylinkės teisme, jokių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, teismui nepateikia ir taip vilkina procesą, kadangi jau 3 mėnesius nėra galimybės pradėti bylos nagrinėjimo, taip pat nenurodo savo dabartinės gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima su juo susisiekti. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis J. V. vengia proceso, slapstosi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo sugriežtinta skiriant suėmimą. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

11. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. V. nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios į jam siunčiamus šaukimus nereagavo, nenurodė tikslios savo gyvenamosios vietos, iš to akivaizdu, kad jis piktybiškai vengia proceso ir nėra galimybės kitu būdu, kaip tik ribojant jo laisvę, užtikrinti dalyvavimą procese ir sklandų bylos nagrinėjimą. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, akivaizdu, jog kaltinamasis J. V. vengia proceso ir tokie jo veiksmai vertintini kaip slėpimasis nuo teismo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas siekdamas užtikrinti nepertraukiamą kaltinamojo dalyvavimą teisiamajame posėdyje pagrįstai skundžiama nutartimi jam paliko galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė optimalų 1 mėnesio terminą ir tokia priemonė yra pagrįsta ir pateisinama.

12. Atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo taikymą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo tikslus, tai, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas yra uždelstas jau 3 mėnesius, teisėjų kolegija sprendžia, jog J. V. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir kaltinamojo ir jo gynėjo prašomą įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar asmens dokumento paėmimą, ar sutrumpinus suėmimo terminą šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad J. V. būdamas paleistas į laisvę neabejotinai savo noru atvyks į teismo posėdžius. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad užtikrinant kaltinamojo J. V. dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose byla gali būti išnagrinėta gana greitai ir kardomoji priemonė galės būti panaikinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks 1 mėnesio trukmės kaltinamojo laisvės ribojimas yra neproporcingas.

13. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. V. teises, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos siekiant užtikrinti sklandų procesą ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai skundžiama nutartimi palikdami galioti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo J. V. ar jo gynėjo advokato A.Palamarčuko skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

kaltinamojo J. V. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko (Aleksandr Palamarčuk) skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė