- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-1407-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00763-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo T. G. (toliau – T. G.) skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nuteistojo T. G. prašymas dėl bausmės sušvelninimo (bausmės vykdymo atidėjimo taikymo) atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. 2014 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d.. Už šio nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, T. G. buvo paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2015 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo T. G. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, vadovaujantis naujai įsigaliojusia BK 75 str. redakcija, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis T. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo (BK 75 str. nuostatų taikymo) tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Ankščiau galiojusi aptariamo straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę tik asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau nei šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tokiu būdu, įsigaliojus naujai BK 75 str. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir tiems asmenims, kurie pripažįstami kaltais už sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą.
Šių duomenų kontekste analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. už nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, komentuojama nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jos įvykdymą Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. G., vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, buvo paskirta tik 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus jas naujosios BK 75 str. redakcijos kontekste, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, abejonių T. G. atitikimu formaliesiems BK 75 str. reikalavimams aukštesniajam teismui nekyla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad naujoji BK 75 str. redakcija yra taikoma tik asmenims, kurie laisvės atėmimo bausmės iki įstatymo įsigaliojimo nepradėjo atlikti, tačiau tokio reikalavimo nei BK 75 str. naujoji redakcija, nei BPK 362¹ str. nuostatos, reglamentuojančios įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką, nenumato. Todėl vien tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti naująją BK 75 str. redakciją, jau yra pradėjęs atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, negali tapti kliūtimi komentuojamo straipsnio nuostatų taikymui.
Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas, skirdamas T. G. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas), kaltininko kaltės formą (nusikaltimas padarytas tyčia) bei rūšį, nusikalstamos veikos įvykdymo tikslus ir motyvus, įvertino parduotų narkotinių medžiagų kiekį, T. G. asmenybę (ankščiau teistas nebuvo), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ko pasėkoje, nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, skyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vertindamas išdėstytas T. G. asmenybę bei jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, Jonavos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti paskyrus T. G. realią laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atmetant nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį T. G. atžvilgiu, turėjo įstatymo jam suteiktą teisę svarstyti galimybę nuteistajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. bei BK 62 str. nuostatas, tačiau jokių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima švelninti T. G. baudžiamąją atsakomybę, nenustatė, šių nuostatų taikymo galimybės net nevertino, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo asmenybė bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis neatitiko tokio lygio, kuriam esant galima būtų svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės taikymą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kartu akcentuotina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Aptartų duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu, kartu pažymint, kad įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybes, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas, o jam paskirta bausme būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo nėra, tokia aplinkybe nelaikytina vien tai, jog nuteistasis nuteistas pirmą kartą.
Atsižvelgiant į T. G. likusios laisvės atėmimo bausmės dalį, pažymėtina, kad esant pagrindui nuteistajam galėtų būti taikomos nebent Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais motyvais, tačiau skundžiama nutartimi priėmė teisingą sprendimą dėl BK 75 str. pakeitimų netaikymo nuteistojo T. G. atžvilgiu, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. birželio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.