Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. V. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT KPR (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas M. V. 2007m. kovo 11 d. surašė ATP protokolą Nr.E512032 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį Vilniuje, Nemenčinės plente, viršijo leistiną iki 60 km/h greitį, važiuodamas 84 km/h greičiu ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus (b.l.18).

M. V., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog tuokart važiavo Vilniaus link iš kapinių ir jo automobilio greitis visą laiką buvo apie 70 km/val., nes jis buvo įsitikinęs, kad tame kelyje toks greitis yra leidžiamas. Sustabdęs policijos ekipažas stovėjo pirmame, skaičiuojant nuo kelio ženklų „Vilnius“ ir „60“, įvažiavime į dešinę iš Nemenčinės plento, kokia tai gatvė, jis nežinąs, gal būt- Gaidžių, kaip yra pavaizduota policijos parengtoje pažeidimo vietos schemoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 124 str. 3 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų litų. Iš ATP protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007-03-11, 14.48 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, viršijo leistiną iki 60 km/h greitį, važiuodamas 84 km/h greičiu.

Pareiškėjas neigia viršijęs greitį tiek, kiek fiksuota nutarime, todėl prašo nutarimą naikinti tiek iš esmės, tiek dėl padarytų, jo nuomone, procedūrinių pažeidimų.

Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti teismas liudytojais apklausė pareigūnus R. B. ir J. D., kurie teisme parodė, jog iki pažeidimo pareiškėjo nepažinojo nei kaip pareigūnai, nei asmeniškai, tad motyvų melagingai liudyti neturi. Paaiškino, jog pažeidimo padarymo aplinkybių dėl jo senumo ir rutiniškumo (kiekvieną dieną sustabdo dešimtis pažeidėjų) labai gerai nepamena, bet pažeidimo dieną ir metu vykdydami tarnybą stebėjo KET laikymąsi arba įvažiavime iš Nemenčinės plento į Gaidžių gatvę, arba ties Lietuvos Amerikos klinikos pastatu, nes kitose vietose jie nestovi. Abu, nuvykę į vietą, rekonstravo pažeidimo aplinkybes, t.y. greičio matuokliu pamatavo atstumą nuo kelio ženklų „Vilnius“ ir „60“ iki sankirtos su Gaidžių, iš kurios buvo matuojama, ir nustatė, kad atstumas yra 355 metrai. Nebūdami tikri dėl vienos iš dviejų vietų, už pagrindą ėmė būtent atstumą iki Gaidžių gatvės, nes šis variantas yra palankesnis pareiškėjui. Naudotas nešiojamas greičio matuoklio tipas leidžia greitį matuoti ir laikant jį rankoje, tačiau netiesa, kad matuojama ir krivūle stabdoma buvo vienu metu, krivūlė, matuojant greitį, laikoma specialiame laikiklyje pritvirtintame prie diržo, pamatavus greitį, kita ranka ištraukiama krivūlė ir ja stabdoma. Lazerinis prietaisas neleidžia klaidos galimybės, nes prietaisas parodo greitį, tik tuomet, kai jo spindulys nukreipiamas į valstybinį numerį, duomenys dėl tausojimo programos po 5 sekundžių automatiškai išsijungia, nuspaudus mygtuką, jie vėl pasirodo displėjuje. Tuokart nevažiavo joks kitas automobilis. Taigi, iš paties M. V. paaiškinimo, kad pareigūnai greitį matavo pirmame nuo greitį ribojančio ženklo įvažiavime į dešinę, darytina išvada, kad greičio matavimo momentu jis buvo ženklo „60“ galiojimo zonoje, nes prietaiso rodmuo (užfiksuotas ir ATP protokole) 203,7 yra ne sekundės, o atstumas metrais iki automobilio radimosi vietos greičio fiksavimo momentu. Dėl matuoklio rodmenų teismui taip pat abejonių nekyla, nes jis matavimo metu turėjo galiojančią patikrą (b.l.29), t.y., buvo techniškai tvarkingas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl skundo pagrįstumo, nesiremia V. V. paaiškinimais, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, be to, liudytoja yra pareiškėjui artimas asmuo- motina, todėl suinteresuota sūnui palankiu sprendimu.

Dėl, pareiškėjo nuomone, galimai būtino prietaisui Traffi Patrol Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo nebuvimo, pasakytina, jog šis matavimo prietaisas yra ne radiolokacinis, o lazerinis, todėl jo veikimo principas kitas, t.y., jokie radijo dažniai nenaudojami, todėl ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimo šiuo atveju nereikia.

Prietaiso naudojimo instrukcija (b.l.31-45) nereikalauja, kad, matuojant greitį, prietaisas būtų prie ko nors pritvirtintas, o iš jos 2 ir 8 punktų turinio matyti, kad tai yra rankoje laikomas matavimo prietaisas skubiam panaudojimui matavimo tikslais be specialaus stovo. Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, jog prietaisas naudotas pažeidžiant jo naudojimo instrukciją (t.y. prietaiso nepritvirtinus) - taip pat nepagrįstas. Pagal šios instrukcijos 5 punktą prietaiso tekstinis skaitmeninis displėjus skirtas parodyti matavimo nuotolį iki transporto priemonės ir greitį ir jis, praėjus 3 sekundėms nuo greičio užfiksavimo, prigęsta (5,7 punktai), nustatytų reikšmių vaizdas vėl įsijungia, iš naujo paspaudus mygtuką „meas“ (6 punktas), o pagal 3 punktą- prietaiso mikrokompiuteris išsaugo duomenis, tad skundo argumentai dėl galimų manipuliacijų prietaisu, kurios gal būt galėjo iškreipti rezultatų tikslumą, atmestini.

M. V. teigia, jog protokolą surašė patrulis R. B. , tačiau įgaliojimo atlikti veiksmus jis nematęs, kas prilygsta neteisėtai pradėtai teisenai. ATPK 259¹ str. 2 d. numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247(10) straipsniuose nurodytų organų kompetencijai (225 str. – policija), administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 2 punkte įtvirtinta, jog šia instrukcija vadovaujasi visi policijos pareigūnai, organizuojantys ir vykdantys policijos patrulių veiklą. Instrukcijos 4 punkte numatyta, jog patrulių vienas iš uždavinių- eismo priežiūra, o vykdydami šį uždavinį jie privalo kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus, priimti sprendimą įforminti KET ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikydami administracinio poveikio priemones, įvertinus visas tokių pažeidimų aplinkybes (65.1,65.5 punktas). Taigi, ATP protokolą surašęs pareigūnas- vyriausiasis patrulis R. B. - vykdė eismo priežiūrą, todėl jokio atskiro įgaliojimo surašyti ATP protokolą jam nereikėjo.

Kelio ženklų ir signalų konvencijos 6 str. 1 dalis numato, jog paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje; tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti. Taigi matyti, jog prievolės visais atvejais statyti kelio ženklą ir kitoje važiuojamosios dalies pusėje, kaip mano pareiškėjas, nėra, o iš pateiktos pažeidimo situacijos schemos matyti, jog pareiškėjo minimi kelio ženklai buvo aiškiai matomi, lengvai ir laiku atpažįstami, be to, pareiškėjas ir neneigia matęs ženklą.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog nebuvo apklausta jo motina V. V., kas, anot jo, reiškia grubų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimą, pasakytina, jog pagal ATPK 276 str. 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. ATP protokole pažeidimo faktą liudijantys asmenys nenurodyti, savo darytame protokolo įraše pareiškėjas konkrečių duomenų apie galinčią paliudyti motiną neįrašė (b.l.18), raštiško prašymo apklausti tam tikrą asmenį liudytoju institucijai neteikė. Situacija pareigūnams atrodė aiški (b.l.20-21), todėl apklausinėti pareiškėjo motiną būtinybės nematė. Daryti išvadą, jog buvo padarytas grubus pažeidimas negalima, nes pareigūnai įrodymų rinkimo pareigos, įtvirtintos ATPK 256 str. 3 dalyje, nepažeidė, o turint omeny tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme yra institucijoje iškeltos bylos tąsa, pareigą nustatyti ginčijamas aplinkybes turi teismas, ką jis nagrinėjamoje byloje ir padarė (ATPK 284 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjui taikytos administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinumo – išaiškintina, jog ATPK 32 str. 1 d. 5 punkte įtvirtinta, kad sunkinančia aplinkybe laikytinas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju- dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Taigi ir šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad institucija surinko pakankamus M. V. kaltės, padarius ATPK 124 str. 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, administracinė nuobauda parinkta tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės 2007-03-15 nutarimą Nr.E512032, kuriuo M. V. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 250 Lt bauda (pažeidimą įvertinus 4 balais), palikti nepakeistą, o skundą - atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.