Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-380-287/2020 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.,1.9; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2020 m. spalio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) 2003-11-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2010-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2014-11-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2015-05-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis pakeista 20 parų areštu;

5) 2015-07-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto;

6) 2016-03-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu;

7) 2017-11-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2019 m. spalio 20 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), J. N. gatvėje, eidamas kartu su S. L., tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą kumščiu sudavė S. L. į kairiąją akį, šiam nugriuvus ant asfalto, tyčia vieną kartą spyrė jam į kairįjį šoną, po to sugriebė jam už kairės rankos ir tempė į save, taip padarė nukentėjusiajam S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimą ir intraodines kraujosruvas kairiojo skruosto srityje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelio vijoklio srityje, kairės ausies kaušelio prievijoklio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame kelyje.

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo pas savo būsimą švogerį A. V. sodyboje, nes paprašė padėti. Dirbo jis, švogeris, L., M. S.. Jis paskambino ir pasikvietė padėti dirbti S. L., kuris atvažiavo ir atsivežė butelį degtinės. Jie išgėrė degtinę, pasidarbavo, pamatė, kad dar reikia gėrimo, todėl nuėjo su L. į parduotuvę dar nusipirkti. Jis turėjo 20 eurų ir nupirko 0,7 litro talpos butelį degtinės, nusipirko sulčių ir abu nuėjo (L. stūmėsi dviratį) į negyvenamą sodybą išgerti degtinės. Išgėrė nusipirktą degtinės butelį ir abu buvo girti. L. girtas stumdamasis dviratį ėjo link savo namų, o jis nuėjo į A. V. sodybą ir paprašė V., kad parvežtų jį į namus, nes buvo per girtas. L. iki namų buvo gal koks kilometras. Kitos dienos rytą jam paskambino L., ar dar kažkas ir pasakė, kad L. yra sužalotas, teigia, kad jis jį sužalojo. Jis nuvažiavo pas L. pasižiūrėti, kas jam yra. L. teigė, kad jis jį sužalojo, o jis sakė, kad negalėjo sužaloti, nes L. stūmėsi dviratį ir jie išsiskyrė prie tos negyvenamos sodybos. L. parašė ant jo pareiškimą. Jis sako teisybę. Jie dažnai su L. išgeria, sueina, niekada nebuvo piktumų, netiki, kad galėjo jam kažką padaryti, neįmanomas dalykas.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. jis neprimušė. Nežino, kodėl L. taip sako. Žino, kad kartu gėrė, gal norėjo pinigų, nes L. brolis jo nekenčia. L. buvo girtas, dorai nieko neatsimena, o jis atsimena, kad jiems išsiskyrus, nuėjo V. paprašyti, kad parvežtų jį į namus. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad nieko neprisimena, tačiau vėliau pasišnekėjus su V., L., jie jam pasakė, kad jis atėjo pas juos į kiemą prašyti, kad parvežtų į namus, tada jis atsiminė kažkiek įvykio aplinkybes, kad ėjo skersai kelio. L. nemušė ir su juo kartu nėjo. L. gal dėl girtumo visko neatsimena, gal pats kur nors griuvo, gal kas nors kitas jį užkabino, gal kitas jį primušė. Po įvykio su L. kalbėjosi, sakė, kad šneka nesąmones. L. neatsiprašė, tik buvo nuvažiavęs pasižiūrėti kas jam nutiko. Lopeta teigė, kad jis jį sumušė, pasakė, kad galvotų kaip nori. Su L. nesipyksta, pažįstami daug metų.

Nukentėjusysis S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jį sužalojo kaltinamasis R. Praeito posėdžio metu sakė, kad susižalojo pats, kadangi buvo girtas. Visko gerai nebeatsimena, nes praėjo metai laiko. Įvykio dieną, po mamos laidotuvių, nuvažiavo pas V., kuris remontavo savo namą. Nuvažiavo jau būdamas išgėręs. Padėjo prie namo remonto, kur kartu buvo A. L., M. S., A. V. ir R. M.. Atsivežė butelį gėrimo, kurį su M. išgėrė. Su M. nusipirko dar butelį gėrimo, kurį taip pat išgėrė. Po to abudu išėjo į namus, eidami dėl kažko susipyko. Jis ėjo stumdamasis dviratį, o M. ėjo kartu. Gerai nepamena dėl ko susipyko, nes buvo stipriai išgėręs. Kiek pamena, kad M. vieną smūgį sudavė į veido kairę pusę prie akies, o antras smūgis buvo suspirtas į šoną. Po suduoto smūgio į veidą jis nugriuvo ant asfalto, su galva trenkėsi į asfaltą, bandė stotis ir tada M. spyrė į kairį šoną, patempė jį, todėl jis nusibrozdino. Sužalojimai buvo padaryti prie akies, sužalota ausis, vyko į ekspertizę ir ekspertai nustatė visus sužalojimus. Po spyrio į šoną sužalojimo nesimatė, bet skaudėjo. Po įvykio jis nuėjo į namus. M. gal irgi nuėjo į namus, nežino. Tą vakarą greitosios pagalbos nesikvietė, o kitą dieną kvietėsi greitąją pagalbą, nes skaudėjo, pamatė sužalojimus. Apie savaitę laiko dėl sumušimo jautė skausmą, nepatogumus. Su M. tarp jų niekada nebuvo piktumų, nesutarimų. Dabar yra susitaikę, nepyksta ant M. Civilinio ieškinio atsisako, nereiškia.

Atsakydamas į užduotus klausimus, nukentėjusysis S. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvykio datos nebeatsimena, bet gali būti kaltinime nurodytu laiku. Pirmą smūgį gavo į veidą, į kairę akį, o po suduoto smūgio jam nuvirtus ant asfalto, spyrė į šoną, tampė. Iki įvykio jis nebuvo sužalotas. Po sumušimo dviratį paliko įvykio vietoje, į namus grįžo be dviračio, nes buvo stipriai išgėręs. Kitos dienos rytą dviratį atvarė kažkoks vaikas. Piniginę rado kieme, tačiau joje nebuvo 50 eurų. Galėjo būti, kad pinigus išėmė tas pats vaikas kuris atvarė dviratį. Kaimynas matė, kad vaikas atstūmė dviratį. Po įvykio, kitos dienos rytą pas jį buvo atėjęs L. ir su juo kalbėjosi apie įvykį, sakė, kad jį sužalojo M. Dar apie įvykį pasakė broliui V. L., kuris buvo atvažiavęs kitos dienos ryte ir privertė jį kreiptis į policiją. Kaltinamasis jo atsiprašė, nes po įvykio kitą dieną atvažiavo pas jį, kadangi norėjo susitaikyti, bet jis jau buvo parašęs pareiškimą. M jo atsiprašė už tai, kad sumušė. Jeigu nebūtų parašęs pareiškimo, vėliau į policiją nebūtų kreipęsis. Kaltinamasis jo prašė sakyti, jog jo nesumušė, kad pats susižalojo, kad nebūtų problemų. Už tai M. jam nieko nežadėjo. Jie yra susitaikę, kartu išgeria. Šiandien posėdyje sako tiesą.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 metų spalio ar lapkričio mėnesį, dienos nebeatsimena jo sodyboje vyko statybos darbai. Prie statybos darbų jam padėjo R. M., A. L. ir M., kurio pavardės nebeatsimena, o vėliau su dviračiu atvažiavo S. L., o kas jį pakvietė, negali pasakyti. Jiems bedirbant, vienu metu R. su S. kažkur pasišalino, o paskui gal už kokios valandos grįžo R. vienas be S. Tuo metu buvo jau prietema, vėlu, nes jie dirbo gal net iki nakties 12 valandos, dirbo pasijungę šviesas. Jis pamatė grįžusį ir už namo kampo stovintį R., o iš kur šis atėjo, nežino, nematė. Baigus darbus, jis R. parvežė į namus.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jiems dirbant, R. ir S. išgėrinėjo. Negali pasakyti, ar L. vartojo alkoholį, nepamena. Kai R. grįžo, buvo girtas. Nepamena, ar klausė, kur jie su L. buvo išėję. Ant R. jokio kraujo nesimatė. Sekančios dienos rytą jis sužinojo, kad L. buvo sumuštas. L. klausė jo dėl dviračio, pasakė, kad jo sodyboje tikrai nepaliko, vėliau kažkas dviratį jam parvarė. Sekančią dieną jis matė L., matė nubrozdintą žandą, nepamena, gal L. sakė, kad jį sumušė M. Klausė M., tas sakė, kad nemušė L. Jis pats muštynių nematė ir nežino, kaip ten kas vyko. Sodyboje prie remontuojamo namo M. su L. nesipyko, abudu buvo išgėrę, nepastebėjo, kada jie pasišalino iš sodybos kiemo. M. ir L. buvo dingę gal apie valandą laiko, tiksliai negali pasakyti. Jis alkoholio nepirko, nes jie draugiškai vieni kitiems padeda prie darbų. Kitos dienos rytą jam paskambino L. ir paprašė, kad atvežtų pas jį R. M., nes nori pasikalbėti, todėl jis M. nuvežė pas L. Jie kalbėjosi apie įvykio vakarą, L. sakė, kad R. jį sumušė, o R. sakė, kad nemušė. Tą rytą M. ir L. atrodė neblaivūs, gal iš vakarykščio.

Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie L. sumušimą nieko nežino, nes nematė. Įvykio dieną dirbo pas A. V., betonavo pamatus. Dirbo jis, M. ir S. Atvažiavo L. ir atsivežė „šnapso“, išgėrė ir dirbo toliau. Po to M. ir L. kažkur dingo, kur išėjo nematė. L. irgi truputį padėjo prie darbų. Jis degtinės negėrė. Jis turėjo nusipirkęs „bambaliuką“ alaus ir dirbdamas atsigerdavo ir vėl dirbdavo. M. ir L. geriant jokių piktumų tarp jų nebuvo, o vėliau jie kažkur abu išėjo. Po kurio laiko grįžo M. į sodybą, kad V. jį parvežtų į namus. Kitą dieną jis buvo nuėjęs pas L., atsinešė „bambalį“ alaus, nes norėjo išgerti. L. sakė, kad jį sumušė M., o jis pasakė, kad nieko nematė, nieko nežino, ar mušė, ar pats nugriuvo nuo dviračio. L. prie jo skambino pagalbos numeriu 112, jis prašė, kad L. jo niekur „nekištų“. Matė, kad L. ant veido buvo sumušimas prie akies.

Perskaičius liudytojo A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus jis patvirtino, nurodydamas, kad parodymai teisingi. Tais parodymais liudytojas A. L. parodė, kad po įvykio ryte jis buvo nuėjęs pas S. L., nes turėjo alaus, norėjo su juo išgerti, nuėjęs pamatė, kad L. kieme stovi dviratis, taip pat pamatė, kad Lopeta sumuštas, L. sakė, kad jį mušė R. M.. Jam būnant, S. L. skambino policijai, o jis sakė, kad jo „nekištų“, nes jis nieko nematė. Įvykio vakarą, į statybvietę R. M. buvo grįžęs vienas, S. L. kartu nebuvo. Jis arti prie R. M. priėjęs nebuvo, su juo nebendravo. M. grįžęs nieko nebedirbo. M. galėjo grįžti apie 21 val., gal kiek po 21 val.

Iš 2019-10-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedais matyti, kad užfiksuotas nukentėjusiojo S. L. pareiškimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, jo pirminiai parodymai. (t. 1, b. l. 11-17)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 20-24)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas nukentėjusiojo S. L. pokalbis su BPC darbuotoju, kad įrašo pradžioje girdisi kito vyriškio balsas, kuris prašo S. jo „nekišti“, nes tai jų problema, jis nieko nematė. (t. 1, b. l. 33-34)

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiūrint S. L., jo veide, po kaire akimi yra sumušimas bei kairio skruosto odos nubrozdinimas. (t. 1, b. l. 35-39)

Iš specialisto išvados Nr. G 1475/2019(04) matyti, kad S. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimas ir intraodinės kraujosruvos kairiojo skruosto srityje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelio vijoklio srityje, kairės ausies kaušelio prievijoklio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairiame kelyje. S. L. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiumi. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu. S. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. S. L. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 43)

Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG 1572/2019(04) matyti, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, neturint duomenų apie griuviminės traumos aplinkybes, S. L. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. S. L. nustatytų sužalojimų esančių veido srityje padarymo mechanizmas nurodytas specialisto išvadoje Nr. G 1475/2019(04), kadangi ranka, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriama kietam bukam daiktui, neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir S. L. veido sričiai kontaktuojant su kietomis bukomis rankos dalimis. (t. 1, b. l. 48)

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į kito žmogaus kūną, sukeliant tam tikrus padarinius, tai yra, sukeliant fizinį skausmą arba nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti ir kaltės – tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš žmogų, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jis buvo nežymiai sužalotas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi R. M., suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam S. L. į kairę akį, o nugriuvusiam spyręs į kairį šoną ir tempęs už rankos, padarė nukentėjusiajam S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Toks kaltinamojo R. M. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamojo smūgių sudavimas nukentėjusiajam, padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nesant jo atžvilgiu jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, girtumo pasekmėje, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo R. M. parodymai, kad jis nukentėjusiojo nemušė, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo S. L. parodymai, kuriuose jis aiškiai patvirtino, kad jiems, būnant girtiems, ir einant kartu namo su R. M., dėl kažko susipykus, R. M. vieną smūgį sudavė į veido kairę pusę prie akies, po suduoto smūgio į veidą jam nugriuvus ant asfalto ir bandant stotis, R. M. spyrė į kairį šoną ir jį patempė, kad jis vyko į ekspertizę ir ekspertai nustatė visus sužalojimus, kad po spyrio į šoną sužalojimo nesimatė, bet skaudėjo. Šiuos nukentėjusiojo S. L. parodymus patvirtino liudytojai A. V. ir A. L., kurie kitą dieną matė S. L. sužalotą, kuris jiems pasakė, jog jį sumušė R. M., bei kad iš vakaro R. M. su S. L. iš statybvietės, kurioje jie visi dirbo, kažkur buvo išėję ir po to į statybvietę grįžo R. M. vienas. Pats kaltinamasis R. M. neneigė, jog buvo kartu su S. L. išėjęs, kad pirko degtinę, kurią kartu išgėrė, kad buvo kitą dieną nuvažiavęs pas S. L. ir matė, jog jis sumuštas, kad S. L. jam iš karto pasakė, kad jis jį sumušė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. L., liudytojų A. V. ir A. L. parodymais, kuriuos vertina, kaip pagrįstus, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusiojo S. L. parodymus patvirtina byloje pateiktos specialisto išvados dėl jam padarytų sužalojimų, jo asmens apžiūra po įvykio, informacija iš BPC apie jo pranešimą dėl sumušimo.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. M. teisiamas aštuntą kartą, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 107-113, 114-120, 121-123), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (t. 1, 124-134), nedirba (t. 1, b. l. 136), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 135), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Atsižvelgus į visumą išdėstytų kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių bei bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą. (BK 41, 49 straipsniai)

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 155-157) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo S. L. pareikštas 250 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi jis civilinio ieškinio priteisimo atsisakė. (t. 1, b. l. 63; t. 2, b. l. 52; BPK 112 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnio 1 dalis)

2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Gintauto Vileikio nutarimu nuo 2019-12-06 iki 2020-06-05 paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausančias 250,00 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, panaikintinas nedelsiant, kadangi jo taikymo terminas yra pasibaigęs ir nukentėjusysis atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, kurio užtikrinimui buvo skirta ši procesinė prievartos priemonė. (t. 1, b. l. 140-142; BPK 151 straipsnio 8 dalis, 152 straipsnio 6 dalis)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, paliktinas prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti kaltinamajam R. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo S. L. civilinį ieškinį dėl 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro Gintauto Vileikio nutarimu nuo 2019-12-06 iki 2020-06-05 paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausančias 250,00 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, panaikinti nedelsiant.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo panaikinimo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.