Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Lenkijos įmonėje, bet darbo vieta yra Lietuvoje, faktiškai gyvenantis viešbutyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., 2020-09-27, apie 00.25 val., Vilniuje, Vikingų g. 21, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog 2020-08-20 atvažiavo į Lietuvą pagal Lenkijoje išduotą darbo vizą. Jis dirba Vilniuje, bet bendrovės, kurioje dirba, pavadinimo neatsimena. Kaltinime nurodytu automobiliu naudojasi jo draugas, kuriam automobilį davė darbovietė, kad važinėtų į darbą. Kai jis paėmė kaltinime nurodytą automobilį, draugas miegojo ir nežinojo, kad jis juo važiuos. 2020-09-25 trise, po darbo išgėrė 1 litrą degtinės. 2020-09-26 atsikėlė, kai jau buvo šviesu, gal apie 9-10 val., bet tiksliai nežino, neatsimena. Visą dieną nedirbo, ilsėjosi. Pagirioms išgėrė apie 200 g degtinės. Po vidurnakčio, t. y. 2020-09-27, apie 00.20 val., baigėsi cigaretės. Nusprendė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių į stotį. Jautėsi normaliai, bet jautė, kad gali būti šiek tiek apsvaigęs. Nuvažiavo į stotį, kur gėrė kažkieno tai atnešto limonado, o kiti gėrė alų. Po limonado jautėsi apsvaigęs, turbūt kažko ten buvo primaišyta. Jausdamasis apsvaigęs sėdo vėl už automobilio vairo, nuvažiavo į jam nepažįstamą vietą. Juos apvogė asmenys, su kuriais susipažino stotyje ir kurie jam atnešė limonado. Jam važiuojant buvo sustabdytas ir policijos pareigūnų sulaikytas. Pripažįsta, kad vairavo apsvaigęs. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, jam labai gėda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant 2020-09-27, po vidurnakčio kartu su vyriausiaisiais patruliais M. V. (V.) ir Š. Ž., maždaug 00.02 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje šalia oro uosto prieš eismą važinėja „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Po pranešimo gavimo į vietą atvyko po maždaug dešimties minučių. Atvykę prie Vilniaus oro uosto, netoli sankryžos, nuo sankryžos nutolus apie 50 m, pastebėjo, kelyje, Oreivių g. stovintį Ford Galaxy (v. n. (duomenys neskelbtini)) automobilį. Šalia automobilio taip pat stovėjo „Bolt taxi“ automobilis. Lauke stovėjo pranešėjas, „Ford Galaxy“ vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, V. K.. Vairuotojas V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. V. K. prisipažino vairavęs minėtą automobilį. Taxi vairuotojas, kaip vėliau nustatyta, J. D., paaiškino, kad jis pranešė policijai apie vairavimo faktą, matė, kaip minėtasis „Ford Galaxy“ vairuotojas oro uoste apie keturis kartus pravažiavo priešpriešine eismo juosta. Į įvykio vietą buvo iškviesti patruliai. Vairuotojui buvo nustatytas girtumas, jis sulaikytas (b. l. 28-31).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-26, prieš 12 val. nakties stovėjo Vilniaus oro uoste, keleivių išlaipinimo vietoje, prie keleivių išvykimo vietos. Jis laukė atvykstančių keleivių užsieniečių. Pamatė atvažiuojantį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo priešpriešine eismo juosta. Jis važiavo būtent ten, kur yra tik vienpusis eismas ir pravažiavo porą kartų priešpriešine eismo juosta. Jis suprato, kad kažkas čia ne taip, vairuotojas negali nematyti, kad važiuoja priešpriešine eismo juosta keletą kartų. Supratęs, kad galimai vairuotojas neblaivus 2020-09-27, apie 00.02 val., telefonu 112 pranešė apie oro uoste važinėjantį neblaivų vairuotoją. Tuo metu pamatė, kad jo keleiviai jau atvyko, jis nusileido iki atvykimo vietos. Jis pamatė, kad minėtas automobilio vairuotojas ir vėl atvažiuoja, jų automobilis sustojo ties automobilių stovėjimo aikštele. Automobilyje buvęs keleivis išlipo į gatvę atlikti gamtinių reikalų, tuo metu jis privažiavo prie „Ford Galaxy“ automobilio, už vairo sėdėjo vyras tamsios odos, plikas, atrodo, kad su šortais, su rožiniais marškinėliais. Jis paprašė užgesinti transporto priemonę ir atiduoti automobilio raktelius. Vairuotojas pakluso ir atidavė raktelius. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, judesiai ir kalba buvo nekoordinuoti. Pareigūnai atvyko maždaug po septynių minučių, atvykus pareigūnams jis išvažiavo (b. l. 22-25).

Vyriausiojo patrulio Š. Ž. 2020-09-26 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-09-26, dirbant kartu su vyriausiaisiais patruliais M. V. ir D. V., apie 23.50 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, F. V. g., prieš eismą važinėja „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus nuvažiavo Vikingų g. link. Atvykę nurodytu adresu Vikingų g. 21, pastebėjo stovintį automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir už jo stovėjo pranešėjas J. D., kuris ir paliudijo vairavimo faktą. Prie „Ford Galaxy“ vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, V. K., iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Vairuotojui papūtus į alkotesterį Alcotest 6810 Nr. AREN - 0213 (patikros sertifikato Nr. 1217348), pirmo pūtimo metu, 00.27 val., nustatytos 2,69 promilės; antro, 00.38 val. - 2,51 promilės (b. l. 19).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 rodmenys (b. l. 32).

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. AREN - 0213 rodmenimis, 2020-09-27, 00.27 val., V. K. nustatytas 2,69 promilės neblaivumo laipsnis; 2020-09-27, 00.48 val. - 2,51 promilės (b. l. 33-34).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas - savininkas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Ford Galaxy TDI“, pasirinkti metai 2001, kaina su PVM – 1 830 Eur (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 2.51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Nors teisme parodė, kad stotyje jis galimai buvo papildomai apsvaigintas apiplėšimo tikslu (kažko primaišius į limonadą), tačiau pripažino, kad sėsdamas už vairo, kad nuvažiuoti iki stoties, suprato, jog yra dar apsvaigęs šiek tiek nuo alkoholio. Iš jo parodymų matyti, kad rugsėjo 26 dieną jis su dviem draugais vakarė išgėrė 1 l degtinės, o pagirioms, prabudęs 26 dieną, kai jau buvo šviesu, tikslaus laiko nepamena, išgėrė 200 g degtinės. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs prieš 6 valandas. Po to kaltinamasis teisme parodė, kad naktį sėdo už vairo, važiavo į stotį, stotyje išgėrė limonadą, jo teigimu su priemaišomis apie kurias jis nežinojo. Apie priemaišas suprato tik išgėręs limonadą, sėdo už vairo ir važiavo jausdamasis labai apsvaigęs. Bylos duomenimis, kaltinamasis sustabdytas oro uosto teritorijoje. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, antro tikrinimo metu jam nustatytas 2,51 promilių girtumas. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs prieš 6 valandas, iš V. K. burnos, patikrinimo metu, sklido stiprus alkoholio kvapas. Pastarąją aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. D., liudytojas, vyriausiasis patrulis D. V., o tarnybiniame pranešime ir vyriausiasis patrulis Š. Ž.. Taigi nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. K. vairavo transporto priemonę, kai sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą nustatyta, jog mažiausia etilo alkoholio koncentracija išpučiamame ore yra 2,51 promilės. Taip pat nustatyta, kad sėsdamas už vairo jis suprato, kad, dėl prieš dieną ir maždaug prieš šešias valandas prieš sėdant už vairo išgerto stipraus alkoholio kiekio, gali būti vis dar apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: neteistas, jo teigimu dirba pagal darbo sutartį Lenkijos bendrovei, atvyko į Lietuvą dirbti 3 mėnesiams, išvyko iš (duomenys neskelbtini), kad padėtų šeimai, darbas Lietuvoje dar truks apie 1,5 mėnesio. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos V. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teisme išsakytas gailestis ir jo jaučiamas gėdos jausmas dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, gana teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo norą taisytis, įvykdyti jam paskirtas nuobaudas. Tokio pobūdžio priešingą teisei elgesį galima laikyti atsitiktiniu, nes jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką asmuo teisiamas pirmą kartą. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūsį – baudą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020-09-27, 00.27 val. iki 2020-09-27, 13.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam arešto bausmę, bet teismas mano, kad bausmė, susijusi su laisvės, kad ir trumpalaikiu, atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, būtų per griežta ir neproporcinga padarytam nusikaltimui bei kaltinamojo asmenybei.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Kaltinamojo gynėja prašė skirti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą – 1 metus.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2.51 promilių etilo alkoholio koncentracija), jis oro uosto teritorijoje net kelis kartus važiavo prieš eismą. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą, o taip pat ir veikos didelį pavojingumą. Todėl siekiant bausmės tikslų V. K. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. anksčiau nėra teistas nei už analogišką, nei už kito pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka, į nustatyto neblaivumo laipsnį, į pirmiau paminėtas kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui - 2 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020‑09-27.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

Kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kaltinamojo draugo darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini). Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos. Duomenų, kad bendrovė žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 1 830 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota oro uosto teritorijoje, po vidurnakčio, kelis kartus važiuota prieš eismą), nustatytą neblaivumą (2,51 promilės), konfiskuotino turto vertę (1 830 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33 MGL/1 650 Eur), kaltininko sunkią turtinę padėtį (jo žodžiais uždirba apie 2 700 zlotų, t. y. apie 600 Eur; dalį pinigų siunčia šeimai) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, dalies konfiskuotino turto vertės – 800 Eur išieškojimas atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eisme, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltinamojo išieškotina dalis konfiskuotino turto vertės – 800 Eur.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020-09-28 rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020-09-27 nuvežimo ir saugojimo iki 2020-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje yra 6 Eur (b. l. 42-44). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 40 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, kaltinamais užsienio pilietis ir nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuo iš esmės atsisakydamas tam tikrų procesinių garantijų, nemoka ir proceso kalbos, yra užsienio pilietis, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020-09-27, 00.27 val. iki 2020-09-27 (1 diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda - 32 MGL (1 600 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. K. valstybės naudai dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020-09-27.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą panaikinti paskelbus nuosprendį, pasą grąžinti nuteistajam.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš V. K. (V. K.) Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 6 (šešių) Eur proceso išlaidas. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

V. K. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. O mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.