Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulis 2008 m. kovo 5 d. surašė R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. kovo 5 d., apie 22:25 val., Vilkaviškio mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 80 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,58 promilių) girtumo laipsnis. Savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

Teisėjas padarė išvadą, jog tokiu mastu, t. y. 0,12 prom., vairuotojo R. Š. girtumas per 18 min. laiko tarpą nuo vairavimo pabaigos momento iki raštu užfiksuotos patikros negalėjo nei padidėti nei sumažėti ir yra pagrindas spręsti, jog vairavimo pabaigos momentu R. Š. kraujyje etilo alkoholio koncentracija viršijo 0,41 prom. ir, nepriklausomai nuo faktinės savijautos ir manomo gebėjimo vairuoti, pagal įstatymą tai užtraukia administracinę atsakomybę.

R. Š. veiką teismas kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas R. Š. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis R. Š. išreikštą gailėjimąsi dėl to, kad išgėręs alaus vairavo, nėra pakankamo pagrindo kvalifikuoti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. nevedęs, išlaikytinių neturi, nuolat dirba, jo vidutinės mėnesio pajamos yra 2000 Lt., darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis neteistas, tačiau turi 3 galiojančias administracines nuobaudas už smulkesnius Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus.

III.

1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

2.Teismas neteisingai vertino, kad R. Š. sutiko su alkotesterio parodymais, nes ATP protokole ir alkotesterio kvite užfiksuotas sutikimas, o susipažinimas su rezultatu. 2008 m. kovo 28 d. teismo posėdžio protokole (b.1. 25) užfiksuota R. Š. paaiškinimai dėl alkotesterio parodymų, t.y. R. Š. alkotesterio parodymų neginčijau, bet policijos pareigūnams pasakė, kad nesutinka su parodymais. Patys policininkai tai pripažino teisme. Jokiame dokumente nėra išreikštas R. Š. sutikimas su alkotesterio parodymais, o visų liudytojų ir ligoninės atsakymas į mano atstovo raštą patvirtina, kad iškart po to buvo ligoninėje, siekdamas tikrintis kraują. Tokie veiksmai neatliekami sutinkant su alkotesterio rezultatais. Iš posėdžio protokolo seka, kad policininkai šį sutikimą nepagrįstai sieja vien su R. Š. pasirašymu dokumentuose dėl susipažinimo su tikrinimo rezultatu.

3. Nutarime neteisingai nustatyta, kad prieš valandą iki sustabdymo policininkai matė R. Š. girtaujant automobilyje su kt. asmenimis. Jokio įrodymo, kad R. Š. gėrė alkoholį valandą iki sustabdymo, byloje nėra. R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad išgėrė alaus pusę butelio. Nutarimas paremtas prielaida, kad apie valandą automobilyje vykstant „išgertuvėms“, galėjo gerti alkoholio ne tik tada, kada pats nurodė – prieš valandą iki protokolo (neskaitant kitų dokumentų -laikino leidimo, nušalinimo nuo vairavimo) pildymo pabaigos, bet ir nuo išgertuvių pastebėjimo, t.y. ne anksčiau kaip nuo 21:25 iki 22:25 val. Šie duomenys yra reikšmingi bylos nagrinėjimui, kadangi išgertas alkoholis per porą minučių kraujo nepasiekia, iš karto atsiranda tik jo kvapas. Palaukus 18 minučių nuo sustabdymo (apie 20 minučių nuo išgėrimo), yra didesnė tikimybė, kad alkoholio koncentracija tikrinimo metu bus didesnė.

4. Lietuvos Apeliacinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-17/2004 pažymėjo, kad ekspertai, atsakydami į teismo jiems užduotus klausimus, nurodė, kad tiesioginės priklausomybės tarp alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore ir kraujyje nėra.

Kadangi ši išvada cituojamoje dalyje yra bendro pobūdžio ir taikytina visiems panašiems atvejams, o minėta ekspertizė atlikta teismo medicinos ekspertų, joje nurodytos aplinkybės gali būti įrodymu šioje byloje ir vertinamos kartu su kitais surinktais duomenimis. Ekspertai pažymėjo, kad pavartojus nedidelį alkoholio kiekį ir tuoj pat atlikus matavimus alkotesteriu, galima nustatyti, palyginti, aukštą alkoholio kiekį, o tuo pat metu paimtame kraujo pavyzdyje, tiriant dujinės chromatografijos būdu, alkoholio kiekis nenustatomas. Todėl negalima įvertinti alkoholio kiekio dinamikos tarp alkotesterio parodymo ir dujinės chromatografijos būdu nustatyto alkoholio kiekio kraujyje.

Atsižvelgiant į tai, net ir sutikus su policininkų versija, kad pirmasis alkotesterio parodymas, nors ir niekaip nefiksuotas, po 5 minučių nuo alkoholio vartojimo (I 22:43 : II 22:28 - 3 -2 = 22:23 val.) parodė 0,58, negalima daryti tvirtos išvados apie faktinę alkoholio koncentraciją R. Š. kraujyje.

5. Teismas neatsižvelgė į liudytojo G. B. parodymus, kad po valandos laiko ligoninė neprivalo atlikti kraujo tyrimo. Tokių aplinkybių teisės aktai nenumato, t. y. ligoninė visais atvejais privalo tirti besikreipiantį asmenį, o atlikus tikrinimą alkotesteriu, ligoninės surašytas medicininės apžiūros aktas nuo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo Taisyklių įsigaliojimo 2006 m. liepos 1 d. nebėra vertinamas administracinių pažeidimų bylose. Taisyklės nebenumato ir pakartotinio, po 15 minučių atliekamo policijos tikrinimo alkotesteriu. Policijos liudytojai klaidingai suprasdami savo ir kitų asmenų teises ir pareigas, galėjo klaidingai apie jas informuoti R. Š., todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

6. Teismas nepakankamai tyrė liudytojų M. M. ir P. J. parodymus. P. J. patvirtino, kad po R. Š. paleidimo iš patrulių automobilio iškart nuvažiavo į ligoninę, kad po jo atvykimo į sustabdymo vietą dar apie pusvalandį R. Š. nebuvo išleistas iš patrulių automobilio (22:43 + 15 (pakartotinis tikrinimas) + ~15 (P. J. atvykimo laikas) + 30 minučių = 23:43 val.).

M. M. parodė, kad R. Š. pareigūnai po sustabdymo laikė nuo 40 min. iki valandos (t. y. iki 23:05-23:25), po to atvyko kiti draugai kad nuvežtų R. Š. į ligoninę.

7. Vertinant skirtumus tarp neblaivumo tikrinimo ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančią medžiagų nustatyti, reikia analizuoti šiuos bylai reikšmingus teisinius terminus pagal Taisyklių 2.3 ir 2.5 punktuose aprašytas sąvokas.

Tikrinimas — tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Medicininė apžiūra - tai specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama - medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivais (girtas) arba apsvaigęs.

Taisyklės tiesiogiai nereglamentuoja, kad atlikus tikrinimą „specialiosiomis techninėmis priemonėmis“, jo rezultatai yra absoliutūs ir negali būti paneigiami „specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų“ atliktos medicininės apžiūros rezultatais. Sąvokų pavadinimai bei jų turinys suponuoja išvadą, kad medicininės apžiūros rezultatai yra patikimesni, nes atliekami sveikatos priežiūros specialistų, kokiais policininkai būti negali. Tokią išvadą patvirtina ir Taisyklių 6.2 ir 6.3 punktas numatantys, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros Įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicinine apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją jo sutikimu arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Pareigūnai nevykdė abiejų šių punktų reikalavimų: nepaaiškino, kad atsisakymas tikrintis alkotesteriu sukelia teisinius padarinius – jų pareigą vežti į ligoninę tikrintis kraujo, o sutikimas tikrintis ir pasitikrinimas alkotesteriu sukelia teisinius padarinius, faktiškai užkertančius galimybę atlikti medicininę apžiūrą (27 p.) ir taip patikrinti alkotesterio rezultatų patikimumą; delsė pradėti tikrinimą, dėl ko nukentėjo jo kokybė ir rezultatų patikimumas. Nepaisant šių pažeidimų, teismas patikėjo pareigūnų parodymais

8. 2008 m. kovo 28 d. posėdžio metu teismas siekė patikrinti abejotinus pareigūnų parodymus atnaujindamas įrodymų tyrimą, išreikalaudamas žurnalo kopiją, tačiau po žurnalo gavimo paaiškėjus pareigūnų parodymų klaidingumui, ir toliau nepagrįstai teikė jiems didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems parodymams ir paaiškinimams.

9. Taisyklių 8 punktas nustato, kad kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose, o iš gautos žurnalo kopijos matyti, kad pareigūnai registravo tiktai pirmąjį atvejį.

10. Nebuvo ginčyta ir liko nenuneigta aplinkybė, kad R. Š. siekė pasitikrinti kraują ligoninėje. Jos atstovai taip pat tai pripažino, vėliau teigdami, kad R. Š. vėliau atsisakė tikrinimo abipusiu sutarimu.

11. Taisyklių 6.1 punktas numato įvertinti bendrą asmens būklę pagal SAM ir VRM suderintą metodiką. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 3 punktas nustato, kad medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ir ASPĮ) policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu; asmenims, kurie patys kreipėsi i ASPĮ, prašydami atlikti medicininę apžiūrą. 5 punktas numato, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ. 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt), užpildo (...) formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – ir medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas / nesutikimas su išvada“.

12. Nebuvo tinkamai atsakyta paklausimą kokia teisės norma remiantis Klientui nebuvo atlikta medicininė apžiūra bei surašytas medicininės apžiūros atlikimo aktas tinkamai nebuvo atsakyta, t.y. nepateiktas nei minėtas aktas, nei ginčyta, kad R. Š. kreipėsi į ligoninę dėl apžiūros.

13. Pareigūnai po R. Š. automobilio sustabdymo jį tikrino praėjus 18 minučių, nepaaiškinę apie atsisakymo tikrintis teisines pasekmes. Antrojo tikrinimo rezultatų (gautų po 33 minučių nuo sustabdymo) R. Š. neparodė ir pasirašytinai nesupažindino, tuo palikdami nustatinėti šias svarbias aplinkybes teismo posėdyje iš liudytojų, t. y. savo pačių parodymų. Todėl pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra neįrodytas. Esant abejonių dėl policijos liudytojų parodymų bei surinktų rašytinių įrodymų, jos turėtų būti aiškinamos R. Š. naudai. Tai pripažinta teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr.N12 - 538 - 04, N12-1048-04, N12-1297-04, N12-1388-04, N (62) -433/2005, N-09(62)-521/2005, N7-146-05 ir kt.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neblaivumo nustatymo taisyklių pažeidimo atvejais yra suformuota administracinėje byloje N6-371-06.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. Š. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta teisėtai, remiantis bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais.

Tai, kad R. Š. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4), alkotesterio printerio parodymais (b.l. 5), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 8), R. Š. paaiškinimas administracinio teisės protokole, kad vairavo automobilį išgėręs alaus (b.l. 4). Alkotesteris, kuriuo policijos pareigūnai R. Š. nustatė 0,58 promilių neblaivumą yra tinkamas naudojimui ir tai patvirtina šio prietaiso patikros sertifikatas (b.l. 6).

Šie įrodymai remiantis ATPK 256 straipsniu yra tinkami ir jais pagrįstai yra konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Nesant įrodymų, paneigiančių neblaivumo tikrinimo rezultatus alkotesteriu, nėra pagrindo jais abejoti. Tai, kad R. Š. tik susipažino su alkotesterio parodymais, bet jų nepripažino, nepaneigia alkotesterio spausdintuvo parodymų.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nustatydami R. Š. neblaivumą pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu (2007 m. birželio 4 d. įsakymo nr. 5-V-375 redakcija), patvirtinta Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją bei 2006 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 6.2 punktą. Šiuo punktu yra nustatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. R. Š. nevengė neblaivumo nustatymo, todėl aplinkybė ar policijos pareigūnai išaiškino jam neblaivumo tikrinimo vengimo pasekmės nėra reikšminga padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Dėl galimų kitų R. Š. nurodomų jo teisių pažeidimų, neturinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, jis turėjo galimybę skųsti policijos pareigūnų veiksmus ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka.

R. Š. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis sutiko su alkotesterio parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė įtakos pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, nes R. Š. nesutikdamas su tikrinimo rezultatais turėjo galimybę savarankiškai pasitikrinti medicinos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribota pažeidėjo teisė savarankiškai tikrintis medicinos įstaigoje. Policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo savo iniciatyvą pristatyti R. Š. tikrinimui į medicinos įstaigą. Nesutikdamas su Vilkaviškio ligonines atsisakymu tikrinti pažeidėjas turėjo galimybę vykti į kitą medicinos įstaigą. Tačiau to nepadarė, todėl abejoti Vilkaviškio ligoninės 2008 m. kovo 28 d. pažyma apie atsisakymo surašyti tikrinimo aktą aplinkybes, teismas neturi pagrindo (b.l. 23).

Taip pat pažymėtina, kad alkoholinių gėrimų vartojimo vieta, laikas ir būdas ginčo esmei neturi, nes vertinama ar asmuo vairuodamas automobilį buvo blaivus.

R. Š. nesutinka su teismo įrodymu vertinimu, mano, kad teismas nepakankamai ištyrė liudytojų M. M. ir P. J. parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, remiantis ATPK 272 straipsniu turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gynybinę poziciją, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios , tačiau ATPK 257 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl asmens traukiamo atsakomybėn pateikta įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju liudytojų parodymais paneigti neblaivumo nėra galimybės, nes tam reikia specialių medicininių žinių ir specialaus testavimo o R. Š. atsisakė medicininio patikrinimo (b.l. 23).

Prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai nėra. Atlikta ekspertizė kitoje byloje nėra įrodymas sprendžiant ginčą šioje byloje, todėl ja remtis nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.