- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-475-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB ,,Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- P. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto P. M., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui P. M. dėl pradelsto negrąžinto vartojimo kredito, delspinigių, 12 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą- 549,99 Eur, delspinigius- 49,50 Eur, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.
2. Priėmus ieškinį ir iškėlus bylą teisme, atsakovas P. M. pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad 2015-07-31 sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo- pardavimo sutartis dėl reikalavimo teisės pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL100105V990131 perdavimo ieškovui yra negaliojanti ab initio kaip nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100105V990131 3.17 p., 4.9 p., sutarties sąlygą „Delspinigių norma už pradelstą dieną 0,25 proc.“, 4.16 p., ir „Metinė kredito grąžinimo palūkanų norma 19,95 procentai“ nesąžiningomis ir ab initio negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygomis nuo 2010 m. kovo 31 d. arba nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (alternatyvus reikalavimas); 2) pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nesąžininga ir negaliojančia nuo 2011 m. lapkričio 16 d., o jei šis reikalavimas būtų atmestas, pripažinti Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100105V990131 nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2020-02-03 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovui nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.
4. Pirmosios instancijos teismas 2020-02-03 nutartyje konstatavo, kad priešieškinyje nenurodyta ieškinio suma. Nors atsakovas nurodo, kad priešieškinyje jis reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau iš atsakovo reiškiamų reikalavimų turinio matyti, kad atsakovas reiškia reikalavimus dėl turtinio pobūdžio sutarties sąlygų, kuriomis nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, taip pat netesybų (delspinigių) dydis, bei prašo teismą taikyti restituciją, pripažinus negaliojančiomis atsakovo ginčijamas sutartis ar jų dalis. Teismas sprendė, jog atsakovas privalo nurodyti ieškinio sumą, kurią sudaro atsakovo pagal ginčijamas sutarčių sąlygas sumokėtų arba mokėtinų sumų, nuo kurių mokėjimo atsakovas būtų atleistas, pripažinus ginčijamas sutartis ar atitinkamas jų sąlygas negaliojančiomis ar nutraukus sutartį, suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 85 straipsnio 11 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar ne.
5. Nutartį priėmęs teismas nustatė, jog atsakovas taip pat netiksliai suformulavo priešieškinio dalyką, t. y. nenurodė atsakovo pažeistų teisių gynimo būdo. Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalauja pripažinti negaliojančiomis ar nutrauktomis sutartis, tačiau priešieškinyje nenurodyta, kokias materialines teisines pasekmes atsakovui sukels tokių jo reikalavimų patenkinimas, t. y. vien tik teismo pripažinimas atsakovo ginčijamas sutartis ar jų dalis negaliojančiomis, atsakovui nenurodant bei nereikalaujant jo pažeistų teisių gynimo būdo (prievolės įvykdymo natūra, nuostolių atlyginimo, netesybų ir pan.), pirmosios instancijos teismo manymu neatskleidžia priešieškinio dalyko. Atsakovas nenurodė, ką kiekviena iš sandorio šalių yra gavusi pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis ir ką kiekviena iš šalių turi grąžinti kitai šaliai, sutartis ar atitinkamas jų sąlygas pripažinus negaliojančiomis bei taikant restituciją.
6. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio trūkumu laiko ir tai, kad atsakovas taip pat nenurodė visų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, kuriems reiškiami priešieškinio reikalavimai, asmens duomenų, procesinės padėties, todėl priešieškinis neatitinka ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog atsakovas ginčija reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimą, minėti reikalavimai reiškiami ginčijamų sutarčių šalims, todėl ginčijamų sutarčių šalys turi būti įtraukiami dalyvauti byloje. Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą priešieškinio pareiškimo teisinį reglamentavimą, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų duomenis bei procesinę padėtį procesiniame dokumente yra atsakovo pareiga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
7. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2020-02-03 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
8. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog nors nenurodė, ką kiekviena iš sandorio šalių yra gavusi pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis ir ką kiekviena iš šalių turi grąžinti kitai šaliai, sutartis ar atitinkamas jų sąlygas pripažinus negaliojančiomis bei taikant restituciją, tačiau iš priešieškinio yra akivaizdu, jog ginčo objektas yra turtinės teisės ir jų apimtis, o teismas turės išspręsti, ar atsakovas yra permokėjęs pagal ginčo sutartį, o ieškovas privalės atsakovui sugrąžinti permoką. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turės spręsti restitucijos klausimą, jei nuspręs pripažinti sutartį nutraukta ir (arba) jos sąlygas nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis. Atsakovas teigia, kad šiuo metu nežino atsakovo permokėtos sumos dydžio, nes tai priklausys nuo būsimo teismo sprendimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sutartį nesąžininga ir negaliojančia sutartimi, privalės ex officio išspęsti jų ginčą dėl atsakovo permokos grąžinimo atsakovui (ar negrąžinimo) nagrinėjamoje byloje ir taikyti vienašalę ar dvišalę restituciją. Taip pat nurodo, kad restitucija priklausys nuo teismo būsimo sprendimo, o ne nuo atsakovo suformuoto reikalavimo, todėl atsakovas negali nurodyti restitucijos būdo, išskyrus tai, kad ieškovas privalės atlikti atsakovo įmokų perskaičiavimą ir sugrąžinti atsakovo permokėtas sumas, susidariusias dėl nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo ginčo laikotarpiu.
10. Atsakovas tvirtina, kad taip pat negali nurodyti ieškovui permokėtos sumos dydžio, dėl kurio patyrė žalą, tačiau tai nėra pagrindas nepriimti priešieškinio, nes tokiais atvejais žalos dydį ir restitucijos apimtį nustato pats teismas.
11. Apeliantas tvirtina, kad jis nežino suinteresuotų asmenų, kuriems reiškiami priešieškinio reikalavimai, nes priešieškinis yra pareikštas ieškovui, kuris atsako pagal visus priešieškinio reikalavimus. Papildomai atsakovas nurodo, kad teismas, manydamas, kad yra suinteresuotų asmenų, kurių atsakovas nenurodė, turi teisę savo iniciatyvą šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šalies argumentai
13. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė priešieškinio trūkumus. Teigia, jog priešieškinio objektas yra turtinės teisės ir jų apimtis, tad teismas turės išspręsti, ar atsakovas yra permokėjęs pagal ginčijamą sutartį, o ieškovas privalės atsakovui sugrąžinti permoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nenurodė, ką kiekviena iš sandorio šalių yra gavusi pagal prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis ir ką kiekviena iš šalių turi grąžinti kitai šaliai, sutartis ar atitinkamas jų sąlygas pripažinus negaliojančiomis bei taikant restituciją. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kadangi atsakovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti priešieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, nes siekiamas materialinis teisinis rezultatas ir yra atsakovo priešieškinio priešieškinio dalykas, kuris (taip pat ir ieškinio pagrindas) turi būti aiškiai suformuluotas. Tinkamas priešieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir atsakovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog priešieškinio reikalavimai yra neaiškūs, atsakovas nenurodė, kokių konkrečių materialinių teisinių pasekmių tikisi, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teigia, jog atsakovas privalo nurodyti priešieškinio sumą, kurią sudaro atsakovo pagal ginčijamas sutarčių sąlygas sumokėtų arba mokėtinų sumų, nuo kurių mokėjimo atsakovas būtų atleistas, pripažinus ginčijamas sutartis ar atitinkamas jų sąlygas negaliojančiomis ar nutraukus sutartį, suma. Apeliantas teigia, jog negali nurodyti ieškovui permokėtos sumos dydžio, dėl kurio patyrė žalą. Atsakovo įsitikinimu nuostolių dydį nustato teismas pagal byloje pateiktus įrodymus. Iš priešieškinio turinio spręstina, jog priešieškinio reikalavimai yra ne dėl žalos atlyginimo, o dėl sandorių modifikavimo. Kai pareikšti reikalavimai dėl turtinio pobūdžio sutarčių nuostatų modifikavimo, teismas pats „žalos dydžio“ nenustatinėja. Atitinkamą procesinį dokumentą paduodantis bylos dalyvis privalo nurodyti konkrečią pinigų sumą ar vertę, kurią jis įgys (ar išvengs jos praradimo), jei bus patenkinti procesiniame dokumente pareikšti reikalavimai. Atsižvelgiat į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytu priešieškinio trūkumu, jog atsakovas turi nurodyti priešieškinio sumą.
15. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas priešieškinyje turi būti nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų duomenys. Atsakovas ginčija 2015-07-13 reikalavimo perleidimo sutarties galiojimą. Po šitos sutarties sekė 2017-05-31 ir 2017-10-01 sutartys, kuriomis buvo perduodami kreditoriniai reikalavimai, tad priešieškinio reikalavimas reiškiamas ginčijamų sutarčių šalims, todėl ginčijamų sutarčių šalys turi būti įtrauktos dalyvauti byloje, o jų duomenis nurodyti privalo paminėtus reikalavimus pareiškęs asmuo. Priešieškinio trūkumą (nenurodyti dalyvaujančių byloje asmenų duomenys pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas) pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstai. Apeliantas, nesutikdamas su šia skundžiamosios nutarties nuostata, teigia, jog teismas turi savo iniciatyva įtraukti trūkstamus asmenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal CPK 143 straipsnio 3 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą priešieškinio pareiškimo teisinį reglamentavimą, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų asmens duomenis bei procesinę padėtį yra atsakovo pareiga. Atsakovui nežinant ar negalint iš viešų šaltinių gauti informacijos apie dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, jis turi galimybę pasinaudoti CPK 199 straipsnyje įtvirtinta teise prašyti teismą išreikalauti rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo priešieškinis turi trūkumų ir pagrįstai nurodė juos ištaisyti. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliantės atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista ir atsakovui nustatytinas naujas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti apelianto (atsakovo) P. M. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui P. M. 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.