Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-349-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07729-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.1.14.3; 3.2.3.3 (S)

2019 m. kovo 25 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 289,89 EUR skolą, 47,54 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria atsakovei išnuomotas nekilnojamasis daiktas. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio ir negrąžino išnuomoto daikto pirminiam kreditoriui. 2017 m. lapkričio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą.

3. Atsakovei ieškinio kopija su priedais ir teismo pranešimas buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas konstatavo, jog yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. M. 202,93 EUR skolos, 47,54 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (250,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,14 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė paskutinę įmoką pagal nuomos sutartį turi sumokėti iki 2018 m. liepos 10 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis būtų nutraukta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 202,93 EUR, t. y. nesumokėtas įmokas už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 10 d. Likusioje dalyje reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo netenkino, kadangi dalis mokėjimo terminų pagal nuomos sutartį dar nėra suėję.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 balandžio 20 d. sprendimą už akių dalyse dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 289,89 EUR skolos ir 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, bei priteisti apeliantui, iš atsakovės 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Tik po to, kai teismas priėmė skundžiamą sprendimą už akių, buvo pastebėta, kad kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys sutarties nutraukimą. Apeliantės teigimu, papildomi įrodymai nepateikti dėl žmogiškosios klaidos – keliant procesinius dokumentus į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prie priedų nebuvo pridėtas pradinio kreditoriaus el. paštu (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 28 d. siųsta pretenzija, informuojanti apie būsimą sutarties nutraukimą, jeigu įsiskolinimas nebus padengtas. Tai patvirtina ir ieškinyje nurodyta informacija – dalyje „Pridedama“, kurioje nurodoma, jog kartu su ieškiniu teismui pateikiama „5.Pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir sutarties nutraukimo el. laiško kopijos, 2 vnt., 2 egz.;“. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas tik vienas 2017 m. gruodžio 15 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog sutartis su atsakove buvo nutraukta tinkamai, todėl apeliantė prašo padidinti priteistą skolos sumą.

7.2. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

13. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 289,89 EUR skolos, 47,54 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės K. M.. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį, o apeliantei (ieškovei) pareiškus prašymą, kad, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, teismas priimtų sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriame, atlikęs formalų apeliantės pateiktų įrodymų vertinimą ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis būtų nutraukta, sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 202,93 EUR, t. y. nesumokėtas įmokas už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 10 d. Likusioje dalyje reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo netenkino, kadangi dalis mokėjimo terminų pagal nuomos sutartį dar nėra suėję. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, argumentuodama tuo, kad tik po to, kai teismas priėmė sprendimą už akių, buvo pastebėta, kad kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys sutarties nutraukimą. Apeliantės teigimu, papildomi įrodymai nepateikti dėl žmogiškosios klaidos – keliant procesinius dokumentus į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prie priedų nebuvo pridėtas pradinio kreditoriaus el. paštu (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 28 d. siųsta pretenzija, informuojanti apie būsimą sutarties nutraukimą, jeigu įsiskolinimas nebus padengtas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog sutartis su atsakove buvo nutraukta tinkamai, todėl apeliantė prašo padidinti priteistą skolos sumą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 86,96 EUR skolos priteisimo

15. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 str.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

17. Nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas ieškovei (apeliantei) iš dalies nepalankų sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų apeliantės pateiktų įrodymų vertinimą dėl 289,89 EUR skolos priteisimo, nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis būtų nutraukta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 202,93 EUR skolą, t. y. nesumokėtos įmokos už laikotarpį iki 2018 m. balandžio 10 d. Likusioje dalyje reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo teismas netenkino, konstatavęs, kad dalis mokėjimo terminų pagal nuomos sutartį dar nėra suėję.

18. Tačiau apeliantė, kvestionuodama tokias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas nurodo, jog tik po to, kai teismas priėmė sprendimą už akių, buvo pastebėta, kad kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, patvirtinantys sutarties nutraukimą. Apeliantės teigimu, papildomi įrodymai nepateikti dėl žmogiškosios klaidos – keliant procesinius dokumentus į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prie priedų nebuvo pridėtas pradinio kreditoriaus el. paštu (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 28 d. siųsta atsakovei pretenzija, informuojanti apie būsimą sutarties nutraukimą, jeigu įsiskolinimas nebus padengtas.

19. Išanalizavęs ir įvertinęs į bylą pateiktą apeliantės (ieškovės) ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 289,89 EUR negrąžintą nuomos mokestį iki sutarties termino pabaigos, ieškovės grindė tuo, jog atsakovė nuo 2017 m. spalio 10 d. nemoka daikto nuomos mokesčio, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininką raštu prieš 10 darbo dienų, nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal sutartį, 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovės nuomone, ji yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu būdu ir yra pagrindas priteisti jai iš atsakovės 289,89 EUR negrąžintą nuomos mokestį. iki sutarties termino pabaigos.

20. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad susidarius tokiai situacijai, kai dėl apsirikimo nebuvo teismui pateikta pradinio kreditoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. siųsta atsakovei pretenzija, informuojanti apie būsimą sutarties nutraukimą, jeigu įsiskolinimas nebus padengtas, nors ieškinyje ja remiamasi ir ieškinio dalyje „Pridedama“ nurodoma, kad kartu su ieškiniu pateikiama „5. Pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir sutarties nutraukimo el. laiško kopijos“, turėjo būti svarstomas klausimas dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (CPK 115, 138, 160 str.). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad nėra visų dokumentų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis būtų nutraukta. Jei ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti bei nurodyti įrodymai kėlė teismui abejonių, remiantis CPK 285 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas turėjo svarstyti ar yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, kadangi kaip anksčiau minėta, sprendimą už akių teismas gali priimti tik tuomet, kai, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikina, kad jų pakanka priimti teisingą sprendimą – ieškinį tenkinti arba atmesti. Taigi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį atmetė ne todėl, kad iš pateiktų įrodymų nustatė, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, bet todėl, jog iš pateiktų įrodymų, atlikus formalų jų vertinimą, negalima nustatyti, kad minėta sutartis yra nutraukta, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis būtų nutraukta, nors ieškinyje ieškovė ir rėmėsi sutarties su atsakove nutraukimo faktu ir nurodė, kad prideda pradinio kreditoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. siųstą atsakovei pretenziją, informuojančią apie būsimą sutarties nutraukimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog į bylą pateikti įrodymai, kurių teismo atliktas formalus vertinimas, nedavė pakankamo pagrindo sprendimui už akių priimti, kadangi priimant sprendimą tokia forma dėl ieškovės pateiktų duomenų stygiaus nepavyko atskleisti visos bylos esmės. Atsižvelgęs į sprendimo už akių instituto specifiką, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl ko klausimas dėl reikalavimo priteisti 86,96 EUR skolą galėjo būti neteisingai išspręstas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųsto sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 86,96 EUR skolos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų fragmentiškumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, naikintina. Kadangi aptariamas sprendimas už akių priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, bylos esmė liko neatskleista, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja apeliacinės instancijos teismas, todėl panaikinus apskųstą teismo sprendimo už akių dalį byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

23. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, teismas visų pirma privalo išspręsti ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, trūkumų klausimą ir tik pašalinęs visų byloje esančių įrodymų trūkumus, spręsti, ar byloje yra pakankamai duomenų šioje dalyje priimti sprendimą už akių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Apeliacinės instancijos teismui grąžinant bylą dalyje dėl 86,96 EUR skolos priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis nepasisakytina, kadangi procesinis šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išspręstas pirmosios instancijos teisme iš naujo atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio reikalavimas dėl 86,96 EUR skolos priteisimo, panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.