- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-267-901/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-08105-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Pareiškėjas
- Vandai A
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filialas
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vandos A. P. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. P. 2012 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, kad ji sąžiningai ir nepertraukiamai valdydama, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji 1965 m. liepos 20 d. nusipirko nuosavą namą, esantį Bruknių g. 15, Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sandėliuku iš K. Č.. Ji tame name gyvena nuo pat jo įsigijimo 1965 m., pastatus ir šulinį valdo teisėtai atvirai ir nepertraukiamai, laiko juos savais. Name atliko ir atlieka einamuosius remonto darbus, pakeitė langus, stogą, moka visus mokesčius, apdraudė namą. Įsigijus nekilnojamą turtą dėl nežinojimo per nustatytą terminą neįregistravo, tačiau vien pastatų registracijos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2004-06-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-379/2004, LAT 2011-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). VĮ Registrų centras atsisakė registruoti minėtus nekilnojamuosius daiktus pareiškėjos vardu, motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamą jį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (šiuo atveju minėti pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu). Pareiškėja yra įsitikinusi, kad į minėtus pastatus ir šulinį niekas kitas neturi daugiau teisių už ją; pasak jos, daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo minėtą gyvenamąjį namą, pagalbinį pastatą ir šulinį. Teismo posėdžio metu pareiškėja savo reikalavimus palaikė, patikslino, kad jos mergautinė pavardė yra M.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filialas (toliau – VĮ Registrų c. Šiaulių f.) atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų dėl pareikšto prašymo neturėjo, prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b.l.51-52,60). Patvirtino, kad gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini)., ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, nekilnojamiesiems daiktams atlikti kadastriniai matavimai.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms neprieštarauja kad būtų nustatytas pareiškėjos pareiškime minimo turto nuosavybės teisės pagal įgijamąją senatį faktas, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b.l.54-55,62). Atsiliepime pažymėjo, kad Šiaulių AVMI nėra užvesta bylų dėl pareiškime nurodyto turto pripažinimo bešeimininkiu, taip pat negauta pranešimų dėl jo paveldėjimo valstybės vardu.
Vadovaudamasis CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2012 m. sausio 18 d. paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l.58). Nors statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, tačiau kadangi pareiškėja pageidavo teismo posėdyje apklausti jos pareiškime nurodytus liudytojus (b.l.3), teismas pareiškimą nagrinėja žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš Šiaulių miesto namo pardavimo 1965 m. liepos 20 d. akto, K. Č. pardavė nuosavą medinį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį sandėliuką už 1800 rublių pradinės vertės Vandai A. M. (dabartinė pavardė P.) (b.l.5,10,37). Aktą pasirašė du liudininkai, apie pastatų savininko ir gatvių pavadinimų pasikeitimą (iš Pelkių g. į Bruknių g.) pasikeitimą liudija šių pastatų namų knyga, pradėta 1963 m. (b.l.5,7-10). Statiniams, adresu (duomenys neskelbtini)., 1984-05-25 atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuoti nekilnojami daiktai – gyvenamas namas 1A1ž su priestatu 1a1m, sandėliai 2I1m, 3I1m ir 5I1m, daržinė 4I1m ir kiemo statiniai, Nekilnojamo turto registre statiniams suteiktas registro įrašo Nr. 40/54451 (b.l.6,12-36). Po naujų kadastrinių matavimų gyvenamajam namui, pagalbiniam pastatui ir šuliniui suteikti nauji unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15,20,21).
VĮ Registrų c. Šiaulių f. patvirtino, kad Nekilnojamo turto registro duomenimis minėti statiniai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos (b.l.6,51).
Suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI irgi patvirtino, kad nėra užvesta bylų dėl pareiškime nurodyto turto pripažinimo bešeimininkiu, negauta pranešimų dėl paveldėjimo valstybės vardu (b.l.55).
Liudytoja R. L. raštu patvirtino, kad pareiškėja V. A. P. jau labai seniai gyvena tuo pačiu jos pareiškime nurodytu adresu, į teismo posėdį atvykti negalėjo (b.l.59). Liudytojas J. R., pareiškėjos kaimynas (adr. (duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja V. A. P. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyvena labai seniai, tiek kiek ir jis gyvena kaimynystėje (gal nuo 1954 m.), pareiškėja gyvenamosios vietos nekeitė.
Teismas neturi duomenų, kad pareiškime minėti pastatai yra savavališka statyba, kad priklausytų valstybei ar savivaldybei.
Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.
Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-535/2008): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t.y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į minėtą gyvenamą namą su pagalbiniu pastatu bei šuliniu kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu (pirkimo-pardavimo sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre); statinius valdė kaip savo, mokėjo mokesčius už pastatams suteiktą elektrą, draudė pastatus (b.l.38,39-41), valdymas tęsėsi daugiau kaip 10 m., nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu; pareiškimas laikomas pagrįstu de jure ir de facto, taigi pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.
Valstybės biudžetui 4,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 269, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad Vanda A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti Bruknių g.15, Šiauliuose, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamus daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.