Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2015-07-23, apie 10.51 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114 punktų reikalavimus, Kavoliuko g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovėjusį pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

V. B. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

V. B. apklaustas teismo posėdžio metu kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nurodė, kad viskas vyko 2015-07-23. V. B. važiavo Baltupiuose, Vilniuje, gatvės nepamena. Važiavo atbulas ir nepastebėjo, kad gale buvo užtvaras, kadangi važiavo su „kabluku“, ne viską gerai matė ir prisilietė prie užtvaro. Pajuto, kad prisilietė, išlipo iš automobilio, tačiau niekas nebuvo sulaužyta, apžiūrėjo užtvarą, todėl ir išvažiavo. Savo automobilį apžiūrėjo tą pačią dieną, ar iš karto po įvykio ar vėliau, nurodė nepamenantis, automobilis nebuvo apgadintas. Žalos įmonei dėl užtvaro neatlygino, nes neseniai sužinojo apie eismo įvykį.

Liudytoja G. K., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2015-07-23, apie 2.00 val., kavoliuko g. 4, Vilniuje. Įmonės darbuotojai pranešė, kad nulaužtas aikštelės pakeliamas užtvaras. Patikrinus vaizdo įrašus buvo pastebėta, kad automobilis važiuoja atbuline eiga, atsitrenkia į užtvarą ir nuvažiuoja. Užtvaras buvo beveik visas ant žemės, sulaužyta pusiau. Nurodė spėjanti, kad vairuotojas suprato, jog atsitrenkė į užtvarą, nes po to išvažiuodamas užtruko apie pusę minutės, kol apsisprendė, kur važiuoti. Įmonei buvo padaryta žala, kurios pažeidėjas neatlygino.

Pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą įrodo V. B. paaiškinimas, jis pripažino kliudęs užtvarą; patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-07-23 buvo gautas pranešimas, jog Kavoliuko g. 2 apgadintas pakeliamas užtvaras, atvykus pareigūnus pasitiko UAB „Schindler-Liftas“ administratorė, kuri nurodė, kad apie 10.51 val. pastebėjo, kad yra nulaužtas pakeliamas užtvaras, vaizdo kameros užfiksavo automobilį VW Caddy, tačiau valstybinių numerių įžiūrėti neįmanoma (b. l. 6); UAB „Schindler-Liftas“ raštas dėl patirtos žalos, iš kurio matyti, kad dėl įvykio įmonė patyrė 40 eurų žalą (b. l. 7); UAB „Liuvena“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad įmonei priklausantį automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-23 vairavo įmonės darbuotojas V. B..

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog V. B. važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovėjusį pakeliamą užtvarą ir jį apgadino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – pakeliamą užtvarą. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad V. B. galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip V. B. pravažiuoja užtvarą (dešinėje automobilio pusėje), tuomet apsisukinėdamas važiuoja atbulas ir priartėja prie užtvaro. Vaizdo įraše nematyti paties atsitrenkimo momento. Pažymėtina, kad vaizdo įraše vaizdas matyti iš labai toli, todėl nėra pakankamai aiškus. Teismo posėdžio metu pats V. B. nurodė, kad galimai galėjo kliudyti užtvarą. Nors liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po atsitrenkimo užtvaras buvo beveik visas ant žemės, šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, jokios fotonuotraukos, kuriose būtų užfiksuoti užtvaro ar automobilio apgadinimai, taip pat nebuvo daromos. Be to, iš vaizdo įrašo nematyti jokių V. B. veiksmų, atliktų po eismo įvykio, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog jis suprato atsitrenkęs į pakeliamą užtvarą – jis tiesiog išvažiuoja iš įvykio vietos neišlipdamas iš automobilio. Nors posėdžio metu V. B. nurodė, kad buvo išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjo užtvarą, teismas šios aplinkybės nevertina kaip jo kaltės įrodymo. Eismo įvykis įvyko beveik prieš pusę metų, todėl natūralu, kad pažeidėjas gali tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, kad V. B. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismui kyla abejonių dėl to, ar V. B. suprato sukėlęs eismo įvykį ir tyčia iš įvykio vietos išvažiavo. Nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos V. B. veiksmuose nenustatyta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino. Todėl jam skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Byloje esančių įrodymų pagrindu be kita ko nustatyta, jog dėl V. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo UAB „Schindler-Liftas“ patyrė 40 eurų nuostolį, todėl, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotinas šį turtinį nuostolį atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 30² str., 127 str., 130 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti V. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Įpareigoti V. B. atlyginti UAB „Schindler-Liftas“ (į.k.110571062, adresas – A. Kavoliuko g. 4, Vilnius) padarytą nuostolį – 40 eurų.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.