Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-11 · Administracinė byla Nr. eI-3726-595/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
eI-3726-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01902-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI-3726-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01902-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM), dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA), dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (e. b. 1-9, I tomas), kuriuo prašo panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui ,,Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“, pateiktam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą ,,Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“; prašo išbraukti pareiškėją iš projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą ,,Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ sąrašo; įpareigoti ŽŪM priimti sprendimą skirti paramą pareiškėjui M. K. projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą ,,Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir paraiška). Tačiau NMA nustatė, kad jo projektas yra netinkamas gauti paramą. Nurodė, kad nesutinka su ŽŪM išvada.

Paaiškino, kad jis praktikuojantis advokatas, kad be advokato veiklos, taip pat vykdo ir kitas individualias veiklas, kurios nesikerta su advokato veikla: kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (veiklos vykdomos nuo 2008 m. gegužės 6 d.). Apie papildomas veiklas ir jų rūšis yra informuota tiek Lietuvos Advokatūra, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija. ŽŪM nepagrįstai laiko, kad jis neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai, įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.4, 17.2, 17.12, 17.13 papunkčiuose nurodytų reikalavimų. Be to, priešingai nei nurodoma ŽŪM sprendime, deklaracijoje už 2016 ataskaitinius metus aiškiai nurodyta, kad per 2016 m. laikotarpį (aktualus laikotarpis iki paraiškos pateikimo dienos), iš kitos veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) jis gavo 6480 Eur pajamų, tai reiškia, jog ataskaitiniais metais iš ūkinės komercinės veiklos jis gavo būtinas minimalias pajamas, nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 17.4.1 papunktyje. Nesutinka su ŽŪM teiginiais, kad jei jis yra advokatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 4 str. 4 d. ir 43 str., negalės užsiimti paraiškoje nurodoma veikla ir gauti iš jos pajamų. Advokatūros įstatymas nedraudžia advokatui, nevykdant savo profesinės veiklos, verstis kita savarankiška papildoma veikla, netgi ją leidžia. Vienintelė reikalaujama sąlyga, kad ši papildoma savarankiška veikla, neturi prieštarauti Advokatūros įstatyme nustatytiems apribojimams, t. y. nebūti susijusi su darbo santykiais ir ėjimu kitų mokamų pareigų bei žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikla. Pažymi, kad priešingu aiškinimu, tai yra tokiu, kurį skundžiamame sprendime pateikia ŽŪM, neabejotinai yra pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumas bei pareiškėjo teisė į darbą.

Atsiliepimas

Atsakovė ŽŪM atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis ir keliamais reikalavimais (e. b. l. 51-57, I tomas).

Nurodė, kad NMA nustatė, kad Pareiškėjo projektas yra netinkamas gauti paramą, kadangi neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4, 17.2, 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Įgyvendinimo taisyklių 17.4 p. įtvirtintas vienas iš pareiškėjui keliamų tinkamumo gauti paramą reikalavimų: „pareiškėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą (atitiktis tikrinama pagal juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir (arba) ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, ir (arba) individualios veiklos pažymą, ir (arba) verslo liudijimą) ir gauna iš šios veiklos pajamas“. 17.4.1 p. nurodyta, kad pareiškėjo ataskaitiniais metais gautos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos turi sudaryti ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžių.

Nurodė, kad Pareiškėjas yra advokato praktiką vykdantis fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Pagal kartu su paraiška pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus visą finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 m. apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) Pareiškėjas gavo iš teisinės veiklos (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (toliau – ir EVRK) kodas 69.1). Be to, verslo plane pareiškėjas nurodė, kad 2016 metais pajamos (181 009 Eur) gautos tik iš advokato praktikos.

Pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 4 str. 3 p. nustatyta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2016 ataskaitiniais metais gavo pajamas ne iš komercinės ūkinės veiklos, Pareiškėjas neatitinka 17.4 p. nustatyto tinkamumo kriterijaus. Paraiškoje Pareiškėjas pajamas, gautas iš advokato praktikos, nurodė kaip vienintelį projekto finansavimo šaltinį. Be to, jokios kitos ūkinės komercinės veiklos Pareiškėjas nenurodė.

Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. ir 43 str. 1 d. imperatyviai nurodo išimtinius atvejus, kada praktikuojantis advokatas taip pat dar gali dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas. Į šį sąrašą nepatenka Pareiškėjo paraiškoje planuojamos vykdyti veiklos (pagal EVRK 77.21.40 „Sporto įrangos veikla“ ir 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“), iš kurių pareiškėjas planuoja gauti pajamas.

Verslo plano skiltyje „Darbuotojų skaičius ir poreikis ateityje“ Pareiškėjas nurodė, kad planuoja įdarbinti 3 įrengimų priežiūros specialistus dirbti pilnu etatu. Verslo plano skiltyje „Veiklos schema“ Pareiškėjas nurodė, kad paskirs vieną atsakingą darbuotoją, kuris bus atsakingas už likusių darbuotojų apmokymus, o pats Pareiškėjas bus atsakingas už visų komercinių ir administracinio pobūdžio veiklų organizavimą. Taigi, akivaizdu, kad tarp Pareiškėjo ir jo ketinamų įdarbinti asmenų susiklostys darbiniai santykiai, o pats Pareiškėjas vykdys darbdavio funkcijas. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.2 p. keliamų reikalavimų dėl veiklų – advokato veiklos ir projekte planuojamos sportinės įrangos nuomos organizavimo veiklos – nesuderinamumo.

Lietuvos advokatūros rašte nurodoma, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Atsižvelgiant į Advokatūros rašte pateiktas pastabas, pareiškėjui buvo siųstas raštas, kuriame buvo prašoma nurodyti, ar Pareiškėjas ketina nutraukti advokato praktiką. Taip pat paprašyta pakoreguoti paraiškos, verslo plano ir finansinės prognozės duomenis, perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, pašalinant planuojamas gauti pajamas iš advokato praktikos, pateikti trijų tiekėjų komercinius pasiūlymus lietuvių kalba, kuriuose turi būti nurodyta, kad įranga yra nauja, nenaudota ir atitinka LR ir ES nustatytus reikalavimus, nurodyti kiekvienos įrangos pavadinimą, kainą, vienetų skaičių, sumą, pirkimų vykdymo būdą, išsamų išlaidų būtinumo pagrindimą, išlaidų kainos pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame informavo, kad neketina nutraukti advokato praktikos, todėl nepakoregavo verslo plano duomenų ir neperskaičiavo ekonominio gyvybingumo rodiklių. Pareiškėjas kitos NMA prašomos informacijos taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 43 str. 1 p. ir 4 str. 4 p. nuostatas bei Pareiškėjo pateiktą informaciją, Pareiškėjas, atlikdamas advokato profesines pareigas ir nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, neturės teisės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje vykdyti veiklos, todėl verslo plane ir verslo plano finansinėse prognozėse pateikiamos pajamos yra nepagrįstos. Be to, advokato pajamos, kurios nėra laikomos ūkinės komercinės veiklos pajamos, neturėtų būti apskaitytos verslo plane. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, verslo planas yra nepagrįstas ir negalima objektyviai apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Todėl Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.12 p. ir 17.13 p. nustatytų tinkamumo kriterijų.

2019 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - ir Teisingumo ministerija) pateikė išaiškinimą Nr. (1.18)7R-1153, kuriuo atkreipė dėmesį į tai, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni elgesio standartai bei daugiasritės veiklos apribojimai. Teisingumo ministerija taip pat pažymėjo, kad visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, galioja nesuderinamumo taisyklės, pagal kurias praktikuojantiems advokatams draudžiama verstis tam tikra veikla, kaip pavyzdžiui prekyba ar apmokamu darbu, išskyrus aiškiai leidžiamas veiklos rūšis. Nurodė, kad Pareiškėjo reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisės aktams, teismų formuojamai praktikai ir racionaliam Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų paskirstymo principui. Prašo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka (e. b. l. 1-7, II tomas).

Nurodė, kad paraiška buvo vertinama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.

NMA, įvertinusi paraišką, nustatė, kad projektas netinkamas gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4, 17.2, 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų.

Pareiškėjas yra advokato praktiką vykdantis fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Pagal kartu su paraiška pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus visą finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 metus apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) Pareiškėjas gavo iš teisinės veiklos. Taip pat verslo plano VIII skyriaus „Informacija apie paslaugas, produkcija ir pajamas“ 1 punkte „Pajamos iš vykdomos ir projekte, kuriam prašoma paramos pagal Priemonę, įgyvendinimo laikotarpiu numatomos vykdyti veiklos“ Pareiškėjas nurodė, kad 2016 metais pajamos (181 009 Eur) gautos tik iš advokato praktikos. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas 2016 ataskaitiniais metais gavo pajamas ne iš komercinės ūkinės veiklos, Pareiškėjas yra netinkamas paramai gauti pagal 17.4 papunktyje nustatytą tinkamumo kriterijų.

Nurodė, kad pareiškėjas į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas yra nuo 2005 m. vasario 24 d., be to, pareiškėjas nurodė, kad neketina ir neplanuoja nutraukti advokato praktikos, todėl nepakoregavo verslo plano duomenų ir neperskaičiavo ekonominio gyvybingumo rodiklių. Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 punkto ir 4 straipsnio 4 punkto nuostatas bei Pareiškėjo pateiktą informaciją, Pareiškėjas, atlikdamas advokato profesines pareigas ir nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, neturės teisės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje vykdyti veiklos, todėl verslo plane ir verslo plano finansinėse prognozėse pateikiamos pajamos yra nepagrįstos. Be to, advokato pajamos, kurios nėra laikomos ūkinės komercinės veiklos pajamos, neturėtų būti apskaitytos verslo plane. Atsižvelgiant į tai, verslo planas yra nepagrįstas ir negalima objektyviai apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo kriterijų.

Taigi, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Įgyvendinimo taisyklių reguliavimą, Teisingumo ministerijos išaiškinimus, NMA negalėjo siūlyti ŽŪM skirti projektui paramą, nes taip pažeistų lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie taip pat negavo paramos dėl analogiškų aplinkybių. Pažymėjo, kad NMA nedraudžia ir neturi jokių galių drausti nei vykdyti papildomą savarankišką veiklą, nei užsiimti kokiu nors darbu. Nagrinėjamu atveju projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir parama projektui negali būti skiriama. Tačiau, nei veikla, nei darbas nėra draudžiamas. Pareiškėjas yra laisvas pasirinkti savo nuožiūra tiek veiklą, tiek darbus, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo teiktas projektas nėra tinkamas gauti paramą. Taigi, Pareiškėjas gali vykdyti veiklą, tik jos vykdymui negaus paramos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. M. K. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ Nr. 19VK-KV-17-1-03680-PR001 dėl paramos projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“. Paraiškoje buvo prašoma paramos naujoms papildomoms veikloms pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 redakcija), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, nurodytoms 77.21.40 klasėje „Sporto įrangos nuoma“ ir 93.29 klasėje „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“, ir pagal verslo plano VIII skyriuje „Informacija apie paslaugas, produkciją ir pajamas“ pateiktą informaciją, iš šių veiklų planuojama gauti papildomas pajamas. Taip pat su paraiška pareiškėjas pateikė verslo planą, kuriame nurodė, jog siekia vykdyti vandenlenčių parkų pramogų teikimo veiklą, o šiam tikslui įgyvendinti Pareiškėjas planuoja įsigyti 15 skirtingų įrengimų ir sudaryti sutartis su veikiančiais arba naujai steigiamais vandenlenčių parkais dėl naujų įrengimų montavimo šalia esančių. Sezono metu planuojama atlikti dalies įrengimų rotaciją (įrengimus pervežant iš vieno parko į kitą), esamų kliūčių ruožų perkonfigūravimą bei naujų kliūčių (tramplinų) pastatymą. Verslo plane Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nuo 2005 m. verčiasi advokato praktika ir iš šios veiklos pastaraisiais metais uždirba 180-200 tūkstančius eurų pajamų kasmet (e. b. l. 66-95, I tomas).

2018 m. gegužės 7 d. NMA raštu NR.S-PP-0259497 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, paprašė Pareiškėjo pateikti kompetetingos institucijos raštą, kad yra leidžiama vykdyti paraiškoje planuojamas veiklas ir gauti iš šių veiklų pajamas (e. b. l. 23-24, I tomas).

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi su prašymu „Dėl išaiškinimo pateikimo“ į Lietuvos advokatūrą (e. b. l. 26, I tomas).

2018 m. birželio 12 d. Lietuvos advokatūra raštu Nr. 545 (toliau – ir Advokatūros raštas), nurodė, kad vertinant advokato teisę vykdyti papildomas savarankiškas veiklas, svarbu identifikuoti ar paraiška paramai gauti pateikta asmens kaip advokato, jo profesinei veiklai, ar kaip asmens, vykdančio papildomą savarankišką veiklą. Nurodė, kad advokato veiklos apribojimus numato Advokatūros įstatymo 43 straipsnis, Lietuvos advokatų etikos kodekso 5 straipsnio 4 dalis, Praktikuojantis advokatas derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Nurodė, jog manytina, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo, neatlikdamas advokato profesinių pareigų, siekia užsiimti paraiškoje planuojamomis EVRK 77.21 „Sporto įrangos veikla“ bei EVRK 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“ veiklomis, jos galėtų būti suderinamos su advokato profesinių paslaugų teikimu, jeigu nėra pažeidžiamas Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatos, nediskredituojamas advokato vardas bei nedaroma žala profesinei garbei ir orumui (e. b. l. 27-28, I tomas).

2018 m. rugsėjo 10 d. NMA raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ Nr. S-PP-0272600, paprašė Pareiškėjo informuoti kada, siekdamas vykdyti paraiškoje numatytas veiklas, nutrauks advokato praktiką, kaip sieks nurodytų tikslų, kaip projektas prisidės prie kompleksinių tikslų, nurodant įrangos pavadinimą, parametrus, atliekamus veiksmus. Taip pat paprašė pateikti piniginių srautų ataskaitas už 2016 metus ir 2017 metus pilnus ketvirčius. Be to, nurodė, kad atsižvelgiant į Advokatūros rašte pateiktą išaiškinimą ir Advokatūros įstatymo 43 straipsnį negalės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje veiklos, jeigu tęs advokato praktiką. Atsižvelgiant į tai, prašė pakoreguoti paraiškos ir verslo plano duomenis, finansines prognozes ir perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, pašalinant planuojamas gauti pajamas iš advokato praktikos, prašė pateikti trijų tiekėjų komercinius pasiūlymus lietuvių kalba, kuriuose turi būti nurodyta, kad įranga yra nauja, nenaudota ir atitinka Lietuvos Respublikos ir ES nustatytus reikalavimus, nurodyti kiekvienos įrangos pavadinimą, kainą vienetų skaičių, sumą, pirkimų vykdymo būdą, išsamų išlaidų būtinumo pagrindimą, išlaidų kainos pagrįstumą (e. b. l. 29-33, I tomas).

2018 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėjas pateikė NMA atsakymą į 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymą, kuriame patikslino NMA reikalautus duomenis bei nurodė, kad neketina nutraukti advokato praktikos bei nurodė, kad dėl šios priežasties netikslins verslo plane nurodytų finansinių duomenų (e. b. l. 22-23, II tomas).

2019 m. sausio 23 d. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu „Dėl išaiškinimo pateikimo“ į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas nurodyti ir išaiškinti, ar advokatas, veikdamas ne kaip advokatas, t. y. ne vykdydamas savo profesinę veiklą, o veikdamas kaip fizinis asmuo, siekdamas įgyvendinti projektą „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ gali vykdyti paraiškoje planuojamas veiklas (EVRK 77.21 „Sporto įrangos veikla“, 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“), bei kitas, su advokato profesija nesikertančias veiklas, ir gauti iš šių veiklų pajamas (e. b. l. 42-43, I tomas).

2019 m. vasario 5 d. NMA kreipėsi raštu Nr. BRK-447 į Teisingumo ministeriją, prašydama išaiškinti, ar dėl investicinės paramos besikreipiantis pareiškėjas, kuris yra praktikuojantis advokatas bei kuris teigia, kad iki paraiškos pateikimo vykdė ūkinę komercinę veiklą (gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, ar kitos komercinės veiklos), ir prašo paramos ūkinei komercinei veiklai iš kurios planuoja gauti pajamų, nepažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 43 straipsnio reikalavimams (e. b .l. 40-41, II tomas).

2019 m. vasario 22 d. Teisingumo ministerija rašte nurodė, kad manytina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato jokių kitų nei Advokatūros įstatyme numatytų išimčių dėl galimybės praktikuojančiam advokatui verstis kita apmokama veikla, gauti iš jos pajamų (e. b .l. 45-47, I tomas).

2019 m. gegužės 20 d. NMA informavo Pareiškėją, kad ŽŪM priėmė sprendimą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 potvarkis Nr. 4D-72 (1.8E)), kuriuo nusprendė, kad Pareiškėjo projektas yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4, 17.2, 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų reikalavimų (e. b. l. 27-28, 78-79, 80-85, II tomas).

Įgyvendinimo taisyklių VI skyriuje yra reglamentuojama tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Įgyvendinimo taisyklių 17.4, 17.2, 17.12 ir 17.13 punktai.

Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad paramos gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims). Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, yra tinkamas pareiškėjas, jeigu šio privataus juridinio asmens pagrindinis akcininkas (pagrindinis akcininkas – turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pvz., mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), atveju – vadovas) yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Pareiškėjai, laikomi tinkamais gauti paramą, jei atitinka tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus: Įgyvendinimo taisyklių 17.4 papunktyje nustatyta, jeigu pareiškėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą (atitiktis tikrinama pagal juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir (arba) ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, ir (arba) individualios veiklos pažymą, ir (arba) verslo liudijimą) ir gauna iš šios veiklos pajamas: 17.4.1. pareiškėjo – fizinio asmens – ataskaitiniais metais gautos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos (gautos tiesioginės išmokos neįskaičiuojamos į pareiškėjo veiklos pajamas) sudaro ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų minimalios mėnesinės algos dydį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu). Pajamos turi būti deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Taigi, nustatyta, kad Pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, kuris užsiima ir kitomis individualiomis veiklomis: kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (veiklos vykdomos nuo 2008 m. gegužės 6 d.). Apie individualias veiklas ir jų rūšis yra informuota Lietuvos Advokatūra, Valstybinė mokesčių inspekcija (e. b. l. 20-22, I tomas). Pareiškėjas, pateikęs paraišką NMA prašė paramos naujoms papildomoms veikloms pagal EVRK nurodytoms 77.21.40 klasėje „Sporto įrangos nuoma“ ir 93.29 klasėje „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“.

Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Advokatūros įstatymo 43 str. 1 d. nustatyta, kad advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kartu su paraiška yra pateikęs Metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus, kurioje nurodoma, kad visą apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) yra gavęs iš individualios veiklos (e. b. l. 36-41, I tomas). Pareiškėjas nurodė, kad be advokato veiklos, taip pat vykdo ir kitas individualias veiklas (kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Tačiau, kaip matyti pareiškėjas verslo plane yra nurodęs, kad nuo 2005 metų verčiasi advokato praktika, ir iš šios veiklos pastaraisiais metais uždirbo apie 180-200 tūkstančių Eur pajamų (e. b. l. 67, I tomas). Pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, verslo plane nenurodė, kad pajamos buvo gautos iš kitos individualios ūkinės komercinės veiklos. Pareiškėjas tik skunde teismui nurodė, kad 2016 metais iš kitos veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) gavo 6480 Eur pajamų, ir kad tai pakankamas dydis, kuris nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 17.4.1. punkte. Tačiau, kaip minėta, verslo plane, teikiant paraišką buvo nurodomos pastaraisiais metais gautos 180 - 200 tūkstančių eurų tik iš teisinės veiklos (advokato praktikos) gautos pajamos. Kaip minėta, Advokatūros įstatymo 4 str. 3 d. numato, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė veikla. Taigi, pagrįstai nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visas pajamas gavo tik iš teisinės advokato veiklos, o ne iš komercinės ūkinės veiklos, todėl jis neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus.

Įgyvendinimo taisyklių 17.2 papunktyje nustatyta, kad projektas turi atitikti Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nurodytą prioritetą (skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse), tikslinę sritį (veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas) ir prisideda prie bent vieno Priemonės veiklos kompleksinių tikslų įgyvendinimo (inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; klimato kaitos švelninimas).

Pareiškėjas NMA yra nurodęs, kad neketina atsisakyti advokato praktikos. Atsižvelgiant į tai, NMA konstatavo, kad Pareiškėjas negalės vykdyti paraiškoje nurodytos veiklos ir gauti planuojamas pajamas ir paraiškoje planuojamų vykdyti veiklų. Advokatūros įstatymo 43 str. 1 d. yra įtvirtinti imperatyvūs draudimai praktikuojančiam advokatui užsiimti kita veikla, tame tarpe dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas. Pareiškėjas verslo plane yra nurodęs apie darbo vietų sukūrimą (e. b. l. 48-53, II tomas), taip pat 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakyme NMA patikslino, kad ketina sukurti naujas darbo vietas, ir jeigu projektui bus skirtos pajamos, jam kaip darbdaviui tai palengvintų naujų darbo vietų kūrimą (e. b. l. 22-23, II tomas). Tai prieštarauja Advokatūros įstatymo 43 straipsniui. Taigi, Pareiškėjo papildomos veiklos, prieštarautų Advokatūros įstatyme nustatytiems apribojimams, t. y. būtų susijusios su darbo santykiais, Pareiškėjas taptų darbdaviu. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos advokatūra, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsakymuose dėl ginčo klausimo yra pažymėjusi, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Tik tais atvejais, kai fizinis asmuo neatlikdamas advokato profesinių paslaugų, siekia paraiškoje planuojamų veiklų, jos galėtų būti suderinamos su advokato profesinių paslaugų teikimu, jeigu nėra pažeidžiamos Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatos, nediskriminuojamas advokato vardas, nedaroma žala profesinei garbei ir orumui. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni elgesio standartai bei daugiasritės veiklos apribojimai. Visose valstybės narėse galioja bendra taisyklė, pagal kurią turi būti vengiama interesų konflikto, arba išsamios nesuderinamumo taisyklės, pagal kurias draudžiama verstis tam tikra veikla, kaip pavyzdžiui, prekyba ar apmokamu darbu, išskyrus aiškiai leidžiamas veiklos rūšis.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su padarytomis išvadomis, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bei atsižvelgiant į Pareiškėjo paraiškoje nurodytas aplinkybes paramai papildomoms veikloms gauti, pareiškėjas negalės vykdyti paraiškoje nurodytų veiklų ir gauti planuojamas pajamas, taigi, nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.2 punkto reikalavimus, - Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nurodyto prioriteto (skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse) tikslinės srities (veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas) ir bent vieno priemonės veiklos kompleksinio tikslo (inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas. Kaip minėta, veiklų nesuderinamumas advokato praktikai kyla iš įstatymo imperatyvo. Pareiškėjas yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, tai traktuotina užsiėmimu advokato profesine veikla. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 str. 6 d. nuostatoje nurodoma, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų.

Įgyvendinimo taisyklių 17.12 p. nustatyta, jog pareiškėjas pateikia ekonomiškai pagrįstą verslo planą, kuriame pateikta informacija pagrindžia projekto reikalingumą, investicijų poreikį ir verslo plano finansinę dalį. Įgyvendinimo taisyklių 17.13 p. nustatyta, kad pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

NMA nurodė, kad Pareiškėjas neatitiko ir Įgyvendinimo taisyklių 17.13 punktų reikalavimų, kadangi nepatikslino paraiškos duomenų, verslo plano finansinių duomenų, ekonominio gyvybingumo rodiklių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. NMA nurodė, kad reikalaujamas pateikti pinigų srautų ataskaitas pateiks, 2018 m. rugsėjo 27 d. jas pateikė (e. b. l. 24, II tomas), tačiau kadangi neketina nutraukti advokato veiklos, netikslins verslo plane nurodomų finansinių duomenų (e. b. l. 22-23, II tomas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl galimybės praktikuojančiam advokatui gavus paramą užsiimti nurodomomis veiklomis, neaktualūs neatitikimai Įgyvendinimo taisyklių 17.13 punktui, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad advokato pajamos nėra pajamos, gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos, tačiau jos nurodytos verslo plane, Pareiškėjas netikslino finansinių duomenų, NMA pagrįstai nurodė, kad verslo planas nepagrįstas ir negalima objektyviai apskaičiuoti gyvybingumo rodiklių, kas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.13 punktui.

Pareiškėjas skundą grindžia lygiateisiškumo principo, teisės į darbą pažeidimu. Tačiau teismo manymu, šie argumentai visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde pateikė Konstitucinio teismo aiškinimą atskleidžiant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog visų asmenų lygybės įstatymui principas demokratinės visuomenės pagrindas. Konstitucijos nuostata „įstatymui visi asmenys lygūs“ reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Šioje nuostatoje skelbiama formali visų asmenų lygybė. Ji įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).“ Vertinant ginčo situaciją lygiateisiškumo principo aspektu, pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Be to, privalo vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo projektas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, ko pasekoje nebuvo skirta parama projektui. Todėl toks teisinis įvertinimas negali būti traktuojamas kaip teisės į darbą pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2014 m. gegužės 9 d. Konstitucinio teismo nutarimas).

Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, remiantis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Skundo netenkinus, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė