Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam T. Z., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-03-21 per visuomenės informavimo priemonę - interneto svetainėje www.skundai.lt patalpindamas publikaciją „Dėl advokato padėjėjo T. Z.“ viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią, įžeidžiančią, paniekinančią ir žeminančią informaciją apie advokato padėjėją T. Z.: ,,Vieša paslaptis, kad dauguma advokatų kontorų sutinka atstovauti už „sėkmės mokestį” bylos baigties atveju. Tokiu atveju susirašoma pagrindinė atstovavimo sutartis dėl pagrindinių išlaidų padengimo bei pasirašomas papildomas susitarimas dėl „sėkmės mokesčio“.

Atstovaujamam klientui susidaro ypatingo saugumo jausmas. Tai tarsi garantas, kad advokatas atstovaus jam, kaip sau, iki galo, nepalikdamas kliento likimo valioje, kas pirmos instancijos teismuose ypač įprasta. Deja atstovaujamas klientas praranda galimybę, keisti atstovą, net jei jis ir prastai atstovauja, kadangi bylos baigtis, jau nebesvarbu kada baigsis, bet tampa advokatų kontoros pelno maržos dalimi. Tokio „advokato“ keitimas be galo nuostolingas klientui, nes tenka susimokėti ir sėkmės mokesčio netekimo dalį, nors rezultatas nepasiektas.

Deja tokioms psiaudo advokatų kontoroms, kurioms atstovavimas ir bylinėjimasis yra tik verslas, deja, jokie etikos ir garbės kodeksai negalioja. Jų pagrindinis tikslas bylos baigtis siekiant tikslo, bet kokia kaina ir pasitelkiant bet kokias priemones. Neretai, imamasi galimai neteisėtų veiksmų - piktnaudžiavimo procesiniais veiksmais, psichologinio smurto bei šantažo priešingos šalies atstovaujamųjų atžvilgiu.

Tokios psiaudo kontoros sukelia ne tik klientų nusivylimą, bet ir kolegų advokatų pasipiktinimą bei nepasitenkinimą. Bet Advokatūra riboja bilinėjimasį tarp advokatų, o eiliniam piliečiui laimėti bylą prieš neetiškai ir negarbingai besielgiantį advokatą tai tiek pat šansų, kaip su oro balionu iki mėnulio.

Tikiuosi, kad advokatūros bendruomenė sėkmingai imsis drausminančių priemonių prieš tokius savo kolegas. Taip pat tikimės, kad tokie avokado padėjėjai kaip T. Z. niekada netaps advokatais. Bet ko tikėtis iš mokinuko, kai jos mokytojai elgiasi rodydami pavyzdį...“

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dalyvauja civilinėje byloje, kurioje jis yra atsakovas, o ieškovui, jo pusbroliui R. P., atstovauja T. Z.. Civilinis procesas dar nepasibaigęs. Pirmoji jų pažintis buvo rašytinė, t.y. jis sulaukė reikalavimo grąžinti skolą. Vėliau buvo derybos. Su T. Z. susitiko po trečio reikalavimo, 2010 m. liepos-rugpjūčio mėn. Viename iš reikalavimų, jo nuomone, buvo ne visai etiškas T. Z. grasinimas, bandymas įbauginti dėl šmeižto. 2010-06-09 reikalavime išdėstyta, kad svarstys galimybę iškelti baudžiamąją bylą. Derybų metu šalia T. Z. buvo kažkoks bankroto administratorius. Jis pasikvietė teisininką G. T.. Derybos vyko sklandžiai, jis ėmėsi visų veiksmų, kad kuo greičiau padengti įsiskolinimą, tačiau buvo sąstingis, sandoriai nevyko taip greitai kaip norėta. 2010-10-06 jis gavo ieškinį. Teismas pasiūlė taikiai išspręsti ginčą, pertraukos metu T. Z. pareiškė, kad jo atstovaujamasis sudarys taiką tik tada, kai atims iš jo ir jo įmonės turtą. Po tokios pažinties su T. Z. 2012-03-21 savo bendrovės UAB „Turtausta“ patalpose, svetainėje www.skundai.lt parašė publikaciją ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“. Šia publikacija siekė apsaugoti kitus asmenis, ją rašė remdamasis savo patirtimi, nes dirbdamas nekilnojamojo turto bendrovėje, turėjo ne vieną civilinę bylą. Aprašė savo patirtį, pareiškė savo nuomonę. Šis skundų portalas tam ir yra sukurtas. Rašė dalindamasis savo patirtimi, o ne dėl to, kad apšmeižti, įžeisti ir panašiai. Ne visa publikacija parašyta apie advokato padėjėją T. Z.. Suklydo su Ž. nuoroda, turėjo omenyje Ž., ne Ž. Po publikacija pasirašė kaip buvusi klientė, nes neužteko drąsos nurodyti savo pavardę. Šiame portale visi pasirašinėja anonimiškai.

Nukentėjusysis T. Z. parodė, kad nuo 2004-12-31 yra rašytas į advokatų padėjėjų sąrašą. Apie publikaciją interneto svetainėje www.skundai.lt ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“ sužinojo iš kliento. Perskaitęs ją galvojo, koks klientas parašė, nes tokios klientės Daivos iš Vilniaus niekada neturėjo. 2012-03-27 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, buvo nustatytas kompiuterio IP adresas, iš kurio sužinojo, jog publikacija parašyta iš UAB ,,Turtausta“ kompiuterio.

Kas skaitė publikaciją, tiems nekyla abejonių, kad parašyta ne apie ką nors kita, o apie jį, nes publikacija pavadinta ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“. Visą publikacijos tekstą jis priėmė kaip parašytą apie jį. Publikacijoje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kaip yra nurodęs savo skunde, kai kurie teiginiai ir šmeižia ir įžeidžia. Įstatymas suteikia teisę reikšti nuomonę, kai ji pagrįsta, paremta įrodymais, tačiau tokių įrodymų A. S. neturėjo. Po tokios publikacijos jo reputacija buvo sumenkinta, diskredituotas kolegų akyse, pažemintas kaip žmogus, jo klientai dėl to skambino, jiems kilo pagrįstos abejonės. Viskas daryta labai sąmoningai ir siekiant tiesioginių padarinių jam. Teismuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje A. S. yra atsakovas, o jis atstovauja ieškovui R. P., kuris yra atsakovo pusbrolis. Visada atstovauja savo klientų interesams, kaip ir atstovaudamas R. P. siekė, kad šis greičiau atgautų skolą. Iš pradžių 2010 m. gegužės mėnesį buvo parašyta pretenzija dėl skolos grąžinimo, vėliau vedamos derybos su A. S.. Tačiau jis jas tik imitavo, nepadarė nieko ką buvo sutarę: nepadarė antrinio įkeitimo, nenuvažiavo pas notarą, neužtikrino skolos gražinimo ir dėl to buvo pareikštas ieškinys, nes nebuvo kito kelio iš jo prisiteisti skolos.

L. R. S. parodė, kad su T. Z. buvo bendramoksliai. Pastarasis 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pasikvietė jį į derybas su A. S., kadangi tuo metu dirbo juristu bankroto administratorių biure. A. S. turėjo turto, kurį būtų galima įkeisti, bet buvo siūlomas vekselis, kuris realiai neapsaugo. Geriausia buvo banko garantija. Iš A. S. pusės buvo vengiama hipotekos. Antrajame susitikime sutarta, kad A. S. turi kreiptis į banką dėl hipotekos. Derybos nutrūko dėl A. S. kaltės.

Liudytojas G. T. parodė, kad kadangi dirba teisinį darbą „Lietuvos draudime“, A. S. jį pasikvietė į derybas dėl skolos grąžinimo savo pusbroliui. Iš viso įvyko keli susitikimai, kuriuose jis buvo su A. S., iš kitos pusės R. P. ir jam atstovaujantis T. Z. bei kažkoks bankroto administratorius. Derybose jam susidarė įspūdis, kad T. Z. ir bankroto administratorius, yra skolų išieškotojai. Jam kaip teisininkui kėlė nuostabą, kad derybų eigoje buvo pareikštas ieškinys A. S., jo supratimu, tai nesąžininga, nekorektiška.

Lietuvos Advokatūros 2012-12-20 pažymoje nurodyta, kad advokato padėjėjui T. Z. nuo jo advokato praktikos laikotarpio pradžios nėra iškelta drausmės byla, pagal turimus duomenis nėra ir nebuvo gauta skundų dėl advokato padėjėjo T. Z. profesinės veiklos, advokato padėjėjas nėra išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo (b.l. 56).

Advokato padėjėjo T. Z. praktikos vadovė S. N. išdėstė savo poziciją, kad per visą advokato padėjo T. Z. atliekamos praktikos 8 metų laikotarpį apie jį buvo atsiliepiama tik teigiamai, nebuvo gauta jokių nusiskundimų, pastabų dėl jo veiklos ir (ar) profesinės etikos nuostatų laikymosi“ (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. S. nepasitvirtino, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties.

LR BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis – užgaulumas, kuris suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra viešas tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo viešai paskleista informacija, kuri užgauliai pažemino kitą asmenį bet ir tai, kad kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, žodžiai ar raštu pateikta informacija užgauliai žemina kitą asmenį į ir nori taip veikti t.y. siekia jį įžeisti.

LR BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų arba laibai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė A. S. tyčios viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį T. Z.. Tokia išvada padaryta įvertinus paties kaltinamojo, liudytojų G. T., R. S. parodymus, bei pasirinktos masinės informavimo priemonės – internetinės svetainės www.skundai.lt pobūdį bei paskirtį. Kaltinamasis nurodė, kodėl pasirinko būtent šią internetinę svetainę, nes, pasak jo, šis skundų portalas ir yra sukurtas, kad galėtų pasidalinti savo asmenine patirtimi, išsakyti savo nuomonę. Nors publikacija internetinėje svetainėje www.skundai.lt pavadinta ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“ ir, kaip teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusysis T. Z., visą publikacijos tekstą priėmęs kaip parašytą apie jį, tačiau akivaizdu, kad pirmose keturiose teksto pastraipose kalbama apie advokatų kontoras ir advokatus bendrąja prasme, daugiskaitoje, neįvardinant pavadinimų ir nenurodant pavardžių bei kitų duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti konkretų subjektą. Tai patvirtina kaltinamojo parodymus, jog šiame portale ir šioje publikacijoje jis pareiškė savo nuomonę ir rašė remdamasis savo patirtimi, nes dirbdamas nekilnojamojo turto bendrovėje turėjo ne vieną civilinę bylą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosiose keturiose pastraipose advokato padėjėją T. Z. identifikuojančių požymių nenustatyta. Vertinant penktąją publikacijos pastraipą: ,,Tikiuosi, kad advokatūros bendruomenė sėkmingai imsis drausminančių priemonių prieš tokius savo kolegas. Taip pat tikimės, kad tokie avokado padėjėjai kaip T. Z. niekada netaps advokatais. Bet ko tikėtis iš mokinuko, kai jos mokytojai elgiasi rodydami pavyzdį...“, kurioje paminėta nukentėjusiojo vardas ir pavardė, pažymėtina, kad joje nėra įžeidžiančios ar kitą asmenį šmeižiančios informacijos, kuri atitiktų LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. numatytus požymius. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. S. ir G. T. patvirtino dalyvavę derybose tarp A. S. ir R. P. iki ieškinio pateikimo. R. S. dalyvavo ieškovo, kuriam atstovavo T. Z., o G. T. – A. S. pusėje. Iš to darytina išvada, kad A. S. turėjo galimybę stebėti T. Z., kaip advokato padėjėjo veiklą, be to, iki šiol tebevyksta civilinis procesas teisme, todėl susiformavo nuomonę apie jį, publikacijoje nurodydamas: tikimės, kad tokie avokado padėjėjai kaip T. Z. niekada netaps advokatais. Nuomonė yra subjektyvus vertinimas, jai netaikomas tiesos kriterijus, be to, šiame sakinyje nėra pateikta sąmoningai iškreiptų duomenų ar įžeidžiamo pobūdžio informacijos. Tai, kad A. S. po publikacija pasirašė ne savo vardu ir pavarde, o ,,buvusia klientė“, nėra pagrindas konstatuoti kaltinamojo tyčią apšmeižti ir įžeisti kitą asmenį. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatė kompiuterio IP, iš kurio buvo išsiųsta publikacija ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“, teisiamajame posėdyje publikacijos autorystės neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau nagrinėjant šmeižimo ir įžeidimo požymius, svarbesnis yra publikacijos tekstas, o ne anoniminis pasirašymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012).

Šiuo atveju vertinant į www.skundai.lt paskelbtą publikaciją ,,dėl advokato padėjėjo T. Z.“ baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją. Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose tiesioginės tyčios viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiojo T. Z. pareikštą 10 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo T. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Medžiagą Nr. 26-At-01000-12, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.