- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-275-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Zigmas Pocius, Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- B. A.
- Nuteistasis
- K. V., ir A
- Advokatai
- Valentinas Januškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl A. N. turto užvaldymo apgaule laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, dėl B. A. turto užvaldymo apgaule laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008-10-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiu nuteisti ir A. K. bei R. V., dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Iš K. V. ir A. K. solidariai A. N. priteista 10000 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš K. V., A. K. ir R. V. solidariai B. A. priteista 36825 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš K. V., A. K. ir R. V. priteista po 44 Lt (iš viso 132 Lt) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2007-06-07, apie 18 val. 03 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į A. N. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė A. N. apie jos sūnaus A. N. tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Tam, kad A. N. nebūtų keliama baudžiamoji byla, pareikalavo atlyginti jos sūnaus padarytą 10000 Lt žalą nukentėjusiajam ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks nukentėjusiojo sūnus A. S. Netrukus, t. y. 2007-06-07, apie 18 val. 40 min., A. K., veikdamas pagal iš anksto su K. V. aptartą planą, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei vykdydamas šio mobiliojo ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, atvyko į A. N. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir prisistatęs nukentėjusiojo sūnumi A. S., iš A. N. paėmė 10000 Lt ir pasišalino, o pinigus tarpusavyje pasidalijo. Šiais veiksmais A. N. buvo padaryta 10000 Lt turtinė žala.
Be to, K. V. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. K., R. V., kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2007-06-17, apie 14 val. 39 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į B. A. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė B. A. apie jos sūnaus R. A. tariamą sulaikymą policijoje ir nurodė B. A. paskambinti neva tardytojui Rolandui Bružui. B. A. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į K. V. nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė K. V. ir prisistatęs R. Bružu melagingai pranešė apie B. A. sūnaus R. A. tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Tam, kad nukentėjusysis atsisakytų kaltinimų, o B. A. sūnus būtų paleistas iš areštinės, pareikalavo atlyginti 17583 Lt žalą nukentėjusiajam, pasakęs, kad pas B. A. paimti pinigų atvyks nukentėjusiojo brolis A. S. Netrukus A. K. kartu su R. V., veikdami pagal iš anksto su K. V. aptartą planą, su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, vykdydami šio mobiliojo ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2007-06-17 15 val. 40 min. atvyko prie B. A. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur R. V. pasilikus lauke prie namo stebėti aplinką, kad nebūtų užklupti darant nusikalstamą veiką, A. K. nuėjo į B. A. butą, kur iš B. A. paėmė 2000 eurų ir 600 Lt. A. K., paėmęs pinigus ir būdamas nukentėjusiosios B. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamatęs šiame bute ant lovos padėtus 9000 eurų, ranka pastūmęs B. A. į šalį, jai matant pagrobė 9000 eurų ir pabėgo. Šiais veiksmais nukentėjusiajai B. A. padaryta bendra 38550 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nurodo, kad jam nepagrįstai taikyti BK 27 ir 56 str., nors už tokį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, be to, neteisingai vadovautasi BK 63 str. 1, 4 d., o į bausmės laiką nėra įskaitytas laikas, kai jis iš pataisos namų buvo gabenamas į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Apeliantas teigia, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies žalos nukentėjusiesiems atlyginimas turi būti pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis K. V. nurodo, kad nori pradėti normalų gyvenimą ir sukurti šeimą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nesutinka su tuo, kad jam buvo taikyti BK 27 ir 56 str., kadangi už tokio pobūdžio nusikaltimą yra nuteistas pirmą kartą. Pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi nusikaltimų recidyvui konstatuoti svarbi yra kaltės forma – neišnykus ar esant nepanaikintam teistumui turi būti padaryti mažiausiai du tyčiniai nusikaltimai, tuo tarpu pagal nusikaltimo objektą tai gali būti tiek vienarūšiai, tiek įvairiarūšiai nusikaltimai. K. V. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-11-14 nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskiriant subendrintą septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o 2003-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi perkvalifikavus veiką, bausmė sutrumpinta iki šešerių metų šešių mėnesių. Šios bausmės atlikimo laikotarpiu K. V. padarė dar dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. BK 97 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad turinčiu teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu bei praėjus atitinkamam laikui po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Kadangi bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. esant neišnykusiam teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, K. V. padarė dar du naujus tyčinius nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog nuteistasis laikytinas recidyvistu ir skirdamas bausmę vadovavosi BK 27 ir 56 straipsniais.
Apeliantas teigia, kad bausmės buvo subendrintos netinkamai. Skundžiamu nuosprendžiu K. V. yra pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 182 str. 1 d. dėl A. N. turto užvaldymo apgaule laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, dėl B. A. turto užvaldymo apgaule laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 d. numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, K. V. pirmiausia buvo paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o po to paskirta galutinė subendrinta bausmė. Bausmių apėmimo būdą teismas taiko tik BK 63 str. 5 d. numatytais atvejais, t. y., esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę, taiko visiško arba dalinio sudėjimo būdą. Skundžiamu nuosprendžiu K. V. nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, todėl bendrinant bausmes taikyti apėmimą šiuo atveju nėra sąlygų. Nuteistasis K. V. yra recidyvistas, dvi naujas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas pataisos namuose, bausmės už ankstesnius nusikaltimus atlikimo laikotarpiu tokiu savo elgesiu pademonstruodamas aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Nepaisydamas šių aplinkybių, teismas, turėdamas alternatyvą pasirinkti, visiškai ar iš dalies sudėti bendrinamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu bei, vadovaudamasis BK 63 str. 1 bei 4 d. nuostatomis ir prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik dalį paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei galutinę bausmę paskirdamas laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. nuostatas pritaikė tinkamai, o švelninti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad į bausmės laiką papildomai turi būti įskaičiuotas laikas, kai jis dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo turėjo būti tardymo izoliatoriuje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-11-14 nuosprendžiu jam buvo paskirta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o į bausmės laiką buvo įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-06-13 nutartimi perkvalifikavus K. V. veiką, bausmė sutrumpinta iki šešerių metų šešių mėnesių ir turėjo būti atlikta 2008-10-16. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-14 nutartimi K. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 1 d., o skundžiamu nuosprendžiu į naujai paskirtos bausmės laiką įskaitė suėmimo laiką nuo 2008-10-14, t. y. buvo įskaitytos dvi dienos, kurios priklausė ankstesnės bausmės atlikimo laikui. Taigi tokiu būdu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikas akivaizdžiai sutrumpėjo dviem dienomis, dėl to nuteistojo padėtis ir taip tapo palankesnė. Į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti dar ir laiką, kai nuteistasis iš pataisos namų buvo gabenamas į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, nėra jokio pagrindo.
Apeliantas teigia, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies žalos nukentėjusiesiems atlyginimas turi būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau nurodė, kad K. V. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstami yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmes. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma ir tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau laikinas kaltininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, apribojimas negali būti laikomas savanorišku žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2007-10-22 nutarimu laikinai apribojo K. V. nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje (b. l. 126, t. 3), o teismo nutartimi (b. l. 136, t. 3) ir nuosprendžiu apribojimo terminas buvo pratęstas. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis būtų atlyginęs nukentėjusiosioms bent dalį žalos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad K. V. savo noru atlygino ar pašalino nusikaltimu padarytą žalą.
Nuteistasis K. V. yra recidyvistas, naujas tyčines, savanaudiškas veikas padarė pataisos namuose, atlikdamas bausmę už ankstesnius nusikaltimus, taigi akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai apie norą pradėti normalų pilnavertį gyvenimą yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią, už sankcijos vidurkį didesnę, tačiau ne maksimalią laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas K. V. bausmes ir šias bausmes tarpusavy bendrindamas dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui reikšmingas bylos aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.