Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatei R. Šeperienei, atsakovės UAB „Torlina“ atstovui advokatui L. Šarkiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „Torlina“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo 2012 05 13 įsakymu Nr. V-041 V. K. paskirtą drausminę nuobaudą-papeikimą pripažinti neteisėta ir ją panaikinti bei pripažinti neteisėtu 2012 06 20 V. K. atleidimą iš darbo UAB „Torlina“ pagal LR DK 136 str. 3d. 1p. ir jį grąžinti į darbą, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Torlina“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. K. savo ieškinį grindė tuo, kad 2012 m. balandžio 12d. darbovietėje kilo konfliktas, nes V. K. tik parvažiavus iš Utenos, A. P. liepė jam vežti negabaritinį krovinį. V. K. atsisakė, nes ir taip buvo pradirbęs 12 val. už vairo, kai priklausė dirbti tik 8 val. 2012m. balandžio 13d. V. K. sužinojo, kad iš jo paimtas automobilis MAN, su kuriuo jis iki to laiko dirbo ir jis be darbo sutarties pakeitimo pervestas dirbti į metalo rūšiuotojus. 2012 m. gegužės 8d. V. K. raštu kreipėsi į UAB „Torlina“ generalinį direktorių, kad padėtų išspręsti konfliktą Alytuje. Jokio atsakymo negavo, tačiau buvo pervestas dirbti su vidaus automobiliu. Po kiek laiko jam paskambino įmonės personalo vedėja ir pasakė rašytinį pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Kadangi V. K. nesutiko rašyti pareiškimo, tada netrukus jam buvo paskirta drausminė nuobauda, su kuria jis nebuvo supažindintas ir dėl jokio pažeidimo iš jo pasiaiškinimo nebuvo prašoma. Iki tos nuobaudos paskyrimo ieškovo niekas nereikalavo pateikti tachografų ar kitų kokių nors dokumentų. Be to tachografai vadovų nurodymu nebuvo rašomi, nes nuolat buvo perdirbamos valandos, todėl buvo liepta pildyti tik veiklos patvirtinimo priedus, kurie buvo pildomi tam, kad sustabdžius policijai, nesimatytų perdirbtų valandų skaičius, už ką įmonei o to būdavo skiriamos didelės baudos. Dėl 2012 m. birželio 14d. pažeidimo V. K. paaiškino, kad jų darbe be pietų pertraukos yra nustatytos ir trumpos pertraukėlės. Vienos pertraukėlės, kuri prasideda nuo 10.30 val. ir baigiasi 10.45 val., metu V. K. nuėjo į pagalbines patalpas ir ten užsikaitė bei gėrė kavą. Tuo metu buvo atėjęs L. P., kuris paklausė ką V. K. veikia. Vėliau ieškovas sužinojo apie surašytą tarnybinį pranešimą, su kuriuo jis nebuvo supažindintas ir niekas jo nereikalavo pasiaiškinti. V. K. sutinka, kad jis nuėjo į pagalbines patalpas 10.25 val., o ne 10.30 val., tačiau taip įvyko todėl, kad jis neturėjo laikrodžio, be to tuo metu jis savo darbą buvo pabaigęs ir joks darbo procesas dėl jo kaltės nebuvo sutrikęs. 2012m. birželio 20 d. A. P. V. K. įteikė įsakymą dėl jo atleidimo ir pasakė, kad jis yra laisvas. Mano, kad yra atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl prašo jį grąžinti į darbą bei išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovės UAB „Torlina“ atstovas advokatas L. Šarkys prašo ieškinį atmesti ir į jį atsikirto tuo, kad įmonės darbuotojas A. P., kuriam buvo pavaldus V. K., ilgą laiką reikalavo, kad V. K. pateiktų tachografo korteles, tačiau V. krutuliui jų nepateikus, 2012 m. balandžio 6d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl nurodymų nevykdymo. Kadangi nuo 2012 m. balandžio 13d. V. K. dirbo su vidaus transportu, kuriam nebuvo reikalinga pildyti tachografo kortelių, todėl dar buvo laukiama apie mėnesį ir vis tikimasi, kad V. K. korteles pateiks. Per mėnesį kortelių nepateikus, buvo paskirta drausminė nuobauda-papeikimas. 2012 m. birželio 14d. buvo pastebėta, kad pasibaigus trumpajai pertraukai, kuri buvo nustatyta nuo 10.00 val. 10.15 val., metalo rūšiuotojai laukia atvežamo metalo, o metalu pakrautas automobilis, su kuriuo dirbo V. K., stovi, o V. K. jame nėra. Pradėjus jo ieškoti, V. K. buvo rastas buitinėse patalpose begeriantis kavą. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas, pareikalauta, kad V. K. pasiaiškintų dėl padaryto pažeidimo, tačiau tai daryti ieškovas atsisakė. 2012m. birželio 20d. buvo priimtas atleisti V. K. iš darbo už nerūpestingą savo pareigų atlikimą.

Ieškinys įrodytas ir tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010m. rugpjūčio 20 d. UAB „Torlina“ sudarė neterminuotą darbo sutartį su V. K., jį priimant į vairuotojo –hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareigas ir jam buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis (b. l. 5). 2012 06 20 UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymu V. K. buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3d. 1p. ( b. l. 9) 2012 05 23 UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymu V. K. už darbo pareigų ir pareiginių nuostatų 23,7 p. pažeidimus (už tachogramų nepateikimą padalinio vadovui) buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas ( b. l. 10). UAB „Torlina“ pažymos patvirtina V. K. pajamas ( b.l. 53, 54). UAB „Torlina“ pateikė krovinio automobilio vairuotojo pareigines instrukcijas Nr. 8, bendrovės darbo tvarkos taisykles, prie kurių prijungtas supažindinimo su jomis lapas ir kuriame 537p. yra V. K. pavardė ir jo parašas bei metalų laužo bei atliekų sandėlio vedėjo pareiginius nuostatus ( b. l. 55-59, 84-94, 98-99 ). 2012 04 06 UAB „Torlinas“ sandėlio vedėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nuo metų pradžios buvo reikalaujama V. K. pateikti darbo laiko apskaitos dokumentus, tačiau jis nepateikė ( b. l. 60). 2012 05 16 reikalavimas patvirtina, kad buvo reikalauta V. K. per 3d. pateikti visas turimas tachografo korteles ir išsamų pasiaiškinimą apie tokio neteisėto elgesio priežastis ir motyvus ( b. l. 61). 2012 05 22 aktas patvirtina, kad UAB „Torlina“ komisija užfiksavo, jog V. K. atsisakė pateikti automobilio MAN, v/n (duomenys neskelbtini) tachografo korteles bei pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl savo elgesio ( b. l. 62). Iš UAB „Torlina“ gamybinio padalinio vadovo L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. K. atsisakius pateikti automobilio MAN, v/n (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos dokumentus ir tuo pažeidus krovinio automobilio vairuotojo pareigines instrukcijos 23.7 p. reikalavimus buvo pasiūlyta skirti drausminę nuobaudą –papeikimą ( b. l. 63). 2012 06 27 LR Valstybinės darbo inspekcijos pažyma apie kelių transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimo tikrinimą patvirtina, kad buvo užfiksuoti septyni V. K. vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai ( b. l. 64-65). 2012 06 29 LR Valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad UAB „Torlina“ Alytaus padalinio vadovui L. P. buvo surašytas protokolas dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁹ str. 2d. ( b. l. 67). Iš 2012 06 14 E. B. paaiškinimo matyti, kad 2012 06 14 apie 10.25 val. buvo rastas vairuotojas V. K. buitinėse patalpose, mašina buvo pakrauta, tačiau neaišku ar sverta, o E. B. turėjo vežti metalą ( b. l. 80). 2012 06 14 E. Š. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012 06 14 apie 10.25 val. V. K. darbo vietoje nebuvo rastas ( b. l. 81). 2012 06 14 reikalavimas patvirtina, kad buvo pareikalauta, jog V. K. pateiktų pasiaiškinimą dėl 2012 06 14 padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau supažindinus su reikalavimu, jis atsisakė pasirašyti ( b. l. 82). 2012 06 20 L. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012 06 14 apie 10.25 val. buitinėse patalpose rado V. K. ir E. B.. Tuo metu V. K. sėdėjo, rūkė ir gėrė kavą. Buvo išsiaiškinta, kad V. K. be E. Š. žinios savavališkai pasitraukė iš darbo vietos, o E. B. buvo pasiųstas jį surasti. Kodėl V. K. buvo ne darbo vietoje, paaiškinti atsisakė ( b. l. 83) Darbo grafikas patvirtina, kad UAB „Torlina“ darbuotojams, dirbantiems nuo 08.00 -17.00 val., numatytos pertraukos: 10.00 -10.15 val., 12.00-12.30 val., 15.00-15.15 val. ( b. l. 100 )

Dėl 2012 05 13 įsakymu Nr. V-041 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo

Vadovaujantis DK 236 str., drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė. DK 234 str. apibrėžta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2009).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2012 04 06 UAB „Torlina“ sandėlio vedėjas A. P. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad nuo 2012 metų pradžios keletą kartų žodžiu buvo reikalaujama, kad V. K. pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentus, tačiau V. K. dokumentų nepateikė bei 2012 04 06 buvo dar kartą pareikalauta pateikti minėtus dokumentus, tačiau jis ir vėl jų nepateikė bei nenurodė nepateikimo priežasčių. 2012 05 16 gamybinio padalinio vadovas L. P. surašė reikalavimą, kuriuo buvo reikalaujama, kad V. K. per 3d. pateiktų turimas tachografo korteles, užpildytas iki 2012 04 13 vairavus automobilį MAN, v/n (duomenys neskelbtini) bei pateiktų išsamų paaiškinimą dėl tokio neteisėto elgesio. Ant minėto reikalavimo esanti atžyma patvirtina, kad reikalavimo kopija V. K. buvo įteikta, tačiau jis pasirašyti atsisakė. Ieškovas V. K. neigė, kad jam reikalavimo kopija būtų buvusi įteikta. Kadangi 2012 05 16 reikalavime esantis prierašas yra patvirtintas trijų atsakovės darbuotojų parašais bei tą faktą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. P. bei E. Š., todėl daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2012 05 16 reikalavimas ieškovui buvo įteiktas. 2012 05 22 aktas patvirtina, kad 2012 05 22 L. P. pakartotinai pareikalavus, kad V. K. pateiktų automobilio MAN, v/n (duomenys neskelbtini) tachografo korteles, V. K. jas pateikti atsisakė bei atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl savo elgesio. Už minėtą darbo drausmės pažeidimą UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymu V. K. buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas. Iš Krovinio automobilio vairuotojo pareiginės instrukcijos 23.7p. yra numatyta krovinio automobilio vairuotojo atsakomybė už ne laiku pateiktas ataskaitas apie transporto veiklą. Ieškovas V. K. teigė, kad dirbant UAB „Torlina“ niekada nebuvo reikalaujama, kad būtų pateikiamos tachografo kortelės, nes vadovų nurodymų buvo pildomi ieškovo pateikti veiklos patvirtinimo priedai, o ne tachografo kortelės, nes nuolat buvo viršijamas darbo laikas. Liudytojas L. P. patvirtino, kad vairuotojai visada turėjo pateikti kelionės lapus, laiko apskaitos korteles, tačiau iki 2012 m. pradžios nebuvo to pakankamai iš vairuotojų reikalaujama. Nuo 2012 m. pradžios, gavus informaciją, kad labiau reikia kontroliuoti vairuotojų darbą ir kiek jie valandų dirba, pateikti minėtus dokumentus buvo pradėta griežčiau reikalauti. Kadangi V. K. minėto nurodymo visiškai nesilaikė, 2012 m. balandžio mėn. vėl buvo reikalaujama, kad V. K. pateiktų minėtus dokumentus, bet ir į tai jis vėl nereagavo. Iš ieškovo V. K. paaiškinimų matyti, kad jis iki darbo UAB „Torlina“ ilgą laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jam gerai buvo žinoma kokie vairuojant transporto priemones dokumentai buvo privalomi pildyti bei kokia yra jų pateikimo tvarka. Ieškovas V. K. paaiškino, kad patys įmonės vadovai reikalavo, kad būtų slepiamos tacho kortelės, nes nuolat buvo viršijamas darbo laikas ir vietoj jų buvo reikalaujama, kad vairuotojai pildytų priedus prie veiklos patvirtinimo. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis, jei ir būtų buvę reikalaujama pildyti tikrovės neatitinkančius dokumentus, būtų nesutikęs su tokiais nurodymais ar kreipęsis į atitinkamas tarnybas dėl neteisėtų reikalavimų ir į jas kreipėsi tik po atleidimo iš darbo. Kaip matyti iš byloje esančios 2012 06 27 LR Valstybinės darbo inspekcijos pažymos apie kelių transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimo tikrinimą, minėtai inspekcijai buvo pateiktos V. K. vairuotojo kortelės ir skaitmeniniai tachografai, iš kurių buvo nustatyti V. K. vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Torlina“ Alytaus padalinio vadovas L. P. buvo nubaustas už nustatytus vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus pagal ATPK 142⁹ str. 2d.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, kad V. K., nepateikdamas tachogramų, padarė darbo drausmės pažeidimą. Kaip matyti iš atsakovės atstovo paaiškinimų, anksčiau V. K. drausmine tvarka nebuvo baustas. 2012 05 22 aktas patvirtina, kad 2012 05 22 L. P. pakartotinai pareikalavus, kad V. K. pateiktų automobilio MAN, v/n (duomenys neskelbtini) tachografo korteles, V. K. jas pateikti atsisakė bei atsisakė rašyti pasiaiškinimą dėl savo elgesio. Už minėtą darbo drausmės pažeidimą 2012 05 23 UAB „Torlina“ direktoriaus įsakymu V. K. buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas.

Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, darbdavio turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad minėta drausminė nuobauda buvo paskirta per DK 241 str. nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą ir ji paskirta turint tam pakankamą pagrindą, laikantis DK numatytų kitų procedūrinių reikalavimų ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. Iš to seka, kad šioje dalyje ieškovo ieškinys neįrodytas ir atmestinas.

Dėl 2012 06 20 įsakymu Nr. P-097 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo

Byloje nustatyta, kad ieškovui V. K. 06 20 įsakymu Nr. P-097 buvo paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3d. 1p.

Pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 str. 3 d.); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012 ir kt. )

Nustatyta, kad ieškovui V. K. 2012 05 13 įsakymu Nr. V-041 buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas ir apie šią nuobaudą V. K. buvo pranešta tinkamai, ką patvirtino atsakovės atstovas bei paties ieškovo prie ieškinio pateiktas įsakymas. V. K. 2012 06 14 fiksuoto pažeidimo dieną ji buvo galiojanti.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, V. K. antra drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo buvo paskirta už tai, kad 2012 06 14 10.25 val. jis buvo rastas ne darbo vietoje, o pagalbinėse patalpose.

Tai patvirtina tiek atsakovės atstovo paaiškinimai, tiek liudytojai L. P., A. P., E. Š. bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio darbo grafiko matyti, kad UAB „Torlina“ darbuotojams, dirbantiems nuo 08.00 -17.00 val., buvo numatytos pertraukos: 10.00 -10.15 val., 12.00-12.30 val., 15.00-15.15 val. Iš to seka, kad V. K. 2012 06 14 buvo rastas ne darbo vietoje praėjus 10 min. nuo pertraukos poilsiui pabaigos, t.y. pažeidė darbo ir poilsio laiko tvarką. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas po pertraukos vėlavo pradėti darbą apie 30 min., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad visuose fiksuojama tik 10.25 val. nustatytos aplinkybės, t.y. V. K. padarytas pažeidimas praėjus 10 min. po pertraukos pabaigos, todėl daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, kad V. K. pažeidimo trukmė buvo ilgesnė.

Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), o pagal DK 238 str. nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, atleidimo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, todėl, sprendžiant dėl šios nuostatos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo drausmės pažeidimų sistemingumą, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, t. y. į jo požiūrį į darbą. Pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovės atstovo bei liudytojų A. P. bei E. Š. parodymų matyti, kad pastebėjus, jog šeši darbininkai pasibaigus poilsio pertraukai sėdi be darbo, nes jiems buvo nepristatytas metalas, kurį jiems turėjo atvežti V. K. ir pradėjus ieškoti V. K., jis buvo rastas buitinėse patalpose. Dėl tokių V. K. veiksmų sutriko darbo procesas, nes metalą reikėjo kuo skubiau krauti į traukinio vagonus, todėl bet koks vėlavimas darė įmonei nuostolį. Ieškovas V. K. paaiškino, kad jis padarė visus darbus, kurie jam priklausė ir tuomet tik nuėjo gerti kavą ir joks procesas nebuvo dėl jo veiksmų sutrikdytas. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad dėl V. K. vėlavimo po poilsio pertraukos pradėti darbą, UAB „Torlina“ patyrė finansinius nuostolius ar dėl V. K. vėlavimo tuo pačiu vėlavosi metalo išvežimas ar UAB „Torlina“ atsirado kiti neigiami padariniai ar tai turėjo neigiamos įtakos atsakovės kaip verslo įmonės autoritetui bei santykiams su kitais verslo partneriais. Be to kaip matyti iš 2012 06 20 L. P. tarnybinio pranešimo, buvo siūloma už V. K. padarytą pažeidimą skirti nuobaudą-papeikimą, tačiau kadangi padarytas pakartotinis pažeidimas- skirti nuobaudą –atleidimą iš darbo. Iš 2012 06 20 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo matyti, kad jame nebuvo nurodyta dėl kokio ir kada ieškovo padaryto pažeidimo jam skiriama minėta nuobauda, kas privalo būti aiškai suformuluota ir nurodyta įsakymuose skirti drausmines nuobaudas.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas V. K. UAB “Torlina” dirbo nuo 2010 08 20. Iki 2012 m. gegužės mėn. ieškovui nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda bei atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki to laiko ieškovas būtų netinkamai atlikęs savo pareigas ar pažeidinėjęs darbo tvarką. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, konfliktinė situacija tarp ieškovo ir padalinio vadovo kilo tik 2012 m. balandžio mėn. nušalinus ieškovą nuo darbo su automobiliu MAN. 2012 05 13 įsakymu Nr. V-041 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas.

Įvertinus visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra per griežta, neadekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl pagal DK 242 str. 2 d. tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kaip atleidimą be teisėto pagrindo. (DK 297 str. 3 d.) Iš to seka, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje įrodytas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo pripažinus 2012 06 20 įsakymą neteisėtu, jį grąžinti į darbą. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo matyti, kad nuo 2012 m. lapkričio 1d. UAB “Torlina” Alytaus padalinys likviduojamas ir iš jo yra atleisti beveik visi darbuotojai. Liudytojai A. P. bei E. Š. patvirtino, kad jie yra atleisti iš UAB “Torlina” Alytaus padalinio. Nors atsakovės atstovas nepateikė rašytinių įrodymų apie padalinio likvidavimą ar ieškovo pareigybės panaikinimą, tačiau įvertinus atstovo bei liudytojų parodymus matyti, kad UAB ”Torlina” Alytaus padalinyje vyksta tam tikri jo organizaciniai pakitimai, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą jį grąžinti į ankstesnį darbą, gali iškilti teismo sprendimo įvykdymo problematiškumas. Be to iš byloje surinktų įrodymų bei visų liudytojų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės Alytaus padalinio darbuotojų yra susiformavę konfliktiški santykiai. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas po jo atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo inspekciją, kur pateikė savo turėtas vairuotojo korteles ir skaitmeninius tachografus, dėl ko buvo nustatyti V. K. vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai, už ką UAB „Torlina“ Alytaus padalinio vadovas L. P. buvo nubaustas pagal ATPK 142⁹ str. 2d. Visa tai įvertinus, tikėtina, kad dėl minėtų aplinkybių V. K. gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl daroma išvada, kad dėl minėtų aplinkybių bei organizacinių priežasčių V. K. į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas, todėl yra pagrindas taikyti alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą DK 297 str. 4d., t.y. nustatoma, kad šalių darbo sutartis nutraukta 2012 12 19 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

DK 297 str. 4d. numato, jog jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie uždarbį matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 678,50 Lt. Tuo remiantis ieškovui iš atsakovės priteistina dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka -1357 Lt. DK 140 str. 1d. 2p. Sutinkamai su DK 297 str. 4d. ieškovui nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2012 06 20 iki sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2012 12 19 ieškovui priskaičiuotinas už priverstinę pravaikštą 4071 Lt vidutinis darbo užmokestis.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 297 str. 4 d. nurodyta priteistina suma vertintina kaip kompensacija darbuotojui ir sankcija darbdaviui. Darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2012).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Torlina“ dirbo 1 m. 10 mėn. 2012 05 23 įsakymu ieškovui už darbo pareigų pažeidimą-buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas. Be to nustatyta, kad ieškovas ir 2012 06 14 padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau teismo sprendimu pripažinta, kad už minėtą pažeidimą darbdavys ieškovui pritaikė per griežtą drausminę nuobaudą, todėl daroma išvada, kad viso priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio ieškovui priteisimas būtų neadekvatus darbdavio pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, būtų neprotingai griežta sankcija, todėl remiantis išdėstytu ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais daroma išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki 2000 Lt.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Analogiška taisyklė taikoma ir priteisiant šalių išlaidas advokato pagalbai atlyginti. CPK 98 str. 1d.

Atsakovė UAB „Torlina“ sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L.Šarkiu (b. l. 49). Atsakovė advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2500 Lt, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas ir atstovavimas teisme. Šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir nėra per didelės. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, t.y. apie 50 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina dalis proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis. LR CPK 93 str.

Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų ribose.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. 6d. jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą -10 Lt, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma, todėl iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai kiekvienai šaliai tenkančios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Vadovaujantis LR CPK 259 str., 260 str., 268-270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo V. K. ir atsakovės UAB “Torlina” 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-097 nutraukta neteisėtai.

Nustatyti, kad ieškovo V. K. ir atsakovės UAB “Torlina” 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 1774 nutraukta 2012m. gruodžio 19d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti iš atsakovės UAB “Torlina” ieškovui V. K. 1357 Lt (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis litus) išeitinės išmokos bei 2000 Lt (du tūkstančius litų) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos-2012m. birželio 20d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės UAB “Torlina” naudai 1250 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės UAB “Torlina” valstybės naudai 101 Lt (šimtą vieną litą ) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.