- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- A15.-1238-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00973-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. N. 2020 m. kovo 4 d. apie 1 val. Vilniuje, Tyzenhauzų g., vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas) ir sukdamas į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė du automobilius (Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kai įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
R. N. šiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
R. N. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, kad 2016 m. praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl neblaivumo, visiškai nevažinėjo, perlaikinėjo vairavimo egzaminus, tačiau dėl įvykusios nelaimės negalėjo adekvačiai mąstyti. 2020 m. vasario 10 d. mirus sūnui, jis kurį laiką gyveno pas tėvus, puolė į depresiją, daug gėrė, todėl pridarė daug problemų ne tik sau, bet ir tėvui, kuriam priklauso automobilis. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kuris priklausė tėvui. Vairuoti sugalvojo spontaniškai, tėvas apie tai nieko nežinojo, nes tuo metu miegojo ir nematė, kad jis paėmė automobilio raktus. R. N. jau buvo neblaivus, tačiau važiavo nusipirkti dar alkoholio. Išvažiuodamas prasilenkė su policija, išsigando, todėl ant kalno padidino greitį. Vėliau pasistatė automobilį prie vaiko motinos namo, o atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Iš pradžių R. N. jiems melavo, kad nevažiavo, o vairuotojas pabėgo, bet pradėjo galvoti, kad nereikia nieko slėpti. Jis kliudė kaimynų automobilį, bet nenorėjo naktį jų žadinti, manė, kad ryte atlygins žalą. R. N. suprato, kad atsitrenkė į automobilį, tačiau nuvažiavo, nes apgadinimas nežymus. Pripažįsta, kad apgadino vieną automobilį, o dėl kito nežino. Su draudimu sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo už abu automobilius. Pripažįsta 700 Eur dydžio turtinę žalą už abu automobilius. Pripažįsta nustatytą neblaivumą (1,02 prom.) ir prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. G. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 1 val., patruliuojant su vyriausiaisiais patruliais A. J. ir D. Varanausku, buvo pastebėtas automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus (išvažiavo iš parduotuvės, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais visą parą). Policijos pareigūnams apsisukus ir pradėjus sekti, vairuotojas staiga padidino greitį ir bandė išvengti patikrinimo važiuodamas Panevėžio g., link Zanavykų g., vėliau važiavo Stadiono g. ir įsuko į akligatvį. Po kelių sekundžių atvykus policijos ekipažui, prie automobilio stovėjo vyras ir moteris – L. Š. ir R. N.. Kitų asmenų, nubėgančių nuo automobilio, nesimatė. Bendraujant su R. N., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,02 promilių neblaivumas. R. N. sutiko su alkotesterio rodmenimis ir jų neginčijo. Apžiūrėjus automobilį, dešinėje pusėje buvo matyti nauji apgadinimai, kurie galėjo būti padaryti važiuojant dideliu greičiu ir siekiant išvengti patikrinimo. Pravažiavus maršrutu, kuriuo vyko R. N. su savo automobiliu Toyota Rav 4, Sniego–Tyzenhauzų g. sankryžoje buvo pastebėti du naujai apgadinti automobiliai – Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių apgadinimai atitiko Toyota Rav 4 apgadinimus. Atrakinto automobilio Toyota Rav4 užvedimo spynelėje nebuvo raktų, tačiau R. N. teigė nežinantis, kur jie yra. Apžiūrėjus teritoriją aplink automobilį, raktai gulėjo ant žemės toje vietoje, kurioje atvykus policijos pareigūnams stovėjo R. N.. Jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą prarado anksčiau dėl vairavimo neblaiviam (b. l. 8).
O. Š. 2020 m. kovo 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 7 val. pastebėjo, jog jos automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lempa, galinis žibintas, dešinės pusės sparnas yra apgadinti (b. l. 11).
V. J. 2020 m. kovo 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 8.40 val. atėjo prie savo automobilio BMW 530 D, valst. (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad galinis bamperis yra apgadintas. Įvykio vietoje kaltininko nebuvo, tačiau už valytuvo buvo užkištas raštelis, jog pažeidėjas nustatytas (b. l. 12).
Šalies argumentai
R. N. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 1 val. vairavo automobilį Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. V. N.. Važiavo nuo Panevėžio g. link Stadiono g, buvo sausa ir tamsu. Sustojus šalia LFF stadiono esančioje aikštelėje, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Alkoholį vartojo maždaug prieš valandą iki vairavimo. Taip pasielgė dėl asmeninių išgyvenimų (neseniai mirė sūnus). Važiuodamas kliudė stovinčius automobilius BMW ir Toyota, nukentėjusių nėra. Labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 13).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykyje buvo apgadinti automobiliai: Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintos priekinės ir galinės dešinės pusės durys, priekinis ir galinis dešinės pusės sparnas), Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, žibintas ir posūkio signalas) ir BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis) (b. l. 9–10).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0089 registracijos žurnalo ir rezultatų suvestinės kopijose užfiksuota, kad R. N. 2020 m. kovo 4 d. 1.16 val. buvo nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (b. l. 36–37).
Pagal alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1141456 kopiją, šio alkotesterio patikra galiojo iki 2020 m. kovo 17 d. (b. l. 14).
AB „Lietuvos draudimas“ pranešime dėl žalos atlyginimo užfiksuota, kad automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 242,01 Eur (b. l. 46).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatos matyti, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 492,49 Eur (b. l. 39–44).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. N. (b. l. 26–28).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 4 dalies nuostatomis atsakomybę užtraukia šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. N. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina įvertinus paties R. N. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius paaiškinimus, nukentėjusiųjų O. Š. ir V. J. rašytinius paaiškinimus, policijos pareigūno P. G. 2020 m. kovo 4 d. tarnybinį pranešimą, 2020 m. kovo 4 d. eismo įvykio schemą, alkotesterio rodmenis, AB „Lietuvos draudimo“ pateiktus duomenis.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės ir neblaiviems.
Žemesnės instancijos teismas
KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Byloje nustatyta, kad R. N. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas), be to, važiuodamas buvo neatidus, sukdamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė du automobilius Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nurodė, kad vairavo automobilį Toyota Rav 4, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės, apgadino kaimynų automobilį, tačiau manė, kad žalą atlygins ryte. R. N. suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau apgadinimas, pasak jo buvo nežymus, todėl išvažiavo. Rašytiniame paaiškinime R. N. taip pat pripažino, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas) vairavo automobilį Toyota ir kliudė stovinčius automobilius. R. N. kaltę patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Tyzenhauzų–Sniego g. sankryžoje šalikelėje stovėjo automobiliai Opel Astra ir BMW, kuriuos kliudė ir apgadino pravažiuojantis automobilis Toyota Rav 4. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti automobiliai stovėjo šalia vienas kito, jų apgadinimų lokalizacija yra panaši. Todėl nėra abejonių, kad automobiliams Opel Astra ir BMW apgadinimai buvo padaryti tuo pačiu metu. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintos automobilio Toyota Rav 4 priekinės ir galinės dešinės pusės durelės, priekinis ir galinis dešinės pusės sparnas), automobiliui Opel Astra – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, žibintas ir posūkio signalas, o automobiliui BMW 530 – galinis bamperis (b. l. 9–10). Vyriausiojo patrulio P. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad automobilio Toyota Rav 4 vairuotojas didino greitį, bandė pabėgti ir išvengti patikrinimo, vėliau jam nustatytas 1,02 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilį Toyota, dešinėje pusėje matėsi nauji apgadinimai, o pravažiavus maršrutu, kuriuo vyko R. N., Sniego–Tyzenhauzų g. sankryžoje buvo pastebėti du naujai apgadinti automobiliai – Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių apgadinimai atitiko Toyota Rav 4 apgadinimus. Analizuojant pateiktus duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatyti automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad automobilis Toyota Rav 4 kontaktavo su automobiliais Opel Astra ir BMW530D. Tai, kad automobiliams Opel Astra ir BMW 530D buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys dėl automobilių taisymo darbų. R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, nes alkoholį vartojo likus valandai iki vairavimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumą patvirtina byloje esančios alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0089 registracijos žurnalo ir rezultatų suvestinės kopijos, kuriose užfiksuota, kad R. N. 2020 m. kovo 4 d. 1.16 val. buvo nustatytas 1,02 promilių neblaivumas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais alkotesterio rodmenimis. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau administracinio nusižengimo protokole R. N. veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį. Šiuose ANK straipsniuose nenustatyta administracinė atsakomybė, kai juos padaro asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. N. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį. Be to, jis, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir apgadino du automobilius. Už tai atsakomybę nustato ANK 423 straipsnio 3 dalis. Toks netikslumas taisytinas ir R. N. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, jo veiksmuose nustačius visus šių administracinių nusižengimų sudėčių požymius. Tai nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
R. N. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį Toyota Rav 4, pajuto kliudęs kitą automobilį, tačiau išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes apgadinimai buvo nežymūs. Rašytiniame paaiškinime R. N. nurodė, kad kliudė ir apgadino du automobilius BMW ir Toyota. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad buvo apgadintos kelios transporto priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad vyriausiojo patrulio P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. N. bėgo nuo policijos, po to melavo, kad vairavo ne jis, bandydamas išvengti jam gresiančios atsakomybės už vairavimą neturint tam teisės, esant neblaiviam bei automobilių apgadinimą. Taigi R. N. teismo posėdyje ir raštu pateiktuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, apgadintų transporto priemonių skaičius neleidžia abejoti tuo, kad R. N. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus kitoms transporto priemonėms, kai jų savininkai tuo metu nebuvo eismo įvykio vietoje, ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. N. nagrinėjamo įvykio dieną šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, nes teismo posėdžio metu pripažino, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.
AB „Lietuvos draudimas“ pranešime dėl žalos atlyginimo užfiksuota, kad automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina 242,01 Eur (b. l. 46). Pagal AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatą, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 492,49 Eur (b,. l. 39–44). Taigi, bendra padaryta žala automobiliams – 734,5 Eur, kuri nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo atveju nustatyta, kad padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į tai, R. N. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tai nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustato administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo tai, kad jis padarė šį administracinį nusižengimą būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas, skirdamas R. N. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), kaltės formą (administraciniai nusižengimai padaryti tyčia), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl vieno administracinio nusižengimo – į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios rimties sutrikdymą, važiavimą autobusu be bilieto, smulkią vagystę, taip pat vairavimą esant neblaiviam, dauguma baudų sumokėtos (b. l. 3–7). Byloje nėra duomenų apie R. N. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. N. paskyrus už ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų vidurkiams (atitinkamai 1250 Eur, 1200 ir 1100 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į R. N. parašymą, į tai, kad jis niekur nedirba, baudos mokėjimas išdėstomas 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. N. mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taip pat pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, įvertinęs, kad R. N. nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta R. N. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams, o už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.
Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
Paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka
ANK 423 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už R. N. padarytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims).
Pagal bylos medžiagą, R. N. vairavo automobilį Toyota Rav 4, kuris priklauso trečiajam asmeniui – J. V. N. (b. l. 26–28). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad J. V. N. žinojo, jog R. N. darys administracinius nusižengimus, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – neskirtina, juolab ANK nenustato privalomo transporto priemonės konfiskavimo už aptariamų administracinių nusižengimų padarymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1250 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 1200 Eur dydžio baudą.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1100 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. N. paskirtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1250 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtos baudos mokėjimą R. N. išdėstyti 10 (dešimties mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (po 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus)), sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20111568554.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.